Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas.

Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei.
Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos

– Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje?

– Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau vadinamąja senovės istorija, kuri buvo šiek tiek labiau susijusi su archeologija. Vėlesnėse klasėse labiausiai patiko istorija, politika. Baigęs mokyklą stojau į Vilniaus universitetą studijuoti istoriją. Pirmame kurse buvo nedidelis įvadinis archeologijos kursas, o pirmą kursą užbaigus – archeologinė praktika, kurios metu dalyvavau Narkūnų piliakalnio kasinėjimuose. Tuo metu ir kilo idėja rinktis archeologijos kryptį, vieną iš istorijos specializacijų.

– Ne kartą su mokslinėmis ekspedicijomis vykdėte archeologinius kasinėjimus. Kokius atradimus tų kasinėjimų metu padarėte, kuriuos iš jų laikote svarbiausiais ir reikšmingiausiais?

– Esu kasinėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: Lenkijoje ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, o Lietuvoje daugiausia kasinėjau pajūrio regione ir Sūduvos krašte. Ekspedicijų buvo daug ir įvairių, ir jas visas nors ir glaustai aptarti reikėtų nemažai laiko. Iš daugybės ekspedicijų Sūduvoje galėčiau išskirti kelis svarbiausius kasinėjimus. Vieni jų vykdyti Turlojiškės archeologiniame komplekse, esančiame Kalvarijos savivaldybėje.

Dabar Turlojiškės – tai uždurpėjusi teritorija netoli Kirsnos upės. Šioje vietoje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą atsitiktinai buvo surasta archeologinių radinių ir žmonių palaikų. Radinių aptikta ir po karo, kasant durpes. Deja, niekas tiksliai nežinojo, kur yra tos radimvietės. Organizavau žvalgomąją archeologinę ekspediciją, kurios metu apytiksliai nustatyta atsitiktinių archeologinių radimviečių vietos, o vėliau kelerius metus šią archeologinę vietovę kasinėjau.

Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.
Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.

Tyrimų metu rastos šešių priešistorinių gyvenviečių liekanos su puikiai išsilaikiusias organiniais radiniais (mediena, augalinėmis liekanomis), keramika, titnago ir kitokiais radiniais. Taip pat rasta kapų ir – pirmą kartą Lietuvoje – paaukotų žmonių palaikų. Turlojiškėse, šalia upės ir seklaus ežero, bendruomenės gyveno nuo III tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos iki I tūkstantmečio prieš Kristų vidurio. Tai – ankstyvieji baltai iš laikotarpio prieš sūduvių susiformavimą. Tai – svarbus, išskirtinis archeologinis atradimas ne tik Lietuvos mastu.

Ne mažiau svarbūs archeologiniai tyrinėjimai buvo vykdyti pačioje Marijampolėje, Meškučių archeologiniame komplekse. Šioje vietoje yra du piliakalniai – įtvirtintos gyvenvietės, o šalia jų rastos ir tyrinėtos dvi neįtvirtintos gyvenvietės, mirusiųjų deginimo vieta ir kolektyvinis kapinynas. Tai – ypatingas, išskirtinis archeologinis objektas. Meškučių gyvenvietės – tai Marijampolės miesto ištakos. Smagu, kad vykdant kasinėjimus buvo jaučiamas nemažas marijampoliečių susidomėjimas, jie mus dažnai lankydavo, domėjosi ir žiniasklaida.

– Kas jums pačiam yra Sūduva, gal šis kraštas yra kažkuo išskirtinis Lietuvoje?

– Man Sūduva yra gimtoji žemė, vaikystės ir jaunystės prisiminimai, mano šeima, giminės, senelių Aukštosios kaimas netoli Sasnavos, Marijampolės centras, kuriame gyvenau vaikystėje, na ir pačios įvairiausios mielos Sūduvos vietos, kuriose kasinėjau, vykdžiau archeologinius žvalgymus, keliavau. Tai Žemė, kuri visada svarbi, pati svarbiausia, kur smagu sugrįžti, kurią reikia tyrinėti, išsaugoti mūsų tautos ateities kartoms. Taip pat tai ir žemė, kurioje gyvena ypatingi žmonės, kūrę ir atkūrę Lietuvą, kurioje daug lietuviškumo, patriotizmo. Žemė su labai tragiška ir herojiška praeitimi, kurią dar menkai pažįstame. Žemė su labai darbščiais, vaišingais žmonėmis. Bėgant metams jos svarba man vis auga.

