Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui.
Išmokė kompiuterinio raštingumo
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose kursuose.
– Prieš keliolika metų savo elektroninio pašto sukūrimas buvo kažkas sudėtingo, o dabar senjorai labai aktyvūs, jų akys dega žinių ir naujovių troškimu, jie žaidžia edukacinius žaidimus, dalyvauja viktorinose, iš interneto išmoksta įvairiausių dalykų – nuo kulinarijos iki to, kaip pasigaminti vazą, – sako J. Dudkienė.
Tą poreikį būtent bibliotekose mokytis, lankyti kompiuterinio raštingumo užsiėmimus labai paskatino ir prieš keliolika metų buvusi emigracijos banga, kai daug jaunų žmonių išvyko dirbti į užsienio šalis, o Lietuvoje likę jų tėvai ir kiti artimieji, norėdami bendrauti, išmoko naudotis ir „Skype“, ir kitomis kompiuterinėmis programomis, kurios labai suartino žmones – juk pokalbis telefonu ir pokalbis per kompiuterį, kai pašnekovą matai ekrane, yra skirtingi dalykai
Pasak J. Dudkienės, socialinės bibliotekos funkcijos itin akivaizdžios kaimuose, kur biblioteka neretai yra vienintelis kultūros židinys – čia buriasi aktyvi vietos bendruomenės dalis, čia rengiamos parodos, susitikimai, keičiamasi informacija. Šiuo metu Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka turi 22 padalinius – tai Draugystės padalinys mieste ir dar 21 padalinys kaimuose. Šis skaičius yra stabilus ir nesikeičia nuo 2018-ųjų.
Partnerių iš Rusijos nebeliko
Direktorės pavaduotoja sako, kad biblioteka nuolat dalyvauja įvairiuose projektuose ir tai leidžia iš esmės atsinaujinti, papildyti fondus naujais leidiniais. Projektai keičia vienas kitą. Vienas iš tokių sėkmingų pavyzdžių – su partneriais iš Lenkijos įgyvendintas projektas, kurio rezultatas – bibliotekoje įrengtas Multicentras, sulaukęs didelio susidomėjimo ir gerų atsiliepimų. Neseniai jis buvo dar atnaujintas.
Per artimiausius mėnesius bus užbaigtas dar 2019 metais suplanuotas ir po metų imtas įgyvendinti projektas „Silver age“ („Sidabrinis amžius“), pradėtas su partneriais iš Rusijos Kaliningrado srities, bet dėl Rusijos karo Ukrainoje pakeistas – šių partnerių buvo atsisakyta, nors projekto įgyvendinimas tęsiasi. Būtent šis projektas leido įgyvendinti dar vieną naujovę – bibliotekoje įrengta jauki Žinių terasa, o joje neseniai sumontuotas knygomatas, kuriame knygas skaitytojai gali pasiimti bet kuriuo jiems patogiu laiku.
Atsirado Žinių terasa ir knygomatas
Žinių terasa, kurią įvairiais augalais apsodino bibliotekos kursų lankytojai, praėjusią vasarą buvo naudojama įvairiems renginiams, ją išbandė ir muzikuojantis jaunimas. Čia patogiai įsitaisius ant gultų galima paskaityti leidinius, pabendrauti, šią vietą itin pamėgo vaikai. Terasoje sumontuotas knygomatas, anot J. Dudkienės, dar naujovė, leidžianti knygas gauti ištisą parą.
– Pirmosiomis savaitėmis skaitytojai paslauga naudojosi mažai, o per pastarąsias tris savaites jų padaugėjo, knygomatu naudotasi beveik pusšimtį kartų. Tai labai patogu tiems, kurie knygą nori pasiimti tomis valandomis, kai biblioteka būna uždaryta, – sakė J. Dudkienė.
