Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas.

Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei.
Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos

– Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje?

– Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau vadinamąja senovės istorija, kuri buvo šiek tiek labiau susijusi su archeologija. Vėlesnėse klasėse labiausiai patiko istorija, politika. Baigęs mokyklą stojau į Vilniaus universitetą studijuoti istoriją. Pirmame kurse buvo nedidelis įvadinis archeologijos kursas, o pirmą kursą užbaigus – archeologinė praktika, kurios metu dalyvavau Narkūnų piliakalnio kasinėjimuose. Tuo metu ir kilo idėja rinktis archeologijos kryptį, vieną iš istorijos specializacijų.

– Ne kartą su mokslinėmis ekspedicijomis vykdėte archeologinius kasinėjimus. Kokius atradimus tų kasinėjimų metu padarėte, kuriuos iš jų laikote svarbiausiais ir reikšmingiausiais?

– Esu kasinėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: Lenkijoje ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, o Lietuvoje daugiausia kasinėjau pajūrio regione ir Sūduvos krašte. Ekspedicijų buvo daug ir įvairių, ir jas visas nors ir glaustai aptarti reikėtų nemažai laiko. Iš daugybės ekspedicijų Sūduvoje galėčiau išskirti kelis svarbiausius kasinėjimus. Vieni jų vykdyti Turlojiškės archeologiniame komplekse, esančiame Kalvarijos savivaldybėje.

Dabar Turlojiškės – tai uždurpėjusi teritorija netoli Kirsnos upės. Šioje vietoje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą atsitiktinai buvo surasta archeologinių radinių ir žmonių palaikų. Radinių aptikta ir po karo, kasant durpes. Deja, niekas tiksliai nežinojo, kur yra tos radimvietės. Organizavau žvalgomąją archeologinę ekspediciją, kurios metu apytiksliai nustatyta atsitiktinių archeologinių radimviečių vietos, o vėliau kelerius metus šią archeologinę vietovę kasinėjau.

Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.
Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.

Tyrimų metu rastos šešių priešistorinių gyvenviečių liekanos su puikiai išsilaikiusias organiniais radiniais (mediena, augalinėmis liekanomis), keramika, titnago ir kitokiais radiniais. Taip pat rasta kapų ir – pirmą kartą Lietuvoje – paaukotų žmonių palaikų. Turlojiškėse, šalia upės ir seklaus ežero, bendruomenės gyveno nuo III tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos iki I tūkstantmečio prieš Kristų vidurio. Tai – ankstyvieji baltai iš laikotarpio prieš sūduvių susiformavimą. Tai – svarbus, išskirtinis archeologinis atradimas ne tik Lietuvos mastu.

Ne mažiau svarbūs archeologiniai tyrinėjimai buvo vykdyti pačioje Marijampolėje, Meškučių archeologiniame komplekse. Šioje vietoje yra du piliakalniai – įtvirtintos gyvenvietės, o šalia jų rastos ir tyrinėtos dvi neįtvirtintos gyvenvietės, mirusiųjų deginimo vieta ir kolektyvinis kapinynas. Tai – ypatingas, išskirtinis archeologinis objektas. Meškučių gyvenvietės – tai Marijampolės miesto ištakos. Smagu, kad vykdant kasinėjimus buvo jaučiamas nemažas marijampoliečių susidomėjimas, jie mus dažnai lankydavo, domėjosi ir žiniasklaida.

– Kas jums pačiam yra Sūduva, gal šis kraštas yra kažkuo išskirtinis Lietuvoje?

– Man Sūduva yra gimtoji žemė, vaikystės ir jaunystės prisiminimai, mano šeima, giminės, senelių Aukštosios kaimas netoli Sasnavos, Marijampolės centras, kuriame gyvenau vaikystėje, na ir pačios įvairiausios mielos Sūduvos vietos, kuriose kasinėjau, vykdžiau archeologinius žvalgymus, keliavau. Tai Žemė, kuri visada svarbi, pati svarbiausia, kur smagu sugrįžti, kurią reikia tyrinėti, išsaugoti mūsų tautos ateities kartoms. Taip pat tai ir žemė, kurioje gyvena ypatingi žmonės, kūrę ir atkūrę Lietuvą, kurioje daug lietuviškumo, patriotizmo. Žemė su labai tragiška ir herojiška praeitimi, kurią dar menkai pažįstame. Žemė su labai darbščiais, vaišingais žmonėmis. Bėgant metams jos svarba man vis auga.

