Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pasienyje su Rusija esančio Kudirkos Naumiesčio gyventojai: mums nėra labai ramu čia gyventi

Kudirkos Naumiesčio seniūnas E. Belevičius sako, kad vietos žmonės nesijaučia ramiai. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kudirkos Naumiestyje praėjusio penktadienio vakare lankėsi Europos Sąjungos šalių diplomatai, kurie domėjosi, kaip atrodo pasienis su Rusijos Federacija. Kudirkos Naumiestyje siena su Kaliningrado sritimi yra visai arti – Vytauto gatvės gale yra tiltas, kažkada jungęs šį miestą su anapus Širvintos upės buvusiu Širvintos miestu, kuris iki mūsų dienų neišliko. Tai – vienintelis miestas Europoje, neatstatytas po Antrojo pasaulinio karo.

Į šią vietą atvykę diplomatai sakė, kad jie norėjo čia apsilankyti ir pamatyti, kaip atrodo pasienis su Rusija, vykdančia karinę agresiją Ukrainoje. Diplomatai teigė labai daug girdėję, žinantys ir apie Suvalkų koridorių, apie kurį pastaruoju metu buvo tikrai daug kalbama ir rašoma.

Pasienyje incidentai pasitaiko retai

Kaip šiandien gyvena Kudirkos Naumiesčio žmonės, žinantys kad visai šalia yra Ukrainą užpuolusios Rusijos teritorija? Netoli jau seniai neveikiančio tilto pašnekinti vietos gyventojai sakė, kad jau yra pripratę, nors dėl karo Ukrainoje jiems nėra ramu.

Ant tilto su sūnumi ir šuneliu saulės palydėti tą vakarą, kai čia lankėmės, atėjusi vietos gyventoja sakė, kad jau keli dešimtmečiai gyvena miestelyje ir jaučiasi saugiai. Žinoma, ji seka įvykius, ir nežinia, ko galima tikėtis iš kaimyninės šalies agresorės, bet, pasak jos, Kudirkos Naumiestyje yra ramu, pasienyje incidentų irgi pasitaiko labai retai.

– Per pastaruosius kelerius metus gal buvo keli atvejai, kai kažkas bandė per Širvintą perbristi ir atsidūrė anoje pusėje. Tai dažniausiai būna išgėrę žmonės, kuriuos rusų pasieniečiai, palaikę kelias dienas pas save, grąžina atgal. Dažnesni yra atvejai, kai į aną pusę nueina gyvuliai – tada rusų pasieniečiai juos atgena atgal į Lietuvą, – sakė kitas pasienyje sutiktas vietos gyventojas.

Jis pasakojo, kad anapus sienos dažnai girdimas sprogimų, šūvių aidas, kylančių ar besileidžiančių lėktuvų, malūnsparnių keliami garsai, nes ten nuolat vyksta karinės pratybos. Žmonės prie to jau pripratę, o prieš kelerius metus tokie sprogdinimai vyko be perstojo net keliolika dienų.

Gyventojams nerimą kelia žolės gaisrai

Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius pasakoja, kad jam didelį susirūpinimą kelia gaisrai, kai šioje pasienio vietoje šalia tilto dega sausa žolė. Ugnis Rusijos pusėje kelia grėsmę vietos žmonėms, dūmai nuodija orą. Pasak jo, nežinia, ar ta žolė anapus sienos uždegama netyčia, ar tai sąmoningas veiksmas.

– Liepsnos jau buvo priartėjusios prie Kudirkos Naumiesčio, ir tada pasikeitus vėjo krypčiai visas miestas skendėjo dūmuose, o smalsiausi gyventojai ėjo pažiūrėti degančių plotų nuo Širvintos tilto. Padėtį stebėjo ir priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, jie buvo pasiruošę reaguoti, kad ugnis nepersimestų į mūsų šalies pusę, – prisiminė jis.

Anapus upės kažkada buvusio Širvintos miesto neliko nė ženklo.

Tada rusai aiškino, kad pelkėje dega nendrės. Lietuvos ugniagesių vertinimu, atviras degimas apėmė net 5–7 km ilgio ruožą Lietuvos pasienyje, o Šakių rajono savivaldybė rekomendavo mažamečiams vaikams ir žmonėms, turintiems kvėpavimo negalavimų, vengti ilgai būti lauke.

Seniūnas sakė, kad miestelyje gyvena apie tūkstantis gyventojų, dar maždaug 1400 yra įsikūrę visoje seniūnijoje. Dauguma žmonių dirba pačiuose Šakiuose ar kaimyniniame Vilkaviškyje, nes Kudirkos Naumiestyje pramonės įmonių nėra, tad ir darbo vietų nėra daug. Dalis žmonių verčiasi žemės ūkiu, yra ir stambesnių ūkininkų.