Knygų užsakymas į knygomatą vyksta įprastai, naudojantis interneto portalu ibiblioteka.lt. Čia pasirenkama, kad knyga būtų paimama būtent tokiu būdu, ir į užsakovo telefoną gaunamas SMS pranešimas su knygomato kodu. Kaip ir paštomate, surinkus tą kodą galima pasiimti knygą
– Mūsų skaitytojams tai – dar naujovė, bet ji tikrai patogi. Mes visada matome, kokia knyga užsakoma, kada ji pasiimama. Įdėjus knygą į knygomatą, skaitytojas jau netrukus gauna pranešimą ir gali ją pasiimti, – sakė bibliotekos Lankytojų aptarnavimo centro vyriausioji bibliotekininkė Aušra Rutkauskienė.
Jau netrukus toks knygomatas su naujomis knygomis atsiras ir Sasnavoje. Jis bus susietas su nuotoliniu žaidimu ir kompiuterine programėle, tad bus itin patrauklus jauniems skaitytojams. O projektas „Silver age“, kurio metu surengta daug įvairių mokymų, dar leis sumontuoti šalia terasos išmanųjį suoliuką.
Knygos iš bet kurios bibliotekos – nemokamai
Nuo spalio 1-osios bibliotekų lankytojai sulaukė dar vienos puikios naujienos – nuo šiol kiekvienas skaitytojas, neradęs norimos knygos savo bibliotekoje, gali nemokamai ją užsisakyti iš bet kurios kitos Lietuvos bibliotekos. Šią galimybę suteikia tarpbibliotekinis abonementas (TBA) – knygų dalijimosi tarp šalies bibliotekų paslauga, kuria naudojantis viena biblioteka skolina dokumentus kitai.,
Nors ši paslauga visuomenei teikiama jau ne vienus metus, nuo šiol ji tampa dar patrauklesnė, nes norimą knygą ar leidinį iš kitos bibliotekos galima užsisakyti nemokamai. Iki šiol už knygos pristatymą reikėdavo mokėti vidutiniškai apie 3–5 eurus.
Pasak J. Dudkienės, tarpbibliotekinio abonemento paslauga ypatinga tuo, kad net tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose gyvenantys žmonės turės galimybę skaityti knygas, esančias tik didžiosiose šalies bibliotekose, ir atvirkščiai. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje yra įdarbinta bibliotekininkė, kuri atsakinga už šią paslaugą.
– Tokių atvejų, kad knygos nėra mūsų bibliotekoje ir ją reikia užsakyti iš kitų apskričių bibliotekų, kurių šalyje yra penkios, pasitaiko retai, bet jų būna. Mes knygas, kurių neturime savo fonduose, dažniausiai užsakome iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Šios bibliotekos fondai yra antri pagal dydį po Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Dabar, kai paslauga jau nemokama, nes už knygų pristatymo paslaugas kurjeriams apmokės Kultūros ministerija, knygų prieinamumas taps dar geresnis, – įsitikinusi J. Dudkienė.
Pasiskolinti galima bene visus leidinius, išskyrus retus, vertingus egzempliorius, taip pat periodinius leidinius, laikraščių ir žurnalų komplektus bei keletą kitų nestandartinių dokumentų. Leidiniai skolinami pagal juos atsiuntusios bibliotekos skolinimo sąlygas ir terminą.
Pasak direktorės pavaduotojos, tarpbibliotekinio abonemento paslauga formuoja kur kas atviresnį, didesniu prieinamumu pasižyminčių Lietuvos bibliotekų įvaizdį, taip prisidedama prie tvaresnės aplinkos, skatinama dalijimosi ekonomika. Taip tarsi kuriamas tvarus socialinis tinklas, vienijantis skaitytojų bendruomenę.
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka turi apie 56,3 tūkst. pavadinimų leidinių, o iš viso su padaliniais jų skaičius siekia 180 tūkstančių. Bibliotekoje galima rasti ir daug naujų, populiarių knygų. Per dvejus pandemijos metus kelis mėnesius biblioteka nedirbo, skaitytojų mažėjo. Pandemijai pasibaigus, skaitytojų skaičius kol kas dar nepasiekė buvusio iki pandemijos. Kaip ir anksčiau, populiariausi lieka meilės romanai, detektyvai, o pasigendama vertingos mokslo šakų literatūros.
Algis VAŠKEVIČIUS