– Neseniai įkūrėte viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kuriai ir vadovaujate. Kodėl tokia įstaiga įkurta būtent dabar, ar tai susiję su šiemet minimais Sūduvos metais?

– Dėl Sūduvos metų – puiku, kad tokia iniciatyva paskelbta. Organizuojami renginiai, konferencijos, parodos, išleidžiami leidiniai ir kt. Žmonės daugiau sužino apie Sūduvą, susidomi praeitimi, savo ištakomis, kultūra, istorija, archeologija, tačiau mūsų Sūduvos tyrimų idėja susiformavo jau anksčiau ir su minėta Sūduvos metų akcija nesusijusi. Po metų kitų tokios akcijos užsimiršta, atsiranda kitos. Mes darbuosimės ir šiems metams pasibaigus.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ ištakos prasidėjo prieš nemažai metų. Keletą kartų buvau klausiamas, ar nejaučiu skolos savo gimtinei. Kartkartėmis apie tai pagalvodavau – žinoma, jaučiu. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje kilo idėja parengti pirmą visuotinę knygą apie Sūduvą – nuo pirmųjų žmonių pasirodymo šioje žemėje iki šiandienos. Kelerius metus ši idėja buvo brandinta, kalbėjausi su draugais, bičiuliais, kolegomis. Susidarė idėją palaikančių žmonių būrelis ir pamažu ėmėme šį sumanymą realizuoti. Nusprendėme, kad reikia tam tikro įrankio, institucijos, galinčios prisidėti prie šio sumanymo įgyvendinimo. Taip ir gimė viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ idėja.

– Kokius svarbiausius tikslus ir uždavinius kelia „Sūduvos tyrimai“? Kokia bus būsimoji knyga, kas jos autoriai, kada planuojate išleisti, kas finansuos jos leidimą?

– Kaip jau minėjau, pagrindinis „Sūduvos tyrimų“ tikslas – pirmoji visuotinė mokslinė knyga apie Sūduvą. Knygų apie atskirus Sūduvos laikotarpius, vietoves, objektus ar jų grupes yra išleista. Daugelis žino ir Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istoriją“, tačiau visuotinio mokslinio leidinio apie mūsų regioną, nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo šioje žemėje iki šių dienų dar nėra. Neabejotinai toks leidinys yra reikalingas. Šio tikslo ir imamės.

Šioje knygoje, kurios autoriai yra žymūs, autoritetingi mokslo ir kultūros žmonės, stengsimės kuo autentiškiau ir išsamiau, remiantis naujais mokslo pasiekimais, atspindėti Sūduvoje gyvenusių žmonių praeitį ir dabartį, jų kultūrą, švietimą, tarmę, genetiką, papročius, religiją, politinius įvykius, bus analizuojami ir aptariami patys įvairiausi aspektai. Joje rasime duomenų ir apie žymiausius Sūduvos žmonės, jų gyvenamas vietoves. Norime tikrai modernaus, šiuolaikiniais moksliniais tyrimais paremto leidinio, kuris skirtas visiems, bet kokio išsilavinimo ir profesijos žmonėms.

Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.
Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.

Knygos kelias tik prasideda ir iš tų, kuriems tai atrodo įdomu ir prasminga, laukiame pasiūlymų, patarimų, medžiagos, prisidėjimo, įsijungimo į knygos autorių kolektyvą. Sūduviai gyveno ne tik dabartinės Lietuvos pietvakarinėje dalyje, bet ir teritorijoje, kuri dabar priklauso Lenkijai. Ši teritorija taip pat įtraukta į mūsų tyrimus ir bus atspindėta knygoje. Labai svarbu ir džiugu yra tai, kad Punsko, Seinų lietuviai prisideda prie knygos parengimo darbų.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ dalininkai, be šios knygos išleidimo, turi ir kitų idėjų bei tikslų – parengti turistinius maršrutus po Sūduvos kraštą, rinkti duomenis, knygas, archyvinę medžiagą, žemėlapius, atsiminimus ir kita. Kol kas tai tik darbo pradžia, o darbuojantis atsiras ir naujų idėjų.
Kitas labai svarbus ir mus jaudinantis dalykas – Sūduva, kaip ir visa Lietuva, tuštėja, nyksta, vyksta tolesnis kaimų, sodybų, miestų ir miestelių tuštėjimo metas. Drastiškai sumažėjo gimstamumas, o emigracija pasiekė katastrofišką lygį. Planuojamos knygos ir mūsų viešosios įstaigos vienas iš pagrindinių tikslų – per savo tautos praeities, kultūros, tapatybės pažinimą kelti mūsų visų savivertę, pasitikėjimą savimi ir savais, prisidėti kuriant ir stiprinant mūsų regioną, kuris Lietuvos dalimi tapo lygiai prieš šešis šimtus metų.