Tiltas tapo labiau prieinamas

Paklaustas, kokios vietos žmonių nuotaikos dabar, kai vyksta kaimyninės Rusijos karas Ukrainoje, seniūnas sakė, kad, žinoma, nėra ramu, ir tai jaučiasi iš pokalbių su gyventojais. Dauguma čia jau gyvena daug metų, miestelis sensta, jaunimas palieka Kudirkos Naumiestį, o vyresni žmonės, nors ir nerimauja, bet palikti šios vietos tikrai nežada ir nesiruošia.

Čia gana dažnai apsilankančius turistus masina galimybė pasivaikščioti nebenaudojamu tiltu, kuriuo anuomet vieni pas kitus vaikščiodavo Širvintos ir Kudirkos Naumiesčio gyventojai. Senieji miesto žmonės pamena, kad tiltu pėstiesiems buvo galima naudotis dar pačiais pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, o vėliau jis buvo aklinai uždarytas.

Prieš kelerius metus tiltas tapo patrauklesnis, kai aplink jį buvo iškirsti beverčiai krūmokšniai ir atsivėrė vaizdas į upę bei skirtinguose jos krantuose stovinčius Lietuvos ir Rusijos valstybių ženklus. Anksčiau iš Kudirkos Naumiesčio pusės ant tilto nebuvo galima žengti nė žingsnio, o dabar tiltas atviras, galima nueiti iki jo viduryje esančios grotų užtvaros. Už jos, Rusijos pusėje, – surūdijusios vielos raizginiai ir spygliuota viela.

Stovint ant abi puses jungiančio, o gal labiau skiriančio tilto atrodo, kad čia labai paprasta pereiti į kitą seklios upės pusę ir atsidurti Rusijos teritorijoje. Dabar, kai Rusijoje paskelbta dalinė mobilizacija ir jos vengdami rusai masiškai bėga iš tėvynės į kaimynines šalis – Kazachs­taną, Sakartvelą ir kitur, atrodo, jog ir šioje vietoje jie galėtų lengvai iš anapus atbėgti. Vis dėlto toks pirminis įspūdis yra klaidingas.

Sumontuota moderni stebėjimo sistema

– Kiek mes žinome, anapus sienos, Rusijos teritorijoje, apie dešimt kilometrų iki mūsų miestelio nieko nėra, ten karinis poligonas ir tuščia teritorija. Dabar nesimato, bet kai nukrenta medžių lapai, galima matyti, kad anapus sienos yra nutiestas vielos tinklas, tad taip paprastai per sieną nenueisi. Be to, čia visur aplink yra vaizdo stebėjimo kameros ir pasieniečiai ištisą parą viską aplink atidžiai stebi, – sakė vietos gyventojas.

Tai, kad teritorija atidžiai stebima, patvirtina ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos vadas Darius Martinkevičius. Kai jo paklausėme, ar pastaruoju metu buvo užfiksuota kokių nors incidentų šiame pasienio ruože, jis atsakė neigiamai.

Tiltas, kažkada jungęs dvi šalis, dabar jas skiria.

– Mes labai atidžiai stebime situaciją ir ją vertiname, turime modernią tam reikalingą įrangą. Dėl mobilizacijos Rusijoje padėtis čia nepasikeitė, bandymų iš anapus įveikti sieną nepasitaikė. Esame pasiruošę reaguoti į visus galimus incidentus, – užtikrino D. Martinkevičius.

Išties šiame pasienio ruože 2020 metais bendrovė „Euroelektronika“ įdiegė apie 2,2 mln. eurų kainavusią modernią stebėjimo sistemą. Ją naudodami pasieniečiai bet kokiomis oro sąlygomis gali aptikti ir fiksuoti valstybės sieną su Rusija kertančius ir prie jos priartėjusius objektus, judančius žemės paviršiumi. Naudojant tokią modernią kompleksinę sistemą galima vizualiai stebėti objektus ir visą informaciją gauti į stacionarų valdymo cent­rą, kuris įrengtas Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio miestelyje įsikūrusioje užkardoje.

Valdyti sistemą buvo apmokyta 10 Kudirkos Naumiesčio pasienio užkardos operatorių, o ją administruoti – dar šeši VSAT specialistai, kurie vėliau savo žinias perduoda kitiems kolegoms.

Iš viso Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja beveik 6 procentus Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 km. Didesnė jos dalis šiuo metu stebima tokiomis moderniomis sienos stebėjimo technologijomis. Sienų stebėjimo sistemoms įdiegti vien tik 2004 –2020 metais buvo panaudota apie 54 mln. eurų, atnaujinti ir modernizuoti – 8,8 mln. eurų.

