Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir NATO sąjungininkų karių užduotis regione, taip pat ir apie Lietuvos šaulių sąjungos ir net medžiotojų draugijų narių siekius atgrasyti priešą. Be abejo, informuosime ir apie konkrečius savivaldos planus ir darbus rūpinantis gyventojų civiline sauga. Tad skaitykite „Suvalkietį“!
Vasario 24-ąją prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, jau netrukus vis garsiau imta kalbėti apie vadinamąjį Suvalkų koridorių. Šis terminas itin dažnai minėtas šių metų vasarą, kai įtakingas laikraštis „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta žemėje, o buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės Europoje vadas generolas leitenantas Frederikas Hodžesas (Frederick Hodges) teigė, kad tai silpniausia NATO vieta Baltijos regione – ją užėmus, Lietuva, Latvija ir Estija būtų atskirtos nuo pagrindinių NATO pajėgų Europoje.
Pavojingiausia vieta žemėje?
Šiandien kai kurie analitikai lygina šį rajoną su Fuldos koridoriumi – Vokietijos sritimi, kurios dalis Šaltojo karo metais atsidūrė tarp dviejų Vokietijų – per ją ėjo Vokietijos Federacinės ir Vokietijos Demokratinės respublikų siena, kuri faktiškai buvo NATO šalių ir sovietinio bloko skiriamoji linija.
„Politico“ apžvalgininkas Metju Karnitčingas (Matthew Karnitsching) savo straipsnyje teigė, jog vaikštinėjant po Druskininkus lengva užsimiršti, kad šio ramaus kurorto įmantrių XIX amžiaus vilų, fontanų ir ežerų fone esi Vladimiro Putino taikiklyje.
„Vakarų karo ekspertai perspėja, kad ši teritorija veikiausiai taptų vienu pirmųjų Rusijos prezidento taikinių, jeigu jis ryžtųsi eskaluoti karą Ukrainoje ir sukelti kinetinę konfrontaciją su NATO“, – įspėjo žurnalistas. Jo žodžiais, iš pirmo žvilgsnio dažnam tokia mintis nekiltų, o tai, pasak Rytų Europos pareigūnų, siekiančių atkreipti dėmesį į Vakarų karinio aljanso pažeidžiamumą Rytuose, ir yra problemos esmė.
Būtent po šio straipsnio pasirodymo į Druskininkus ir Marijampolę domėtis Suvalkų koridoriaus prieigose esančiais miestais ir ten gyvenančių žmonių nuotaikomis buvo atvykę ir vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas Fransua d’Alankonas (Francois d’Alancon) ir Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger). Svečiai apsilankė ir mūsų redakcijoje, apie jų vizitą rašėme „Suvalkietyje“.
Terminą sugalvojo Estijos prezidentas
Iš kur atsirado terminas „Suvalkų koridorius“? Jį 2015 metais sugalvojo buvęs Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, likus vos kelioms minutėms iki susitikimo su tuomete Vokietijos gynybos ministre Urzula fon der Lejen (Ursula von der Leyen), kuri dabar yra Europos Komisijos pirmininkė. Tuomet Estijos lyderio tikslas buvo garsiai skambinti varpais dėl Vakarų gynybos spragų. Jau tada baimintasi, kad kilus konfliktui su Vakarais Rusija gali vienu metu įsiveržti į Suvalkų koridorių ir iš rytų, ir iš vakarų, taip atkirsdama Europos Sąjungai priklausančias Baltijos valstybes nuo jų sąjungininkių pietuose.
„Tai nepaprastai silpna vieta, nes tokia invazija atskirtų Lietuvą, Latviją ir Estiją nuo likusių NATO šalių“, – tada pabrėžė T. H. Ilvesas. Be to, toks žingsnis iš karto sukeltų Maskvos ir branduolinių ginklų turinčių NATO narių konfrontaciją ir taip pasaulis atsidurtų ant susinaikinimo slenksčio. T. H.Ilvesas dabartinę Europos Komisijos pirmininkę U. fon der Lejen perspėjo praėjus metams po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, tačiau dabartinės Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą kontekste toks scenarijus tapo dar aktualesnis.
Rusai norėjo tiesti autostradą
Suvalkų koridorius – geopolitiškai svarbi teritorija, kurios ilgį įvairūs šaltiniai įvardija skirtingai. Vieni mini apie 60 kilometrų ruožą, kituose šaltiniuose rasime minint 80 ar net 100 kilometrų atstumą. Tai ruožas Lenkijoje tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Plačiąja prasme Suvalkų koridoriumi vadinama tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities esanti teritorija, taigi, ir dalis Lietuvos, taip pat ir mūsų kraštas.
Rusijoje apie galimybę eksteritorine autostrada sujungti Kaliningrado sritį ir Baltarusiją per Lenkijos teritoriją pradėta kalbėti 1992 metais, o tokį planą 1993 metais viešai paskelbė tuometis Rusijos Federacijos ministras pirmininkas Vladimiras Šumeiko. Projektui pritarė ir tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Prezidentas B. Jelcinas tada aiškino, kad Lietuva taikanti per aukštus tranzito mokesčius, todėl Rusijai būtų naudingesnis komunikacinis kanalas per Lenkiją. Numatoma autostrada turėjo jungti Gardiną Baltarusijoje su Gusevo (Gumbinės) miestu Kaliningrado srityje per Lenkijos miestus Suvalkus ir Geldapę.
