Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija.

Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje.

Diskusijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo: „Šiandien jau niekam nekelia abejonių Rusijos grėsmė, ji yra tiesioginė ir ilgalaikė, todėl NATO karinių pajėgumų ir sąjungininkų buvimo regione sustiprinimas yra itin reikšmingas.“

Esame dėmesio centre. Vakarų žiniasklaidai ištrimitavus, kad „Suvalkų koridorius yra pavojingiausia vieta Žemėje“, tuo susidomėjo ir kitų šalių žiniasklaida, jos atstovai važiavo į mūsų regioną, žiūrėjo, kas čia yra taip pavojinga.

Kita vertus, tai tiesiogiai paveikė turizmo sektorių – dėl šios žinios netekome daug turistų. Tačiau, kaip kalbėjo A. Anušauskas, „pavojingiausia vieta dabar yra ne Suvalkų koridorius, o Ukraina, frontas, kur vyksta karas. Taip, atsiradome dėmesio centre. Žinome, kad tai yra problemiška zona, ir darome viską, kad čia būtų saugu. Visos pastangos taikos metu skiriamos tam, kad atgrasytume priešininką.“

Tai ar galime jaustis saugūs? Krašto apsaugos ministras patikina: „Galime. Suvalkų koridorius – tik vaizdingas pavadinimas. Realiai tai siauriausia vieta tarp Baltarusijos ir Karaliaučiaus srities, bet – svarbu suprasti – tai yra Lietuvos teritorija, NATO teritorija. Taigi saugumas yra pakankamai gerai užtikrinamas.
Ar planuojama dislokuoti daugiau pajėgų Lietuvoje? Lietuva yra viso regiono dalis, todėl reikia žiūrėti į visą kontekstą. Lenkijoje, šiaurinėje dalyje, apie 200 km nuo Lietuvos, bandoma vidutinio nuotolio priešlėktuvinė gynybos sistema – efektyvi ir gebanti užtikrinti oro erdvės apsaugą. Dėl to būsime saugesni ir mes, kai ta sistema pradės funkcionuoti. Nes kiekvienas toks pajėgų stiprinimas netoli mūsų sienų stiprina ir mūsų saugumą. Didesnės grėsmės nei Lietuvai, nei visam NATO nėra.

Vokietija taip pat prisideda prie Lietuvos kariuomenės modernizavimo. Įgyvendinant NATO Madrido viršūnių susitikimo sprendimus dėl atgrasymo ir gynybos sustiprinimo Aljanso rytinėje dalyje, Rukloje yra dislokuotas Vokietijos kariuomenės 41-osios brigados valdymo elementas. Jam pasiekus visą operacinį pajėgumą, Lietuvoje surengtos pirmos šios brigados pratybos – į Ruklą su savo karine technika yra atvykę 413-ojo pėstininkų bataliono kariai, kurie treniruojasi kartu su Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalionu. Vokietijos brigados pajėgumai į Lietuvą dalyvauti pratybose atvyks nuolat, o ateityje siekiant Lietuvoje dislokuoti visą brigadą, šiuo metu šalyje yra vystoma tam reikalinga infrastruktūra.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas:
„Marijampolė buvo, yra ir bus kariuomenės miestas.“

Kaip atrodys krašto apsaugos sistema Marijampolės regione? Kariuomenės buvimas ir patogus jos judėjimas mūsų miestui yra labai svarbus. Valstybė investuoja į Marijampolės regioną ir kariuomenės mobilumą. „Via Baltica“, kurios statybos darbai prasidės jau visiškai netrukus, bus pritaikyta sunkiajai karinei technikai. Netoli Marijampolės LEZ yra planuojamas kariuomenės depas. Tai bus speciali kariuomenės aikštelė su tam tikrais inžineriniais įrengimais. „Rail Baltica 2“ geležinkelio vėžė projektuojama taip, kad sąjungininkai galėtų patogiai ir greitai pervežti sunkiąją karinę techniką, o depe vyks karinės technikos nukrovimas arba užkrovimas ant europinės vėžės, minėta technika galės būti kurį laiką ten saugoma. Kodėl mums tai svarbu? Tokio depo egzistavimas užtikrins nuolatinį karinės technikos cirkuliavimą mūsų savivaldybėje. Tai savaime garantuos bataliono buvimą ir nuolatinę jo veiklą.