Kaip rodo ilgametė VSAT veiklos praktika, tokios sistemos yra ypač efektyvus valstybės sienos kontrolės būdas. Tuose ruožuose, kur jos įdiegiamos, smarkiai sumažėja bandymų neteisėtai pereiti sieną, kontrabandos gabenimo ir nelegalios migracijos atvejų, kitų nusikaltimų ir pažeidimų.

Užsienio diplomatams buvo labai įdomu

Paskutinę rugsėjo dieną šią vietovę aplankė ir ant tilto pasivaikščiojo grupė Europos Sąjungos šalių diplomatų. Delegacijos sudėtyje buvo Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas (Hans Brask), Didžiosios Britanijos ambasadorius Brajanas Olis (Brian Olley), Italijos ambasadoriaus pavaduotoja Alisa Barberis (Alice Barberis), Estijos ambasadorės pavaduotoja Maris Tippo, Lenkijos ambasados patarėja Ana Kozlovska-Slupek ir Rumunijos ambasados konsulinio skyriaus vadovas Rudu Mihajus Serbanesku (Radu Mihai Serbanescu), o juos lydėjo Seimo narys Giedrius Surplys, kuris ir buvo šios išvykos iniciatorius.
– Man jau senokai norėjosi atvežti diplomatus į Šakių kraštą, o jie tokia išvyka labai domėjosi ir itin norėjo apsilankyti būtent šioje pasienio su Rusija vietoje Kudirkos Naumiestyje. Tą susidomėjimą, be jokios abejonės, dar papildė ir Rusijos karas Ukrainoje, o kaip tik šiandien buvo paskelbta, kad Rusija neteisėtai prisijungė keturias okupuotas Ukrainos teritorijas.

Danijos ambasadorius H. Braskas stebi Širvintos dugne gulinčias senojo tilto liekanas.

Mes turėjome labai turtingą programą, svečiai apsilankė ir Kazlų Rūdos Kazio Veverskio poligone, kur turėjo galimybę pabendrauti su karininkais ir kariais, susipažinti su jų tarnyba. Manau, kad po šios išvykos diplomatams bus aiškiau, kokia padėtis yra pasienyje su Rusija, kaip saugoma mūsų valstybės siena, – sakė Seimo narys.

Pasienio tiltą apžiūrėję užsienio diplomatai domėjosi, ar šiame ruože nebūna jokių incidentų ir neteisėtų bandymų pereiti sieną, kokios yra vietos gyventojų nuotaikos, ar jie jaučiasi saugūs. Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje B. Olis klausė, kada tiltas buvo pastatytas ir išgirdo atsakymą, kad dabartinis tiltas yra jau trečias šioje vietoje. Buvęs antrasis tiltas per Širvintą buvo susprogdintas Antrojo pasaulinio karo metais, o jo likučiai vis gal guli po dabartiniu tiltu.

Didžiosios Britanijos ambasadorius B. Olis domėjosi, ar šioje vietoje rusai iš anapus nebando kirsti sienos.

– Mes labai norėjome apsilankyti šioje vietoje ir čia tikrai labai įdomu būti ir viską pamatyti savo akimis bei geriau suprasti. Kai stovi ant šio dvi valstybes skiriančio tilto, viskas atrodo taip ramu, tylu, net sunku patikėti, kad ten, anapus nedidelės upės, jau Rusija, kuri šiandien vykdo karinius veiksmus Ukrainoje.
Žinoma, esame daug girdėję apie Suvalkų koridorių, ta vieta yra net pavadinta pačia pavojingiausia šiuo metu vieta žemėje. Esame įsitikinę, kad NATO aljansas grėsmės atveju tinkamai reaguotų, bet sunku prognozuoti, kaip toliau viskas vyks, – sakė pakalbintas Danijos ambasadorius Lietuvoje H. Braskas.

Europos Sąjungos diplomatai teigė, kad čia jiems apsilankyti buvo labai įdomu.

Šešupės ir Širvintos santakoje karalienės Bonos Sforcos, Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovo Žygimanto Senojo žmonos, įkurtąjį Duliebaičių kaimą rašytiniai šaltiniai pirmą kartą mini 1561 metais. 1639 m. jau nurodoma, kad buvusio kaimo vietoje įkurtas miestelis, pavadintas Vladislavovu, kuriam Magdeburgo teisės suteiktos 1643 metų kovo 26 d. 1867 m. miestas tapo apskrities centru, o 1877 m. buvo pastatytas medinis tiltas per Šešupę. Miestą daug kartų naikino karai, gaisrai, maras ir kitos epideminės ligos. 1934 m. birželio 10 d. buvusiam Naumiesčiui suteiktas Kudirkos Naumiesčio vardas. Po Antrojo pasaulinio karo mieste beliko tik apie 20 procentų nesugriautų ir nesudegintų namų.

