Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas.

Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei.
Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos

– Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje?

– Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau vadinamąja senovės istorija, kuri buvo šiek tiek labiau susijusi su archeologija. Vėlesnėse klasėse labiausiai patiko istorija, politika. Baigęs mokyklą stojau į Vilniaus universitetą studijuoti istoriją. Pirmame kurse buvo nedidelis įvadinis archeologijos kursas, o pirmą kursą užbaigus – archeologinė praktika, kurios metu dalyvavau Narkūnų piliakalnio kasinėjimuose. Tuo metu ir kilo idėja rinktis archeologijos kryptį, vieną iš istorijos specializacijų.

– Ne kartą su mokslinėmis ekspedicijomis vykdėte archeologinius kasinėjimus. Kokius atradimus tų kasinėjimų metu padarėte, kuriuos iš jų laikote svarbiausiais ir reikšmingiausiais?

– Esu kasinėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: Lenkijoje ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, o Lietuvoje daugiausia kasinėjau pajūrio regione ir Sūduvos krašte. Ekspedicijų buvo daug ir įvairių, ir jas visas nors ir glaustai aptarti reikėtų nemažai laiko. Iš daugybės ekspedicijų Sūduvoje galėčiau išskirti kelis svarbiausius kasinėjimus. Vieni jų vykdyti Turlojiškės archeologiniame komplekse, esančiame Kalvarijos savivaldybėje.

Dabar Turlojiškės – tai uždurpėjusi teritorija netoli Kirsnos upės. Šioje vietoje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą atsitiktinai buvo surasta archeologinių radinių ir žmonių palaikų. Radinių aptikta ir po karo, kasant durpes. Deja, niekas tiksliai nežinojo, kur yra tos radimvietės. Organizavau žvalgomąją archeologinę ekspediciją, kurios metu apytiksliai nustatyta atsitiktinių archeologinių radimviečių vietos, o vėliau kelerius metus šią archeologinę vietovę kasinėjau.

Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.
Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.

Tyrimų metu rastos šešių priešistorinių gyvenviečių liekanos su puikiai išsilaikiusias organiniais radiniais (mediena, augalinėmis liekanomis), keramika, titnago ir kitokiais radiniais. Taip pat rasta kapų ir – pirmą kartą Lietuvoje – paaukotų žmonių palaikų. Turlojiškėse, šalia upės ir seklaus ežero, bendruomenės gyveno nuo III tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos iki I tūkstantmečio prieš Kristų vidurio. Tai – ankstyvieji baltai iš laikotarpio prieš sūduvių susiformavimą. Tai – svarbus, išskirtinis archeologinis atradimas ne tik Lietuvos mastu.

Ne mažiau svarbūs archeologiniai tyrinėjimai buvo vykdyti pačioje Marijampolėje, Meškučių archeologiniame komplekse. Šioje vietoje yra du piliakalniai – įtvirtintos gyvenvietės, o šalia jų rastos ir tyrinėtos dvi neįtvirtintos gyvenvietės, mirusiųjų deginimo vieta ir kolektyvinis kapinynas. Tai – ypatingas, išskirtinis archeologinis objektas. Meškučių gyvenvietės – tai Marijampolės miesto ištakos. Smagu, kad vykdant kasinėjimus buvo jaučiamas nemažas marijampoliečių susidomėjimas, jie mus dažnai lankydavo, domėjosi ir žiniasklaida.

– Kas jums pačiam yra Sūduva, gal šis kraštas yra kažkuo išskirtinis Lietuvoje?

– Man Sūduva yra gimtoji žemė, vaikystės ir jaunystės prisiminimai, mano šeima, giminės, senelių Aukštosios kaimas netoli Sasnavos, Marijampolės centras, kuriame gyvenau vaikystėje, na ir pačios įvairiausios mielos Sūduvos vietos, kuriose kasinėjau, vykdžiau archeologinius žvalgymus, keliavau. Tai Žemė, kuri visada svarbi, pati svarbiausia, kur smagu sugrįžti, kurią reikia tyrinėti, išsaugoti mūsų tautos ateities kartoms. Taip pat tai ir žemė, kurioje gyvena ypatingi žmonės, kūrę ir atkūrę Lietuvą, kurioje daug lietuviškumo, patriotizmo. Žemė su labai tragiška ir herojiška praeitimi, kurią dar menkai pažįstame. Žemė su labai darbščiais, vaišingais žmonėmis. Bėgant metams jos svarba man vis auga.

– Neseniai įkūrėte viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kuriai ir vadovaujate. Kodėl tokia įstaiga įkurta būtent dabar, ar tai susiję su šiemet minimais Sūduvos metais?