Marijampolė taps pirma stotele, kai vykstant į Kazlų Rūdos poligoną pratyboms, atvyks sąjungininkų technika. Tai savaime užtikrins ir didesnį karių skaičių – ir lietuvių, ir sąjungininkų. Užbaigus kariuomenei pritaikytų „Via Baltica“ ir „Rail Baltica 2“ statybos darbus, išplėtus bataliono teritoriją ir atlikus dar kai kuriuos papildomus infrastruktūros darbus, Marijampolėje turėsime labai patogų ir perspektyvų kariuomenės buvimą. Mums tai labai svarbu ir ekonomiškai, nes kariuomenė ne tik užtikrina mūsų saugumą, bet ir sukuria ne vieną darbo vietą.

Kariuomenės Marijampolėje bus daug. Šiandien Vytauto gatvėje įsikūrę net du batalionai – į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną iš Ruklos yra perkeltas Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas. Abu jie labai gausūs. Tai daugiau kaip 1000 karių, kurie aktyviai dalyvauja miesto gyvenime, lankosi renginiuose, kavinėse, parduotuvėse, naudojasi paslaugomis.

Šiuo metu bataliono teritorijoje tvarkoma infrastruktūra, vyksta statybos, nes ruošiamos teritorijos karinei technikai saugoti, remontuoti ir kitoms reikmėms. Asfaltuojamos aikštelės, įrenginėjamos patalpos ir t. t. Tai rodo, kad kariuomenė Marijampolėje planuoja rimtą ir ilgalaikį buvimą.
Be abejo, tai kelia ir šiokių tokių iššūkių miesto infrastruktūrai. Būtų gerai, kad kariuomenė turėtų galimybes greičiau ir tiesiau išvažiuoti į „Via Baltica“ ir „Rail Baltica 2“ iš savo teritorijų. Tam reikia stiprių ir plačių kelių, gerų tiltų. Galvojama ir apie tai.

Jau netrukus prasidėsiantys įvairūs infrastruktūros gerinimo, statybos darbai gali sukelti nepatogumų gyventojams: gali keistis eismo judėjimas, kai kurių pasikeitimų bus ir kariuomenės iniciatyva, tačiau tai bus laikini nepatogumai. Viską pabaigus turėsime europietiško lygio magistrales, vėžes, kelius, viadukus, gatves ir tiltus. Todėl bus ne tik patogiau mums patiems, bet ir garantuos kur kas didesnį saugumą.
Kariuomenės Marijampolėje bus daug. Ji čia kuria infrastruktūrą, užtikrina saugumą ir padeda net Marijampolės ekonomikos vystymuisi.

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ir karybos ekspertas Darius Antanaitis: „Žmonių fobijos yra beribės.“

Suvalkų koridorius yra išpūstas reikalas. Taip, rusams reikia sausumos kelio į Karaliaučiaus sritį, jie visada vertino įvairias patekimo į ją galimybes. Tačiau jei pažiūrėsime į žemėlapį ir realiai pagalvosime, kaip tai galima padaryti, tai pamatysime, kad to Suvalkų koridoriaus lyg ir nėra. Kelias nuo Karaliaučiaus į Gardiną ir Bresto link eina ne per Lietuvą, o per Lenkiją.

Dar daugiau – norint nukeliauti į Karaliaučių, reikia kirsti Varšuvą ir ją užimti. Jei pažiūrėsime Lietuvos situaciją – vėlgi: ar krovinių ir kariuomenės gabenimui geriau tinka Suvalkijos ir Dzūkijos miškingos, kalvotos, pelkėtos vietovės, ar platūs keliai? Jei pragmatiškai vertinsime logistiką – geriausias kelias iš Baltarusijos į Karaliaučiaus sritį yra Vilnius–Kaunas–Karaliaučius. Taigi sakyti, kad Marijampolė taip pat yra Suvalkų koridoriuje – netikslu, nes Suvalkų koridoriumi tampa visa Lietuva. Norėdamas nukeliauti į Karaliaučių, turi užimti ir Vilnių, ir Kauną, ir Marijampolę. Ir netgi Klaipėdą.