urime žinoti ir visada prisiminti, kad mūsų protėviai, drąsi ir kilni sūduvių tauta, XIII a. pabaigoje agresyvių kaimynų ir iš toliau atsibasčiusių atėjūnų buvo beveik išnaikinta, ištremta ar pasitraukė į Lietuvą.

Sūduva buvo beveik ištuštėjusi ir tapusi laukinių žvėrių ir gretimų kaimynų kelionių vieta. Nenorime, kad tai pasikartotų. Nors XV–XVI a. dalis pasitraukusių sūduvių palaipsniui grįžo į gimtąsias vietas ir ypatingų pastangų dėka atstatė savo sodybas, ūkį, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje atgaivino ir savo tautinius jausmus, o XX a. pradžioje atkūrė Lietuvos valstybę, šie stebuklai gali ir nepasikartoti. Turime suprasti, kad dabartis Sūduvai ir naujiesiems sūduviams, kaip ir visai Lietuvai, yra ne mažiau sunki ir pavojinga, nei ankstesniais laikais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų

    2023-01-07Kaimo bendruomenėms – beveik milijonas eurų
    Nuotrauka iš https://zum.lrv.lt/ Kaimo bendruomenės nuo 2023 m. sausio 16 d. iki vasario 17 d. kviečiamos teikti paraiškas paramai gauti. Jų projektams finansuoti numatyta skirti apie 0,9 mln. Eur. Nacionalinė parama kaimo bendruomenių veiklai teikiama pagal 2020 metų nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Remiami projektai, pagal veiklos sritis: – kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas (pirmoji veiklos sritis);– kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas ir (arba) priežiūra, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams (antroji veiklos sritis); – mokomųjų vizitų arba tradicinių renginių, renginių, skirtų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių veikloms įgyvendinti, taip pat renginių Seimo ir (ar) savivaldybės, kurioje veikia organizacija, paskelbtoms metų temoms garsinti, minėti, ...
  • Apie nacionalinį parką – be aistrų

    2023-01-04Apie nacionalinį parką – be aistrų
    Žiemos pradžioje daugelį pasiekė nauja žinia: pagaliau ir Suvalkija (Sūduva) turės savo nacionalinį parką! Iš tikro ši žinia nėra visai nauja, bandymų jį projektuoti būta ir anksčiau, tačiau visada kažko pritrūkdavo – ryžto, nusiteikimo. Toks trypčiojimas vietoje baigėsi tuo, kad būtent Suvalkija savo nacionalinio parko neturi. Aukštaitijos nacionaliniam parkui greitai bus 50 metų, kitiems – jau po 30. Ar bus įsteigtas dar vienas, jau šeštas, šalies nacionalinis parkas? Kas tuo turėtų būti labiausiai suinteresuotas? Klausimas atrodo lyg ir nereikalingas: nacionalinio parko labiausiai reikia pačiai Suvalkijai (Sūduvai), nes jis gali geriausiai reprezentuoti ir apsaugoti visus vertingiausius kraštovaizdžius, kultūros, etninį paveldą. Taigi, turėtume ...
  • Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti

    2023-01-04Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose: kam jos suteikiamos ir kaip jas gauti
    Asmenis, kurie dėl negalios, senatvės negali pasirūpinti savimi, dažniausiai slaugo artimieji. Tačiau daugeliu atvejų tokiems pacientams gali būti skiriamos ir ambulatorinės slaugos paslaugos namuose. Paslaugų poreikis – pagal klausimyną Šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė sako, kad tiek ji, tiek kiti jos kolegos savo pacientus dažniausiai pažįsta ir mato, kada tokių paslaugų poreikis atsiranda. Tokiais atvejais pacientui ar jo artimiesiems pasiūloma užpildyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą klausimyną. „Jis sudarytas, siekiant įvertinti paciento psichinę ir fizinę būseną, nustatyti, kokių dalykų jis negali atlikti namuose savarankiškai. Kiekvienas atsakymas vertinamas balais ir pagal jų sumą nustatoma, kiek ir kokių paslaugų pacientui reikia“, – sako gydytoja. Paslaugos ...
  • „LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų

    2022-12-30„LBK kronikos“ leidėja – Gerarda Elena Šiuliauskaitė mini 90 metų jubiliejų
    Šiemet gruodžio 30 d. savo garbingą 90 metų gyvenimo sukaktį mini ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė SJE – viena iš pagrindinių „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidėjų, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos sesuo. Elena gimė 1932 m. gruodžio 30 d. Marijampolės aps. Šilavoto vls. Stuomenų kaime. Ses. Gerarda Elena Šiuliauskaitė kalba LKB kronikos 30-ies metų minėjime. Iš E. Šiuliauskaitės asm. archyvo Mokėsi netoli tėviškės esančioje Mikališkio pradinėje mokykloje, po to – Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. 1953–1956 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Po 1956 m. Vengrijos sukilimo prieš sovietų valdžią ji Vilniuje, per Vėlines dalyvavo mitinge Rasų kapinėse ir po to ...
  • Šeimos konferencijos metodas – kas tai ir ko galiu tikėtis

    2022-12-30
    Šeimos konferencija – tai šeimai svarbių asmenų susirinkimas su tikslu padėti šeimai, atsidūrusiai probleminėje ar krizinėje situacijoje. Šeimos konferencijos metodas turi istorinius pamatus, tačiau kaip metodas buvo pradėtas vystyti nuo 1980 m. Naujojoje Zelandijoje, stebint maorių šeimos kultūrą ir šeimos ginčo sprendimo tradicijas, o pradėtas taikyti 1989 m. Netrukus jis išplito ir 2014 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metodu naudojosi mažiausiai 30 šalių, iš jų Kanada, JAV, Prancūzija, Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys. Šiuo metu šį metodą taiko apie 50 pasaulio valstybių. Šeimos konferencijos metodo tikslas- ieškoti šeimos paramos išteklių tarp artimųjų, į problemos sprendimo priėmimo procesą įtraukti (įgalinti) ...
  • Jankuose patogiau patekti į biblioteką

    2022-12-30Jankuose patogiau patekti į biblioteką
    Pagal Kazlų Rūdos savivaldybės skelbtą projektą „Seniūnijų gyventojų iniciatyvų skatinimas panaudojant biudžeto lėšas gyvenamajai aplinkai pagerinti, teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams seniūnijų teritorijose“ Jankuose atnaujintas pastatas, kuriame įsikūrę Jankų bendruomenės namai ir biblioteka.Pasak Jankų seniūno Jevgenijaus Kušnarenko, sužinojus apie galimybę pasinaudoti šio projekto lėšomis vietos gyventojai pateikė porą pasiūlymų ir vienas jų gavo finansavimą. – Kazlų Rūdos viešosios biblio­tekos Jankų filialo vadovė Eglė Kančienė atkreipė dėmesį, kad įėjimui į Jankų biblioteką būtinai reikia įsigyti ir pritvirtinti turėklus lauko laiptams. Iki šiol turėklų nebuvo, tad užlipimas buvo nesaugus, o ypač pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus gyventojams, neįgaliesiems. Jiems be kito asmens ...
  • Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas vis sparčiau

    2022-12-28Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas vis sparčiau
    Pasikeitusi geopolitinė situacija dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą paskatino NATO stiprinti rytinio flango gynybą, greitesnį Lietuvos susisiekimo sektoriaus perorientavimą iš rytų į vakarus. Karybos ir saugumo ekspertai ramina, kad Suvalkų koridoriaus teritorija visiškai saugi, tačiau stengiamasi plėsti ir stiprinti susisiekimą su Vakarais. Pradėti sparčiau įgyvendinti projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kurie svarbūs geopolitiniam saugumui, NATO plėtrai. Pasirinkta 6A alternatyva Projektas „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinus bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 ...
  • Projekto „Rail Baltica“ svarba vis didesnė