– Neseniai įkūrėte viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kuriai ir vadovaujate. Kodėl tokia įstaiga įkurta būtent dabar, ar tai susiję su šiemet minimais Sūduvos metais?

– Dėl Sūduvos metų – puiku, kad tokia iniciatyva paskelbta. Organizuojami renginiai, konferencijos, parodos, išleidžiami leidiniai ir kt. Žmonės daugiau sužino apie Sūduvą, susidomi praeitimi, savo ištakomis, kultūra, istorija, archeologija, tačiau mūsų Sūduvos tyrimų idėja susiformavo jau anksčiau ir su minėta Sūduvos metų akcija nesusijusi. Po metų kitų tokios akcijos užsimiršta, atsiranda kitos. Mes darbuosimės ir šiems metams pasibaigus.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ ištakos prasidėjo prieš nemažai metų. Keletą kartų buvau klausiamas, ar nejaučiu skolos savo gimtinei. Kartkartėmis apie tai pagalvodavau – žinoma, jaučiu. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje kilo idėja parengti pirmą visuotinę knygą apie Sūduvą – nuo pirmųjų žmonių pasirodymo šioje žemėje iki šiandienos. Kelerius metus ši idėja buvo brandinta, kalbėjausi su draugais, bičiuliais, kolegomis. Susidarė idėją palaikančių žmonių būrelis ir pamažu ėmėme šį sumanymą realizuoti. Nusprendėme, kad reikia tam tikro įrankio, institucijos, galinčios prisidėti prie šio sumanymo įgyvendinimo. Taip ir gimė viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ idėja.

– Kokius svarbiausius tikslus ir uždavinius kelia „Sūduvos tyrimai“? Kokia bus būsimoji knyga, kas jos autoriai, kada planuojate išleisti, kas finansuos jos leidimą?

– Kaip jau minėjau, pagrindinis „Sūduvos tyrimų“ tikslas – pirmoji visuotinė mokslinė knyga apie Sūduvą. Knygų apie atskirus Sūduvos laikotarpius, vietoves, objektus ar jų grupes yra išleista. Daugelis žino ir Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istoriją“, tačiau visuotinio mokslinio leidinio apie mūsų regioną, nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo šioje žemėje iki šių dienų dar nėra. Neabejotinai toks leidinys yra reikalingas. Šio tikslo ir imamės.

Šioje knygoje, kurios autoriai yra žymūs, autoritetingi mokslo ir kultūros žmonės, stengsimės kuo autentiškiau ir išsamiau, remiantis naujais mokslo pasiekimais, atspindėti Sūduvoje gyvenusių žmonių praeitį ir dabartį, jų kultūrą, švietimą, tarmę, genetiką, papročius, religiją, politinius įvykius, bus analizuojami ir aptariami patys įvairiausi aspektai. Joje rasime duomenų ir apie žymiausius Sūduvos žmonės, jų gyvenamas vietoves. Norime tikrai modernaus, šiuolaikiniais moksliniais tyrimais paremto leidinio, kuris skirtas visiems, bet kokio išsilavinimo ir profesijos žmonėms.

Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.
Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.