Prieš beveik tris dešimtmečius planuota autostrada nebuvo pradėta statyti daugiausia tuomečio Lenkijos prezidento Aleksandro Kvašnievskio (Aleksander Kwasniewski) pastangomis. Lenkijos vadovybė atsisakymą argumentavo ekologine žala unikaliam Suvalkų krašto kraštovaizdžiui ir galimu santykių su Lietuva pablogėjimu. 2002 metais per vizitą Maskvoje prezidentas A. Kvašnievskis aiškiai pasakė, kad šis projektas yra atmestas.
Tai, kad Suvalkų koridorius yra labai svarbus, liudijo ir šiemet liepos 7-ąją čia vykęs Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Gitano Nausėdos ir Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) vizitas. Tada Lietuvos ir Lenkijos vadovai patvirtino, kad ginti Suvalkų koridorių pasiryžusios NATO šalių, tarp jų Lietuvos ir Lenkijos, karinės pajėgos.
Suvalkų koridoriaus reikšmė
Ypač svarbus Suvalkų koridoriaus klausimas tapo 1999 metais prie NATO prisijungus Lenkijai, 2004 m. – Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
Didindama karinę galią Rusija ypatingą dėmesį skiria savo karinių formuočių Vakarų karinėje apygardoje (jai priklauso ir Kaliningrado sritis) stiprinimui ir sparčiai plėtoja prieigos ribojimo ir teritorijos blokavimo pajėgumus atskiruose taškuose.
Vakarinėje kryptyje yra trys tokie taškai – Krymas, Kolos pusiasalis ir prie Suvalkų koridoriaus esanti Kaliningrado sritis. Juose sutelkiami sausumos, oro ir jūrų pajėgumai bei ginklų sistemos, gebančios karinio konflikto atveju tiesiogiai atakuoti NATO pastiprinimą.
Suvalkų koridoriaus ir viso Baltijos regiono saugumo padėtį sunkina ir Rusijos pasitraukimas iš pasitikėjimą didinančių ginkluotės kontrolės iniciatyvų: 2007-aisiais, paskelbusi moratoriumą, Rusija sustabdė apsikeitimą karine informacija tarp Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (1990) dalyvių; 2014 metais ji nutraukė dvišalį Lietuvos ir Rusijos susitarimą (2001) pagal ESBO (šiai organizacijai priklauso ir Rusija) šalių Vienos dokumento (2011) nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti regioninį saugumą ir stabilumą, didinti pasitikėjimą tarp ESBO valstybių bei jų kariuomenių.
Kitas Suvalkų koridoriaus padėtį bloginantis veiksnys yra itin glaudus ir vis didėjantis karinis Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas: Baltarusijos gynybos ir saugumo politika yra glaudžiai koordinuojama su Rusija, faktiškai baigta šių valstybių karinė integracija – sinchronizuotas bendros regioninės karinės formuotės valdymas, užtikrinta karinių pajėgų sąveika, sustiprinta bendra oro erdvės kontrolė ir gynyba, rengiami bendri kariniai mokymai.
Būtina keisti atgrasymo strategiją
Apžvalgininkai pastebi, kad kaip V. Putinas dabar bando nusitiesti sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio, taip ir užėmęs Suvalkų koridorių jis galėtų sujungti savo karines pajėgas Kaliningrade, pagrindiniame Rusijos avanposte, su kitomis rusų pajėgomis, kurios dislokuotos Baltarusijoje, faktiškame Rusijos protektorate.
Rusijai užpuolus Ukrainą, amerikiečių analitikai perspėjo, kad NATO aljansas turėtų keisti atgrasymo strategiją ir ruoštis Baltijos šalių gynybai, nesvarbu, kiek mažai tikėtina bebūtų Rusijos invazija į NATO teritoriją. Silpniausia vieta esą ir išlieka vadinamasis Suvalkų koridorius, ypač po numanomos Baltarusijos okupacijos, Rusijai laikant pajėgas ne tik Kaliningrade, bet ir Baltarusijoje.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas siūlo nepervertinti atskirų dalių reikšmės ir pabrėžia visos teritorijos gynybą: „Vaizdžiai tariant, jeigu pasižiūrėsim į visos Europos žemėlapį, visos Baltijos šalys atrodys kaip koridorius“, – yra sakęs ministras.
Agentūra „Stratford“ mano, kad Suvalkų koridoriaus reikšmės nereikėtų pervertinti. Rusija, pasak analitikų, toliau didins karines pajėgas Kaliningrade ir bandys sustiprinti savo pozicijas Baltarusijoje. Tačiau bandymas užimti teritoriją tarp jų, tai yra pradėti tiesioginę konfrontaciją su NATO, kainuotų labai brangiai.
Baltijos šalims, priklausomoms nuo Aljanso karinės paramos, Suvalkų koridorius bet kuriuo atveju lieka pagrindinė kryptis sausumos pajėgų ryšiui su sąjungininkėmis palaikyti. Kai kurioms NATO šalims tokio koridoriaus egzistavimas ir įsivaizduojamos jo užgrobimo grėsmės yra pretekstas stiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje.
Algis Vaškevičius