    2022-12-28Projekto „Rail Baltica“ svarba vis didesnė
    Nuo 2004 metų Europos Parlamente (EP) dirbantis latvių europarlamentaras Robertas Zylė (Roberts Zīle), kuris yra ir vienas iš Europos Parlamento pirmininkės Robertos Mecolos (Roberta Metsola) pavaduotojų, yra ir EP narių įsteigtos grupės „Friends of Rail Baltica“ („Rail Baltica“ draugai“) pirmininkas, taip pat EP Transporto ir turizmo komiteto narys. Lapkričio mėnesį Briuselyje su Lietuvos ir Latvijos žurnalistais susitikęs R. Zylė pabrėžė, kad prasidėjus karui Ukrainoje strateginė „Rail Baltica“ reikšmė labai išaugo ir šio geležinkelio nutiesimas tapo vienu iš svarbių prioritetų. „Iki šiol vis dar buvo nemažai neišspręstų klausimų, kurių reikia imtis nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant tolesnio projekto įgyvendinimo pagreitinimo. Nuolat ...
  • Oriai senatvei užtikrinti – nauja ilgalaikės priežiūros koncepcija

    2022-12-28Oriai senatvei užtikrinti – nauja  ilgalaikės priežiūros koncepcija
    Negalios ir senatvės, kurią kartais taip pat lydi įvairios ligos, nepasirinksi. Ir nors šiuo metu savarankiškai savimi pasirūpinti negalintiems žmonėms teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, socialinės paslaugos namuose ir dienos centruose, o esant poreikiui ir stacionarios slaugos ir globos paslaugos, tačiau valstybė užsibrėžė pagerinti šių paslaugų kokybę ir prieinamumą. Socialinės ir sveikatos paslaugos – vieno langelio principu Ne vienas gyventojas yra asmeniškai susidūręs su problemomis, kai tenka slaugyti sunkios būklės artimąjį. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ilgalaikės priežiūros koordinavimo ir įgyvendinimo patarėjas Marius Čiurlionis teigia, kad pagrindinis tokios reformos tikslas ir yra plėtoti paslaugų prieinamumą tikslinėms grupėms: vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems funkcinius ...
  • Nebausk

    2022-12-23Nebausk
    Nuskaidrink sielą fizine kančia,Kad Ten galėčiau pasakyti:„Gerasis mano Viešpatie, aš čia,Būk gailestingas – išklausyki.“ Ne mano akys kaltos, kad nakčia,Skubėdamas tamsoj paklydau –Prieš Tavo šviesą užsimerkęs ašGyvenimo kely nuslydau. Ne duobės, akmenys sukliudė manĮžengt į Tavo rūmą šviesų,Tik noras žvilgtelt nuodėmės veidanUžtvėrė Tavo kelią tiesų. Nebausk už tai, kad klaidžiojau tamsojIr Tavo balso negirdėjau,Tiktai reklamų iškreiptoj šviesojPažemintus matyt norėjau. Nebegirdėjau svetimos raudos – Aš taip labai tave mylėjau…Tiktai prigludęs prie savos kančiosIšspausti ašarą galėjau. Nebausk, gerasis Viešpatie, manęsUž mano žemės kelią juodą,Tik leisk šventąja Tavo malone,Pajusti dievišką paguodą. Galina POPIERIENĖ
  • Įdomiausi metų įvykiai – fotografijose

    2022-12-23Įdomiausi metų įvykiai – fotografijose
    Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veikia paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2022“. Joje eksponuojami nacionalinio konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2022“ finalininkų darbai, kuriuose pačiais įvairiausiais ir kartais labai netikėtais rakursais atskleidžiamos 2021 metų akimirkos, tada išgyventi sunkumai ir džiaugsmai. Kai kurie įdomūs įvykiai, faktai per tą laiką jau spėjo pasimiršti, ir tai puiki proga vėl juos prisiminti. Šiemet beveik 100 fotografų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių pateikė komisijos vertinimui daugiau kaip 3000 nuotraukų, kuriose užfiksuoti ne tik svarbiausi tada šalį sukrėtę geopolitiniai ir socialiniai įvykiai, bet ir po poros pandemijos metų naująjį ritmą po truputį atrandanti kultūra, sportas, gamtosauga bei kitos ...
  • Renkatės lovą? Funkcionalumas slypi ne tik patalynės dėžėje