Knygos kelias tik prasideda ir iš tų, kuriems tai atrodo įdomu ir prasminga, laukiame pasiūlymų, patarimų, medžiagos, prisidėjimo, įsijungimo į knygos autorių kolektyvą. Sūduviai gyveno ne tik dabartinės Lietuvos pietvakarinėje dalyje, bet ir teritorijoje, kuri dabar priklauso Lenkijai. Ši teritorija taip pat įtraukta į mūsų tyrimus ir bus atspindėta knygoje. Labai svarbu ir džiugu yra tai, kad Punsko, Seinų lietuviai prisideda prie knygos parengimo darbų.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ dalininkai, be šios knygos išleidimo, turi ir kitų idėjų bei tikslų – parengti turistinius maršrutus po Sūduvos kraštą, rinkti duomenis, knygas, archyvinę medžiagą, žemėlapius, atsiminimus ir kita. Kol kas tai tik darbo pradžia, o darbuojantis atsiras ir naujų idėjų.
Kitas labai svarbus ir mus jaudinantis dalykas – Sūduva, kaip ir visa Lietuva, tuštėja, nyksta, vyksta tolesnis kaimų, sodybų, miestų ir miestelių tuštėjimo metas. Drastiškai sumažėjo gimstamumas, o emigracija pasiekė katastrofišką lygį. Planuojamos knygos ir mūsų viešosios įstaigos vienas iš pagrindinių tikslų – per savo tautos praeities, kultūros, tapatybės pažinimą kelti mūsų visų savivertę, pasitikėjimą savimi ir savais, prisidėti kuriant ir stiprinant mūsų regioną, kuris Lietuvos dalimi tapo lygiai prieš šešis šimtus metų.

urime žinoti ir visada prisiminti, kad mūsų protėviai, drąsi ir kilni sūduvių tauta, XIII a. pabaigoje agresyvių kaimynų ir iš toliau atsibasčiusių atėjūnų buvo beveik išnaikinta, ištremta ar pasitraukė į Lietuvą.

Sūduva buvo beveik ištuštėjusi ir tapusi laukinių žvėrių ir gretimų kaimynų kelionių vieta. Nenorime, kad tai pasikartotų. Nors XV–XVI a. dalis pasitraukusių sūduvių palaipsniui grįžo į gimtąsias vietas ir ypatingų pastangų dėka atstatė savo sodybas, ūkį, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje atgaivino ir savo tautinius jausmus, o XX a. pradžioje atkūrė Lietuvos valstybę, šie stebuklai gali ir nepasikartoti. Turime suprasti, kad dabartis Sūduvai ir naujiesiems sūduviams, kaip ir visai Lietuvai, yra ne mažiau sunki ir pavojinga, nei ankstesniais laikais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip namo rūsyje įsirengti saugią patalpą (individualią slėptuvę)?

    2022-12-21Kaip namo rūsyje įsirengti saugią patalpą (individualią slėptuvę)?
    Ričardo PASILIAUSKO iliustracija • Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.• Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite jais uždengti langus.• Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.• Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.• Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.• Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.• Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.• Rūsyje ...
  • Veiklos valdymo sprendimai

    2022-12-21Veiklos valdymo sprendimai
    Nesvarbu, ar esate smulkaus verslo savininkas, ar vadovaujate kelioms įmonėms, kiekvieną kartą priimant sprendimus, turėsite apie daug ką pagalvoti. Tačiau darbas greitai gali tapti chaotišku, kai vienu metu stengiamės atlikti kelis darbus. Kad taip neatsitiktų, kiekvienai įmonei patartina pradėti naudotis verslo valdymo programinėmis įrangomis. Tai puiki investicija, kurią turi pasirinkti kiekviena įmonės, nes to pasekoje jūs galėsite valdyti rizikas, pagarinti bendrą efektyvumą, taip pat lengviau tvarkysite daugelį įmonės reikalų. Nesuklysime jeigu pasakysime, kad verslo valdymo įrankiai gerina, bet kurio verslo subjekto veiklą. Verslo valdymo sprendimas yra visiškai integruota, realiuoju laiku veikianti sistema, suteikianti informaciją, kurios reikia norint plėsti verslą. ...
  • Vitalija Žvingilienė: Baraginė tikrai verta Mažosios kultūros sostinės titulo

    2022-12-21Vitalija Žvingilienė: Baraginė tikrai verta Mažosios kultūros sostinės titulo
    Artėjant 2023 metams, kuomet Baraginė taps Lietuvos mažąja kultūros sostine, programos rengėjai kviečia artimiau susipažinti su Baraginės kaime gyvenančiais ir dirbusiais žmonėmis, kaimo praeitimi ir dabartimi. Šį kartą bendruomenė pristato Baraginėje gyvenančią rašytoją Vitaliją Žvingilienę. Vitalija Žvingilienė Baraginėje dirbo darželio auklėtoja, vėliau ilgus metus buvo Baraginės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Šiuo metu moteris yra išleidusi dvi poezijos knygas „Širdies melodija“ ir „Rasoti jurginai“, romaną „Monika“, o netrukus pasirodys ir ketvirtoji rašytojos knyga – poezijos rinkinys „Prisilietimas“. Taip pat V. Žvingilienė yra parašiusi tekstus ne vienai Baraginės jaunimo kapelos „Svaja“ dainai. Nuotraukos iš Baraginės bendruomenės puslapio – Papasakokite, kaip prasidėjo jūsų kelias Baraginėje? – ...
  • Patarimai verslo auginimui