Vienintelis Europoje neatstatytas miestas

Tai, kad karas gali nušluoti nuo žemės paviršiaus visą miestą, puikiai liudija Širvintos miesto pavyzdys. Kažkada šis miestas buvo mažiausias Rytų Prūsijoje, įsikūręs priešais dabartinį Kudirkos Naumiestį. Šie miesteliai visada tarpusavyje konkuravo, sakoma, kad norėdami nurungti Kudirkos Naumiestį širvintiečiai pastatė 56 metrų aukščio bažnyčią, kuri priminė Vokietijos Kiolno miesto katedrą. Tai buvo pafrontės miestelis, jis smarkiai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, o jam pasibaigus nuspręsta miestą atstatyti, tam atstatymui aukojo Bremeno miesto gyventojai.

Vėliau praūžęs Antrasis pasaulinis karas šiam miesteliui tapo pražūtingas – po Raudonosios armijos atakos mieste liko tik du sveiki namai. Pokariu miestas neatstatytas, šalia įsteigtas karinis poligonas ir į miestą patekti uždrausta. Pati vietovė iš Schirwindt (Širvinta) pervadinta į Kutuzovą.

Po 1990 metų šio miesto teritorija buvo trumpam prieinama ir paprastiems turistams, čia įsteigta pasienio užkarda, kuri jau seniai panaikinta. Širvintos miesto atminimui buvusios bažnyčios vietoje pastatytas kryžius bei atminimo ženklas.

Šiandien įspūdingiausiai atrodo buvęs kelias, jungęs Kudirkos Naumiestį ir Širvintą – senieji medžiai ir akmeninio grindinio liekanos bei buvusios bažnyčios vieta. Vis tik daugelį kitų gatvių šiandien sunku atskirti – pavyksta atpažinti tik keleto gatvių likučius, o buvusios stoties vieta šiandien yra tik mišku apaugę pamatai ir senų plytų liekanos. 2000 metais buvo atkurtos Pirmojo pasaulinio karo kareivių kapinės. Tai beveik viskas, kas liko iš nuo žemės nušluoto miesto, kuriame klestėjimo metu buvo įsikūrę 1200 gyventojų ir kuris savo vokiška tvarka bei švara keldavo pavydą carinio Vladislavovo, vėliau tapusio Kudirkos Naumiesčiu gyventojams.

Buvo gabenama lietuviška spauda

Kudirkos Naumiestis su Širvinta iš pradžių neturėjo tiesioginio susisiekimo. Iki pat XIX amžiaus pabaigos žmonės per upę keldavosi keltu, tik vėliau buvo pastatytas pirmasis tiltas. Širvintiškiai, neturėję jokios pramonės, į Kudirkos Naumiestį atvykdavo daug pigesnių maisto produktų, gyvulių ir pastarojo miestelio gyventojus aprūpindavo drabužiais, audiniais, batais bei dviračiais, atsivežtais iš kitų Vokietijos regionų. Pagrindinis Širvintos gyventojų verslas buvo prekyba ir kontrabanda. Lietuviškos spaudos draudimo metais tiltu per Širvintos upę į carinės Rusijos okupuotą Lietuvą buvo gabenama lietuviška spauda.

Pokario metais prasidėjo didžioji Širvintos griūtis. Kudirkos Naumiesčio gyventojai, pamatę, jog į Širvintą nebegrįžta jos gyventojai, plūdo į likimo valiai paliktą gyvenvietę ir nešėsi per upę viską, ko nebuvo spėję išgrobti sovietų kariai – plytas, duris, langus, čerpes, lentas savo sugriautiems namams. Kalbama, jog Kudirkos Naumiestyje ne vienas namas yra pastatytas iš buvusių Širvintos plytų.

1982-aisiais Kudirkos Naumiesčio mokyklos bendruomenė palei upę pasodino beržų alėją, skirtą Širvintos atminimui. Čia, netoli tilto, yra ir informacinis stendas, keliomis kalbomis ir nuotraukomis pristatantis anapus upės kažkada klestėjusį miestą.

* * *

Antradienį VSAT iš kariuomenės perėmė 500 komplektų NATO standartus atitinkančių modernių ginklų – šturmo karabinų G–36. Teisės aktai nustato, kad įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju pasieniečiai priklausytų šalies ginkluotosioms pajėgoms. Siekiant juos aprūpinti NATO standartus atitinkančiais ginklais, 200 šturmo karabinų G–36 VSAT buvo perduota jau anksčiau.
VSAT skelbia, kad šiais metais pasieniečiai iš kariuomenės planuoja gauti ginklų už 3,5 mln. eurų, tai yra 1687 komplektus G–36. Likusių 1187 komplektų perdavimas planuojamas šių metų gruodį. Tuomet didesnioji dalis VSAT automatinių ginklų atitiks NATO standartus.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.