    2022-12-22Renkatės lovą? Funkcionalumas slypi ne tik patalynės dėžėje
    Dairotės stilingos, patogios ir funkcionalios lovos? Stilingų lovų pasirinkimas šiandien platus, tačiau kalbėdami apie funkcijas, ne visi žino, kad jų šiandien yra kur kas daugiau nei talpi, lengvai pakeliama ar ištraukiama patalynės dėžė. Šiame straipsnyje, tikime, atrasite bent kelias naudingas funkcijas, kurios praverstų ir jums. Kai kurios, gali būti, maloniai nustebins. “Magrės baldai” nuotrauka Ilgaamžės, nusegamos atlošinės pagalvės Pradėti verta nuo vienos pagrindinių ir nemažai diskusijų sukeliančių baldo dalių – atlošo. Nors nemažai ieškančių kokybiško miego baldo pritaria, kad gaminiai su atlošu yra patogesni, vis tiek dėl jo dvejoja. Dvejones kelia tiek atlošo forma, tiek priežiūra – tiksliau, pradinės formos išlaikymas ir atlošo ...
  • Renkamės veidrodį vonios kambariui: koks tinkamiausias?

    2022-12-22Renkamės veidrodį vonios kambariui: koks tinkamiausias?
    Jei neseniai ieškojote veidrodžio internetinėse ar fizinėse parduotuvėse, tikriausiai susidūrėte su problema – jų pasirinkimas didžiulis! Todėl tenka ilgai svarstyti, kokį veidrodį pirkti – apvalų ar kvadratinį, su metaliniu ar su mediniu rėmu, klasikinį ar su moderniomis detalėmis ir panašiai. Šiuo atveju nepakanka žinoti tik to, kad reikia veidrodžio. Todėl, nes ne kiekvienas iš jų tinka tokiai erdvei. Taigi, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti vonios kambariui tinkamiausias veidrodis? Pexels, Curtis Adams nuotrauka Su stalčiukais Internete galima rasti daugybę patarimų, kokie baldai labiausiai tinka mažoms erdvėms. Pakanka į naršyklės paieškos laukelį įvesti, pavyzdžiui, „geriausi baldai Kaunas“ ar panašiai. Vonios kambarys taip pat yra viena iš ...
  • SONETAI

    2022-12-22SONETAI
    Tobulajam Tas grožis tau, kol kas – dar tau priklausoir skruostai šie lyg rožmedžio žiedai;didžiuojies tuo, bet grožio nevaldai.O kas išvis tavęs pasauly klauso? Ar klauso upė, tekanti skubiai,ar medžio šaknys, smingančios į smėlį?Mylėk negražų – bent jau mažumėlę – ir su kuprotu elkis pagarbiai, nes jis taip pat reikšmingas ir svarbus,žmonių augintas ir žmonių pradėtas.Koks įžūlumas, niekad negirdėtas, paniekint jį. Ir kas iš šito bus?.. Galvok, žmogau, kursai gražus esi:tik Viešpats sprendžia, ko verti visi. Vystanti rožė Nuliūdusi rožė, nes laikas ją žeidžia:ir žiedui, ir lapams gyvent nebeleidžia;sulaukti rytojaus taip maža vilties – jau baigiasi takas mielos gyvasties. Skausmingo vytimo regiu štai žymes…Tuoj juodą šešėlį naktis ...
  • Krūtinės didinimas: kodėl ir kada reikia keisti implantus?

    2022-12-22Krūtinės didinimas: kodėl ir kada reikia keisti implantus?
    Ne visos moterys turi simetrišką, dailią krūtinę. Tam įtakos turi genetika, fizinis aktyvumas, svorio pokyčiai ar kūno pasikeitimai po gimdymo. Dėl šių priežasčių moterys dažniausiai ryžtasi krūtinės didinimui implantais. Nors operacijos rezultatai yra ilgalaikiai, vis dėlto, verta nepamiršti, kad implantas – svetimkūnis, kurį reikia tinkamai prižiūrėti. Tad straipsnyje trumpai aptariama tinkama priežiūra ir kada reikia keisti implantus. Pexels, Cottonbro Studio nuotrauka Implantais tobulintos krūtinės priežiūra Pasiryžus krūtų didinimui implantais, svarbu ne tik tinkamai pasiruošti operacijai, bet ir užtikrinti tinkamą priežiūrą po operacijos. Žinoma, pooperacinis laikotarpis reikalauja kantrybės, nes pirmąjį mėnesį reikia vengti fizinio aktyvumo, o specialią liemenėlę būtina dėvėti dar 2–3 mėnesius. Tam, ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.