    2022-12-21Patarimai verslo auginimui
    Nesvarbu, kokio tipo smulkųjį verslą valdote, bet kokiu atveju norėsite padidinti pardavimus ir pajamas. Štai kodėl tiek daug žmonių domisi, kaip plėtoti smulkųjį verslą. Smulkaus verslo savininkams nėra paprastos, visiems tinkamos verslo augimo strategijos. Tačiau yra pagrindinių strategijų, kurias galite naudoti, kad suteiktumėte savo verslui geriausias galimybes augti. Gali būti sunku efektyviai ir efektyviai išplėsti savo smulkųjį verslą. Tam reikia protingo požiūrio ir pastangų iš įvairių jūsų įmonės dalių, įskaitant: Pardavimai. Rinkodara. Finansai. Teisinė analizė. Nors jūsų smulkaus verslo plėtra pareikalaus laiko ir energijos, yra keli žingsniai, kuriais galite naudoti, kad paspartintumėte verslo augimą. Atlikite savo tyrimus Kai ieškote, kaip ...
  • Prieš 25 metus, spaudžiant speigui…

    2022-12-21Prieš 25 metus, spaudžiant speigui...
    …Marijampolėje, Bažnyčios gatvėje, prie medinio namo buvo susirinkę minios žmonių: gruodžio 16-ąją, dalyvaujant aukščiausiems šalies pareigūnams, buvo atidarytas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus. Tame pačiame name, kuriame 1904–1914 metais jis su šeima gyveno. Šis pastatas buvo vadinamas „Grinių namais“ ir jie buvo tapę visos Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centru. Čia 1905 m. įvyko pirmasis viešas lietuviškas vakaras – buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“, vyko choro repeticijos, susirinkimai, posėdžiai, įkurta „Šviesos“ draugija… Tomas Kukauskas džiaugėsi, kad lankytojai domisi ir muziejaus ekspozicija, ir čia vykstančiais edukaciniais užsiėmimais.Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos …Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo atidarymo ir tiek pat laiko muziejui intensyviai dirbant, į jubiliejinį renginį ...
  • Auksiniai žiedai jam ir jai su komforto zona

    2022-12-21Auksiniai žiedai jam ir jai su komforto zona
    Kai dviem mylintiems žmonėms ateina laikas sujungti savo gyvenimus ir juos įteisinti, mes visi labai džiaugiamės už juos. Šis naujas jų gyvenimo žingsnis reikalauja daug investicijų, tačiau ir tuo pačiu įteisina, bei suteikia jiems naują status prieš vienas kitą, bei tuo pačiu juos įpareigoja būti vienas kitam ištikimu. Šį jų pasiryžimą būti vienas kitam ištikimu užtvirtina Lietuvos respublikos įstatymai ir įteisina jų išreikštą norą būti kartu, tačiau parašams nugulus į dokumentus ant rankos pirštų nugula auksiniai žiedai, kurie simbolizuoja santuoką, bei pasižadėjimą vienas kitam. Dauguma žmonių šiuos žiedus nešioja visą gyvenimą, todėl renkantis juos labai svarbu išsirinkti kokybiškus, bei patogius žiedus. ...
  • Dainų ir poezijos eilutėmis – apie tarp mūsų gyvenančius angelus