Gali kilti klausimas – o kaip Kybartai, Vištytis, Kudirkos Naumiestis – visiškas pasienis su Karaliaučiaus sritimi? Ar jie saugūs? Jei prasidėtų karas, pirmieji smūgiai būtų nutaikyti į kritinę Lietuvos infrastruktūrą ir oro uostus. Todėl išskirti Kybartus, Marijampolę ar Suvalkų koridorių, kaip vieną ypatingą tašką, nereikėtų. Nes pradėdamas puolimą prieš kitą valstybę, priešas stengtųsi pulti greitai, veržliai ir iš visos jėgos, kad suduotų smūgį svarbiausiai infrastruktūrai, strateginiams taškams, kad užpultoji valstybė negalėtų gintis. Abejoju, ar Kybartai ir Marijampolė yra tokie strateginiai taškai.

Dėl Rusijos gąsdinimo branduoliniu ginklu. Putinas tai daro nuo 2008 metų, kai pradėjo invaziją į Sakartvelą. Putinas šį ginklą rimtai planavo panaudoti ir 2014 metais, kai aneksavo Krymą. Jis rimtai planavo tai daryti kiekvieną dieną nuo atakos Ukrainoje pradžios, todėl mums reikia mažiau bijoti Putino ir jį mažiau mistifikuoti. Čia nėra jokios mistikos. Putinas, Rusija ir rusų kariuomenė pavaldūs paprastiems ekonomikos, fizikos, socialiniams principams. Jei sakysime, kad rusai Ukrainoje iki šiol kariavo tik puse jėgos, o dabar kariauja visa jėga, tai nėra tiesa. Pažiūrėkime nuotraukas ar vaizdo įrašus iš mūšio erdvės Ukrainoje. Rusai naudoja daugiau kaip 50-ies metų senumo įrangą, ginklus.

Rusai naudoja mobilizuotus žmones – ne dėl to, kad jie jėga, o todėl, kad šis agresorius jau iš viso nieko nebeturi, tad belieka mobilizuoti narkomanus, alkoholikus, diabetikus, sergančius žmones. Tad vienintelis dalykas, ką Putinas gali parodyti – branduolinis ginklas. Tai nėra jokia naujiena. Bet, nors ir du šimtus kartų išgirstame, kad Putinas grasina branduoliniu ginklu, kiekvieną kartą vis nustembame, išsigąstame. Baikime dejuoti! Jei šis ginklas bus panaudotas, tai ar mes bijome, ar nebijome – jis bus panaudotas. Tad geriau nebijoti ir būti pasiruošusiems. Tai geriau, nei gyventi baimėje.

Aš nesu ramintojas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į labai paprastus, akivaizdžius ir pragmatiškus dalykus, įvertinti faktus, atmesti baimes. Nes baimė nėra racionali, baimės neišmatuosi. Gali pamatuoti tik išmatuojamus dalykus – ekonomiką, rusų puolimo potencialą. Kiekvienam žmogui atrodo, kad jo skausmas didžiausias, kad jis gyvena blogiausioje, pavojingiausioje vietoje (pavyzdžiui – Suvalkų koridoriuje). Bet taip nėra. Štai Mianmaras, valstybė pietryčių Azijoje – jame daugiau kaip 40 milijonų žmonių. Ten vyksta genocidas. Ten karinė chunta žudo žmones.

Ar mes apie tai galvojame? Ne, negalvojame. Nes mums atrodo, kad mūsų baimės ir mūsų skausmas patys didžiausi. Bet išjunkime emocijas ir įjunkime šaltą protą. Pažiūrėkime iš šalies į mūsų situaciją. Mes gyvename nuostabioje šalyje. Gyvename be cunamių, be žemės drebėjimų, be ekstremalių šalčių ir karščių. Mūsų gyvenimas yra nuostabus. Aukštos elektros kainos? Kažkada bus mažesnės. Bendrai vertinant, viskas yra tiesiog nuostabu. Taigi atsikratykime baimių ir naudokime savo šaltą baltišką protą. Gyvenkime gyvenimą.

Daiva KLIMAVIČIENĖ