Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiekvienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome…
„Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus iki pavasario“. Taip apie Rudens lygę – simbolinį virsmą gamtoje – kalbėjo Eglė Alenskaitė, kartu su savo ansambliu „Žvirgždė“ bei kitais Marijampolės kultūros centro kolektyvais šios dienos pavakarę kvietusi dainomis, šokio kompozicijomis bei simboliniais laužais saulę palydėti – ir kviesti sugrįžti… Šis vyksmas buvo dalis kito svarbaus įvykio: užbaigta akmenų instaliacija „Atminties raštai“, kuri šio piliakalnio papėdėje buvo kuriama dvejus metus. Jos sumanytojas, mokslininkas ir meno kūrėjas dr. Audrius Plioplys, paskyręs šį darbą mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-mečiui, taip pat atvyko iš JAV į iškilmingą paskutinio akmens padėjimo ceremoniją.
Esame rašę apie pagrindinę idėją: kiekvienas žmogus ar šeima čia gali turėti unikaliu numeriu pažymėtą akmenį, kuris simbolizuotų svarbiausius jam dalykus. Kaip ne kartą yra pažymėjęs dr. Plioplys, tai turėtų būti gyvybės pilna vieta, kur vyktų renginiai, būtų atvykstama pamąstyti piliakalnio papėdėje… Daugiau nei 100 akmenų jau turi savo šeimininkus, o per šią Lygę buvo padėtas paskutinis – 230-asis, taip pažymint Marijampolės miesto jubiliejinius metus.
Projekto vadovė Onutė Surdokienė sakė, kad šie akmenys „turi svorį ir kainą“ visomis prasmėmis. Pirmuosius 25 pernai žmonės sunešė patys, tačiau ne kartą teko kviestis stipriųjų vyrų bei organizacijų pagalbos. Ji dėkojo visiems, padėjusiems ir prisidėjusiems prie šios instaliacijos gimimo: labai skirtingi žmonės atsiliepė į kvietimą, bet kiekvieno įnašas labai svarbus. Dr. Audrius Plioplys irgi dėkojo tiek pagalbininkams (ir didžiausią naštą pakėlusiai Onutei), tiek šio renginio dalyviams už gražias lietuviškas dainas ir simbolines apeigas. „Šis akmenų labirintas – sąsaja su tolima praeitimi ir kvietimas eiti į ateitį. Marija Gimbutienė, padariusi didžiausius atradimus, tą praeitį parodė ir priartino prie mūsų. Mes prie šio piliakalnio irgi prisimename istoriją, nes esame jos dalis“, – sakė idėjos autorius.
Laiko virsmo šventėje, be jau minėto kolektyvo, dalyvavo ansamblis „Dijūta“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, šokio grupė „Arabeskas“ ir Liudvinavo teatro „Žalias sodas“ režisierė Vita Gvazdaitienė.
…Ir dar: galime tikėti ar ne, bet šį kartą pasitvirtino teorija, kad vienoje vietoje susikaupus daugeliui žmonių jų skleidžiama energetika veikia ir aplinką. Visą dieną tai smarkiau, tai mažiau lijo, prieš pat renginį – liūtis, o jo metu dangus virš Varnupių nušvito, nuskaidrėjo, saulė juo raičiojosi tarsi primindama, kad viskas sukasi gražiu ratu…