    2022-12-21Dainų ir poezijos eilutėmis – apie tarp mūsų  gyvenančius angelus
    Jaukus, betarpiškas ir šiltas – toks buvo praėjusį ketvirtadienį viešojoje Petro Kriaučiūno bibliotekoje vykęs poezijos ir muzikos vakaras „Aš angelus rinkau“, į kurį pakvietė poetė, renginių vedėja, keliautoja Stefanija Navickienė ir muzikantas, dainų atlikėjas Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas. Šio kūrybinio dueto pasirodymus jau matė įvairių Marijampolės apskrities miestų ir miestelių klausytojai bei žiūrovai – jie pasirodė Šakiuose, Kybartuose, pasiekė net Kupiškį, o dabar atėjo laikas programą pristatyti ir savame krašte, Marijampolėje. S. Navickienė jau galvoja apie naują savo poezijos knygą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šaltą ir pusnyse paskendusį vakarą bibliotekoje susirinko ištikimiausi šių atlikėjų gerbėjai, draugai, bendramoksliai. Prieš pasirodymą S. Navickienė apgailestavo, kad ...
  • Jūrės miestelyje – naujos pažintinės-edukacinės erdvės

    2022-12-21Jūrės miestelyje – naujos pažintinės-edukacinės erdvės
    Praėjusį savaitgalį Kazlų Rūdos savivaldybės Jūrės miestelyje buvo įžiebta Kalėdų eglutė ir kartu pristatytas ką tik baigtas įgyvendinti įdomus vietos žmonių parengtas projektas, kuris labai pagerino ir pagražino šio miestelio gyvenamąją aplinką. Pagal šios savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Jūrėje atsirado nauji objektai, kurie sudaro sąlygas vietos gyventojams ir turistams geriau pažinti gamtą, florą ir fauną, skatina įvairius potyrius, kurie artimi mažo miestelio žmonėms. Ž. Štreimikytė-Mockeliūnė džiaugiasi gražėjančiu Jūrės miesteliu. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Pasak Jūrės miestelio bendruomenės pirmininkės Žanetos Štreimikytės-Mockeliūnės, jau prieš kurį laiką buvo kilusi ...
  • Kokie pagrindiniai minkštų kampų privalumai?

    2022-12-20Kokie pagrindiniai minkštų kampų privalumai?
    Minkštus kampus reikėtų vertinti kaip ilgalaikį turtą – geras minkštas kampas turėtų tarnauti bent apie 15-20 metų. Dabar žmonės žiūri į patrauklias kainų etiketes ir pamiršta apie minkšto kampo kokybę, kuri susidėvi per mažiau nei penkerius metus. Tačiau, kaina nėra tokia svarbi. Visada turėtume užtikrinti, kad pasirinktume kokybiškus produktus, kad gautume savo pinigus. Taip pat, būtina nepamiršti ir minkštų kampų privalumų: Komfortas Aukštos kokybės minkšti kampai gali pasiūlyti kainos ir kokybės santykį. Audiniai, medžiagos, naudojamos sofos gamyboje, užtikrina maksimalų komfortą galutiniam vartotojui. Patogus minkštas kampas ilgos sunkios dienos pabaigoje yra tikrai palaima. Patvarumas Patvarumas yra bet kokio kokybiško produkto pagrindas. Gera kokybė užtikrina ...
  • Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?

    2022-12-20Kuo ypatingos lietuviškos rankų darbo dovanos užsieniečiams?
    Kiekviena šalis turi kažką įpatingo ir savito. Ne išimtis ir Lietuva. Jeigu keliaujate pas draugus į užsienį, greičiausiai norėsite jiems ką nors padovanoti. Geriausia dovana yra unikali to krašto dovana, dar geriau, jeigu ji būtų rankų darbo. Medžio raižiniai Lietuva turi nemažą natūralų miško plotą. Kadangi šalis turi daug miškų, daugelis menininkų ėmėsi medžio drožybos ir skulptūros. Sostinėje ir kitose šalies vietose galite rinktis medinį dekorą ir statulas. Kadangi medžio raižiniai yra puiki dovana, galite įsigyti raižinį, kuris primins apie geriausią laiką, kurį praleidote šalyje. Yra keletas raižinių, kuriuos galite pasirinkti iš šaukštų, dubenėlių ir įvairių tipų dėžučių. Lietuvių vaizdiniai vaizduojami vietinių ...
  • Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik…

