Marijampolėje egzistuoja neoficiali gatvės gimnastų bendruomenė. Jaunuoliai buriasi prie įrenginių ir mokosi atlikti sudėtingus pratimus, salto, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos.
Neformalios mėgėjų gatvės gimnastikos komandos lyderis šiuo metu yra Paulius Milešinas. Jis mokosi kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės Profesinio rengimo centre. „Dabar turime 21 komandos narį, anksčiau būdavo daugiau, bet vyresni jau išvyko mokytis ir gyventi kitur. Dabar pas mus komandoje yra daugiausia 14–16 metų vaikinai, bet ateina ir vyresnių, maždaug iki 19 metų“, – pasakojo vaikinas.
Per treniruotes viskas vyksta sklandžiai, jokių barnių nei konfliktų nekyla, nes visus vienija bendras tikslas ir noras – kuo geriau ištreniruoti savo kūną ir atlikti sudėtingiausius pratimus ant skersinio. Visi mokosi vieni iš kitų, taigi yra vienas kitam treneriai.
„Treniruojamės bent du kartus per savaitę Pašešupio parke. Kartas nuo karto atvyksta pasitreniruoti ir Valdas Paškevičius, duoda mums patarimų, kaip ką daryti, kaip atlikti pratimus, pats juos parodo, bet pastaruoju metu jis dažniausiai su mumis dalyvauja tik pasirodymuose“, – pasakojo Paulius.
Per karantiną, pasak Pauliaus, buvo sunku, trūko aktyvumo, bendravimo, ir kai tik atsirado galimybė, vėl atnaujino treniruotes grupelėmis po kelis – tiek, kiek leido ribojimai.
Paulius suorganizuoja vaikinukus, kai reikia surengti pasirodymą, tariasi dėl kilnojamojo skersinio. Mėgėjų sporto komanda feisbuke sukūrusi grupę, pavadintą „Unlimited Insanity“ (liet. neribota beprotybė) – pavadinimas reiškia, kad jie bando padaryti tai, kas kitiems atrodo beprotiška, neįmanoma. Iš tiesų stebint jų pasirodymą žiūrovams iš nuostabos kyla antakiai.
Neoficialus treneris
Marijampolietis Valdas Paškevičius – neoficialus gatvės gimnastikos mėgėjų treneris. Jis su jaunuoliais treniruojasi apie 10 metų, per tą laiką jau užaugo trys kartos gimnastų. Pirmoji karta treniruodavosi prie Marijampolės profesinio rengimo centro ant ten buvusio skersinio.
„Mano būdavo toks laisvalaikis po darbo – sėdu ant dviračio ir apvažiuoju treniruočių vietas: prie Profesinio rengimo centro ir dabartinės Mokolų progimnazijos stadione Mokolų kaime – ten yra originalus skersinis, pritaikytas tokiems pratimams. Tų treniruoklių Pašešupio parke, kur dabar daugiausia jaunimas renkasi, tada dar nebuvo“, – prisiminimais dalijosi šeštą dešimtį perkopęs sportiškas vyras.
Pasak jo, smagu su jaunuoliais vykti į renginius, kur paleidžiama muzika, ir visi rodo, kas ką išmokę. Vyras paminėjo kelis jaunuolius, kurie jam labiausiai įsiminę: Povilas Muntianas, Paulius Čeplikas, Julius Girtas, Airidas Rinkevičius. Šie vaikinukai daugiau ir nuosekliau lankė treniruotes, buvo paslaugūs ir ilgiau turėjo užsispyrimo bei ryžto treniruotis. Apie metus jie mokėsi pratimų, bet paskui, kaip įprasta, išsibarstė, išvyko iš Marijampolės.
Vyras pasakojo, kad nors pats seniai užsiima gimnastika, jo sūnūs nelabai domėjosi. Vyresnysis sūnus Tomas užsiima kiokušin karatė, yra meistras, kažkada šiek tiek domėjosi gimnastika, mokėsi pratimų. Jaunėliui Mindaugui labiau patinka žaisti krepšinį.
Jaunuoliai Valdą laiko treneriu, jis vienintelis iš vyresnių treniruojasi kartu. „Esu žinomas, apie 10 metų tuo užsiimu. Kokį pratimą parodau, jie nustemba, nori pakartoti, susidomi. Dabar Pašešupio parke prie treniruoklių vyksta didesnis judėjimas, jau ir kavinė atsidarė. O pradžioje, kai tik pastatė ten pirmus įrenginius, jie nebuvo pritaikyti gimnastikai, nes buvo per siauri.“
Vyras sugalvojo pasidaryti tinkamą skersinį – didesnį, platesnį. „Daug padėjo seniūnė Valda Rėklienė, sutarėme, kad pastatysiu, pats jį ir sukonstravau. Gavau originalų strypą ir pagaminome. Viską įrengti padėjo jaunimas. Dabar prie to skersinio jau numestas ir čiužinys. Nuo tada vaikai ėmė daugiau rinktis, nes šitas skersinis labiau tinkamas. Dar pastačiau ir mažas lygiagretes“, – pasakojo vyras.
Patys įsirengė skersinius
Tai įvyko prieš maždaug penkerius metus. V. Paškevičius pasakojo, kad daug prisidėjo ir verslininkas Marius Šeduikis, jis pasisiūlė padaryti daugiau skersinių, paprašė duoti brėžinius. Vienas iš pagrindinių to laiko gimnastų Povilas Muntianas nupiešė jų brėžinius, kelis savaitgalius jaunimas dirbo ir pastatė rimtą kompleksą treniruotėms.