– Dėl Sūduvos metų – puiku, kad tokia iniciatyva paskelbta. Organizuojami renginiai, konferencijos, parodos, išleidžiami leidiniai ir kt. Žmonės daugiau sužino apie Sūduvą, susidomi praeitimi, savo ištakomis, kultūra, istorija, archeologija, tačiau mūsų Sūduvos tyrimų idėja susiformavo jau anksčiau ir su minėta Sūduvos metų akcija nesusijusi. Po metų kitų tokios akcijos užsimiršta, atsiranda kitos. Mes darbuosimės ir šiems metams pasibaigus.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ ištakos prasidėjo prieš nemažai metų. Keletą kartų buvau klausiamas, ar nejaučiu skolos savo gimtinei. Kartkartėmis apie tai pagalvodavau – žinoma, jaučiu. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje kilo idėja parengti pirmą visuotinę knygą apie Sūduvą – nuo pirmųjų žmonių pasirodymo šioje žemėje iki šiandienos. Kelerius metus ši idėja buvo brandinta, kalbėjausi su draugais, bičiuliais, kolegomis. Susidarė idėją palaikančių žmonių būrelis ir pamažu ėmėme šį sumanymą realizuoti. Nusprendėme, kad reikia tam tikro įrankio, institucijos, galinčios prisidėti prie šio sumanymo įgyvendinimo. Taip ir gimė viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ idėja.

– Kokius svarbiausius tikslus ir uždavinius kelia „Sūduvos tyrimai“? Kokia bus būsimoji knyga, kas jos autoriai, kada planuojate išleisti, kas finansuos jos leidimą?

– Kaip jau minėjau, pagrindinis „Sūduvos tyrimų“ tikslas – pirmoji visuotinė mokslinė knyga apie Sūduvą. Knygų apie atskirus Sūduvos laikotarpius, vietoves, objektus ar jų grupes yra išleista. Daugelis žino ir Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istoriją“, tačiau visuotinio mokslinio leidinio apie mūsų regioną, nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo šioje žemėje iki šių dienų dar nėra. Neabejotinai toks leidinys yra reikalingas. Šio tikslo ir imamės.

Šioje knygoje, kurios autoriai yra žymūs, autoritetingi mokslo ir kultūros žmonės, stengsimės kuo autentiškiau ir išsamiau, remiantis naujais mokslo pasiekimais, atspindėti Sūduvoje gyvenusių žmonių praeitį ir dabartį, jų kultūrą, švietimą, tarmę, genetiką, papročius, religiją, politinius įvykius, bus analizuojami ir aptariami patys įvairiausi aspektai. Joje rasime duomenų ir apie žymiausius Sūduvos žmonės, jų gyvenamas vietoves. Norime tikrai modernaus, šiuolaikiniais moksliniais tyrimais paremto leidinio, kuris skirtas visiems, bet kokio išsilavinimo ir profesijos žmonėms.

Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.
Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.

Knygos kelias tik prasideda ir iš tų, kuriems tai atrodo įdomu ir prasminga, laukiame pasiūlymų, patarimų, medžiagos, prisidėjimo, įsijungimo į knygos autorių kolektyvą. Sūduviai gyveno ne tik dabartinės Lietuvos pietvakarinėje dalyje, bet ir teritorijoje, kuri dabar priklauso Lenkijai. Ši teritorija taip pat įtraukta į mūsų tyrimus ir bus atspindėta knygoje. Labai svarbu ir džiugu yra tai, kad Punsko, Seinų lietuviai prisideda prie knygos parengimo darbų.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ dalininkai, be šios knygos išleidimo, turi ir kitų idėjų bei tikslų – parengti turistinius maršrutus po Sūduvos kraštą, rinkti duomenis, knygas, archyvinę medžiagą, žemėlapius, atsiminimus ir kita. Kol kas tai tik darbo pradžia, o darbuojantis atsiras ir naujų idėjų.
Kitas labai svarbus ir mus jaudinantis dalykas – Sūduva, kaip ir visa Lietuva, tuštėja, nyksta, vyksta tolesnis kaimų, sodybų, miestų ir miestelių tuštėjimo metas. Drastiškai sumažėjo gimstamumas, o emigracija pasiekė katastrofišką lygį. Planuojamos knygos ir mūsų viešosios įstaigos vienas iš pagrindinių tikslų – per savo tautos praeities, kultūros, tapatybės pažinimą kelti mūsų visų savivertę, pasitikėjimą savimi ir savais, prisidėti kuriant ir stiprinant mūsų regioną, kuris Lietuvos dalimi tapo lygiai prieš šešis šimtus metų.

urime žinoti ir visada prisiminti, kad mūsų protėviai, drąsi ir kilni sūduvių tauta, XIII a. pabaigoje agresyvių kaimynų ir iš toliau atsibasčiusių atėjūnų buvo beveik išnaikinta, ištremta ar pasitraukė į Lietuvą.

Sūduva buvo beveik ištuštėjusi ir tapusi laukinių žvėrių ir gretimų kaimynų kelionių vieta. Nenorime, kad tai pasikartotų. Nors XV–XVI a. dalis pasitraukusių sūduvių palaipsniui grįžo į gimtąsias vietas ir ypatingų pastangų dėka atstatė savo sodybas, ūkį, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje atgaivino ir savo tautinius jausmus, o XX a. pradžioje atkūrė Lietuvos valstybę, šie stebuklai gali ir nepasikartoti. Turime suprasti, kad dabartis Sūduvai ir naujiesiems sūduviams, kaip ir visai Lietuvai, yra ne mažiau sunki ir pavojinga, nei ankstesniais laikais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.