    2022-12-19Kūnas kaip objektas. Bet – ne tik...
    Ši autorė pirmą kartą savo kūrybą eksponuoja Marijampolėje – ir tokio žanro iki šiol nebuvome parodose matę. Kažką tai be abejo sužavės. Kitus nustebins. Gal – net papiktins (tačiau tai ne visada blogai). Ne vienas veikiausiai paklaus: o kam jai šito reikia? Pirmoji paroda Marijampolėje: Augusta Berta Klišytė (centre), modelis Kamilė ir fotografas Naglis Dzinga. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Nes Augustos Bertos Klišytės kūrybos paroda „Kūno tapyba: mitologinės būtybės“, atidaryta M. B. Stankūnienės menų galerijoje Kultūros centre, lankytoją nuveda į daugeliui mūsų mažai žinomus (juolab – tikrai neišbandytus) ieškojimų ir fantazijos bekraščius plotus… Pristatydama autorę parodų organizatorė Onutė Surdokienė pasidžiaugė, kad dvejus ...
  • Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?

    2022-12-19Kokios dabartinės interjero dizaino tendencijos?
    Kurdami namų interjerą stengiamės, kad jis ne tik estetiškai atrodytų, bet ir turėtų praktinę naudą. Pavyzdžiui, šiltuosiuose kraštuose plytelės būna klojamos visose namų patalpose, nes jos savo vėsumu padeda ištverti karščius. Tuo tarpu mūsų krašte plytelės dažniausiai naudojamos vonios kambaryje ir virtuvėje, rečiau svetainėje ar židinio apdailai. Jos būna keraminės, natūralaus akmens, akmens masės, dekoratyvinės ir mozaikinės. Kokios plytelės labiau tinka vonios kambaryje? Vonios kambaryje labiausiai yra paklausios keraminės plytelės. Grindims geriau rinktis plyteles su įspaustomis rievėmis, kad jomis galėtumėte saugiai vaikščioti ir išvengti traumų. Plytelėms, kurios skirtos sienoms, slidumas nėra svarbus. Vonios kambaryje ant sienų įprastai klijuojamos šviesių spalvų plytelės, o ...
  • Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte

    2022-12-17Konferencijoje – apie Kristijoną Donelaitį  ir mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte
    Konferencijos dalyvius skambia liaudiška daina pasveikino (iš kairės) E. Alenskaitė, D. Venckienė ir T. Mockevičius. Autoriaus nuotrauka Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste“. Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir draugijos leidžiamo žurnalo „Donelaičio žemė“ 30-metis. Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėta gėlių ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų „Donelaičio žemės“ numerių paroda. Ištrauka iš K. Donelaičio „Metų“ poemos „Žiemos rūpesčiai“ visus pasveikino draugijos ...
  • Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė

    2022-12-14Šaulių sąjungos svarbą prasidėjus karui  Ukrainoje labiau vertina ir visuomenė
    Šaulių sąjungos būstinėje Marijampolėje įvairių veiklų netrūksta. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbant apie karą Ukrainoje dažnai akcentuojamas nekarinių struktūrų ir visuomenės vaidmuo ginkluoto konflikto atveju. Lietuvoje tokia yra šaulių organizacija, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tada jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šios organizacijos įkūrėjai ir idėjiniai vadai buvo Vladas Putvinskis bei Matas Šalčius. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo ...
  • Karybos ekspertas Egidijus Papečkys: „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“

    2022-12-14Karybos ekspertas Egidijus Papečkys:  „Svarbu sekti padėtį ir būti pasirengusiems reaguoti“
    E. Papečkys socialiniuose tinkluose kasdien komentuoja karo Ukrainoje eigą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Karybos ekspertas, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, šias pareigas einantis nuo praėjusių metų sausio, yra vienas iš tų, kurie labai atidžiai seka Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Ir ne tik seka, bet nuo pat agresijos pradžios vasario 24-ąją kiekvieną dieną išsamiai ir labai profesionaliai juos komentuoja savo „Facebook“ paskyroje, kur turi apie 18 tūkstančių stebėtojų. Tai, kad jo, kaip šios srities eksperto, nuomonė domina ir užsienio žiniasklaidos atstovus, puikiai iliustruoja ir faktas, jog per tuos beveik dešimt karo Ukrainoje mėnesių jį kalbino apie 40 žurnalistų ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.