V. Paškevičius savo iniciatyva pasigamino ir nešiojamąjį skersinį, reikalingą pasirodymams. Savivaldybės administracija davė lėšų įsigyti reikiamas medžiagas, pats Valdas jį suvirino. Prieš penketą metų įvyko ir pirmas gatvės gimnastų pasirodymas per „Miesto dienas“. Paskui ir kitur pasirodydavo, įvairiuose renginiuose, moterų krepšinio varžybose per pertraukas, o pernai surengė pasirodymus Šunskuose, Meškučiuose per kaimo šventę.
Klubo pavadinimą sugalvojo jaunimas, pasigamino ir marškinėlius – juos finansavo rėmėjas Marius Šeduikis, kurio sūnus Ąžuolas jau irgi dalyvauja pasirodymuose.
Valdas pasakojo vis nuvažiuojantis į paupį, pamatęs jaunimo jiems parodo pratimų, sudomina ir šie ima treniruotis, taip po truputį tobulėja. Visgi sunkoka išlaikyti tęstinumą, nes būna, kad perspektyvus gimnastas susiranda merginą ar išvažiuoja kitur mokytis ir viską meta. Ateina nauji jaunuoliai – ir vėl viskas iš naujo. Pasak Valdo, dabar jau renkasi 10-mečių grupė, ši bus ketvirta. O vaikai dabar daug pratimų susiranda ir patys internete, treniruoja vieni kitus, skatina, palaiko. Ir jis pats sakė nemažai vaizdo įrašų viešinantis savo feisbuko paskyroje arba grupėje „sportuojantys“.
Šiuo metu V. Paškevičius nedirba, anksčiau dirbo vadybininku, ilgus metus teko dirbti Automatų gamykloje. O pats gimnastika domisi nuo 16 metų. „Augau Puskelnių kaime, nebuvo daug kuo užsiimti, futbolas ir viskas. Taigi sugalvojome pasidaryti skersinį ir pradėjome pamažu treniruotis. Nebuvo dar tada įdomesnių pratimų, tik standartiniai. Besimokydamas 7-ojoje proftechninėje daugiau pratimų išmokau. Kažkaip mane traukė sportas ant skersinio, todėl pats visko mokiausi“, – pasakojo Valdas.
Tarnaudamas armijoje Tolimuosiuose rytuose irgi išmoko nemažai naujų pratimų, tiesiog nusižiūrėdamas nuo kitų kareivių. Dabar jis sako atliekantis tai, ką iš seniau išmoko – daugiau tik palaiko sportinę formą. Visgi sporto neatsisako, neseniai prisijungė prie ledo ritulio komandos. O svarsčio kilnojimo varžybose užėmė I vietą savo kategorijoje, sudalyvavęs rugsėjo 10 d. Kupiškyje vykusiame šalies čempionate.
Vyras sako, kad nuvažiuoti prie įrenginių jam tikras poilsis – atsipalaiduoji, pasikalbi su jaunimu, su tikrais bendraminčiais, kuriems rūpi gimnastika. V. Paškevičius tikrai daug pastangų ir darbo įdėjo tobulindamas treniruočių įrenginius Pašešupio parke, ne tik skersinius, štangą padarė kartu su M. Šeduikiu, bet pats pagamino ir hantelius. Taip ten susidarė tikrai geresnės sąlygos treniruotis. Visgi, pasak V. Paškevičiaus, norėtųsi, kad aikštelėje būtų paklota geresnė danga. Dabar tik skaldos papilta, o tai nėra labai patogu ar švaru.
Ekspertės komentaras
Paaugliui buvimas grupėje labai svarbus
Gražina Jakovickienė, psichologė, Marijampolės kolegijos lektorė, sako, kad paauglystėje apskritai tokių grupių, kaip ši mėgėjų gatvės gimnastų, reikšmė yra ypatinga. Jaunuoliai buriasi pagal pomėgius, interesus, ir priklausyti tokiai grupei paaugliui labai svarbu. Tai susiję su jo saviraiška. Apskritai priklausyti grupei paaugliui yra būtinybė, o bendraamžių grupės, kurias vienija pomėgiai, itin patrauklios. Tapatinimasis su bendraamžiais yra normalus jauno žmogaus asmenybės formavimosi etapas.
Jauni žmonės negali būti be bendravimo, dažnai jie yra ne vienos, o kelių grupių nariai. Buvimas tokios grupės nariu turi itin svarbią reikšmę – per ją vyksta saviraiška, svarbių asmenybės savybių ugdymasis.
Gerai, kad jaunuoliai šiuo atveju turi socialiai priimtiną grupę, užsiima socialiai teisinga ir naudinga veikla, nes kitu atveju būna, jog kuriasi ne visai tinkamos grupės, o jų veikla kelia problemų visuomenei.
Grupė reikalinga ne tiek išoriniam priklausomumui, o daugiau atliepti vidiniam poreikiui priklausyti, jaustis kažko dalimi. O vaikinus apskritai labiau traukia judri, aktyvi veikla ir sportas.
Bendravimas per socialinius tinklus nėra lygiavertis gyvam. Tai tam tikra prasme bendravimo imitacija. Visgi geriau, kai yra bent toks ryšys, negu nėra jokio. Tiesioginis bendravimas bet kokiu atveju daug vertingesnis už virtualųjį.