Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas.

Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei.
Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos

– Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje?

– Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau vadinamąja senovės istorija, kuri buvo šiek tiek labiau susijusi su archeologija. Vėlesnėse klasėse labiausiai patiko istorija, politika. Baigęs mokyklą stojau į Vilniaus universitetą studijuoti istoriją. Pirmame kurse buvo nedidelis įvadinis archeologijos kursas, o pirmą kursą užbaigus – archeologinė praktika, kurios metu dalyvavau Narkūnų piliakalnio kasinėjimuose. Tuo metu ir kilo idėja rinktis archeologijos kryptį, vieną iš istorijos specializacijų.

– Ne kartą su mokslinėmis ekspedicijomis vykdėte archeologinius kasinėjimus. Kokius atradimus tų kasinėjimų metu padarėte, kuriuos iš jų laikote svarbiausiais ir reikšmingiausiais?

– Esu kasinėjęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: Lenkijoje ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, o Lietuvoje daugiausia kasinėjau pajūrio regione ir Sūduvos krašte. Ekspedicijų buvo daug ir įvairių, ir jas visas nors ir glaustai aptarti reikėtų nemažai laiko. Iš daugybės ekspedicijų Sūduvoje galėčiau išskirti kelis svarbiausius kasinėjimus. Vieni jų vykdyti Turlojiškės archeologiniame komplekse, esančiame Kalvarijos savivaldybėje.

Dabar Turlojiškės – tai uždurpėjusi teritorija netoli Kirsnos upės. Šioje vietoje dar prieš Antrąjį pasaulinį karą atsitiktinai buvo surasta archeologinių radinių ir žmonių palaikų. Radinių aptikta ir po karo, kasant durpes. Deja, niekas tiksliai nežinojo, kur yra tos radimvietės. Organizavau žvalgomąją archeologinę ekspediciją, kurios metu apytiksliai nustatyta atsitiktinių archeologinių radimviečių vietos, o vėliau kelerius metus šią archeologinę vietovę kasinėjau.

Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.
Archeologo vadovaujami kasinėjimai Meškučių piliakalnyje.

Tyrimų metu rastos šešių priešistorinių gyvenviečių liekanos su puikiai išsilaikiusias organiniais radiniais (mediena, augalinėmis liekanomis), keramika, titnago ir kitokiais radiniais. Taip pat rasta kapų ir – pirmą kartą Lietuvoje – paaukotų žmonių palaikų. Turlojiškėse, šalia upės ir seklaus ežero, bendruomenės gyveno nuo III tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos iki I tūkstantmečio prieš Kristų vidurio. Tai – ankstyvieji baltai iš laikotarpio prieš sūduvių susiformavimą. Tai – svarbus, išskirtinis archeologinis atradimas ne tik Lietuvos mastu.

Ne mažiau svarbūs archeologiniai tyrinėjimai buvo vykdyti pačioje Marijampolėje, Meškučių archeologiniame komplekse. Šioje vietoje yra du piliakalniai – įtvirtintos gyvenvietės, o šalia jų rastos ir tyrinėtos dvi neįtvirtintos gyvenvietės, mirusiųjų deginimo vieta ir kolektyvinis kapinynas. Tai – ypatingas, išskirtinis archeologinis objektas. Meškučių gyvenvietės – tai Marijampolės miesto ištakos. Smagu, kad vykdant kasinėjimus buvo jaučiamas nemažas marijampoliečių susidomėjimas, jie mus dažnai lankydavo, domėjosi ir žiniasklaida.

– Kas jums pačiam yra Sūduva, gal šis kraštas yra kažkuo išskirtinis Lietuvoje?

– Man Sūduva yra gimtoji žemė, vaikystės ir jaunystės prisiminimai, mano šeima, giminės, senelių Aukštosios kaimas netoli Sasnavos, Marijampolės centras, kuriame gyvenau vaikystėje, na ir pačios įvairiausios mielos Sūduvos vietos, kuriose kasinėjau, vykdžiau archeologinius žvalgymus, keliavau. Tai Žemė, kuri visada svarbi, pati svarbiausia, kur smagu sugrįžti, kurią reikia tyrinėti, išsaugoti mūsų tautos ateities kartoms. Taip pat tai ir žemė, kurioje gyvena ypatingi žmonės, kūrę ir atkūrę Lietuvą, kurioje daug lietuviškumo, patriotizmo. Žemė su labai tragiška ir herojiška praeitimi, kurią dar menkai pažįstame. Žemė su labai darbščiais, vaišingais žmonėmis. Bėgant metams jos svarba man vis auga.

– Neseniai įkūrėte viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kuriai ir vadovaujate. Kodėl tokia įstaiga įkurta būtent dabar, ar tai susiję su šiemet minimais Sūduvos metais?

– Dėl Sūduvos metų – puiku, kad tokia iniciatyva paskelbta. Organizuojami renginiai, konferencijos, parodos, išleidžiami leidiniai ir kt. Žmonės daugiau sužino apie Sūduvą, susidomi praeitimi, savo ištakomis, kultūra, istorija, archeologija, tačiau mūsų Sūduvos tyrimų idėja susiformavo jau anksčiau ir su minėta Sūduvos metų akcija nesusijusi. Po metų kitų tokios akcijos užsimiršta, atsiranda kitos. Mes darbuosimės ir šiems metams pasibaigus.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ ištakos prasidėjo prieš nemažai metų. Keletą kartų buvau klausiamas, ar nejaučiu skolos savo gimtinei. Kartkartėmis apie tai pagalvodavau – žinoma, jaučiu. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje kilo idėja parengti pirmą visuotinę knygą apie Sūduvą – nuo pirmųjų žmonių pasirodymo šioje žemėje iki šiandienos. Kelerius metus ši idėja buvo brandinta, kalbėjausi su draugais, bičiuliais, kolegomis. Susidarė idėją palaikančių žmonių būrelis ir pamažu ėmėme šį sumanymą realizuoti. Nusprendėme, kad reikia tam tikro įrankio, institucijos, galinčios prisidėti prie šio sumanymo įgyvendinimo. Taip ir gimė viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ idėja.

– Kokius svarbiausius tikslus ir uždavinius kelia „Sūduvos tyrimai“? Kokia bus būsimoji knyga, kas jos autoriai, kada planuojate išleisti, kas finansuos jos leidimą?

– Kaip jau minėjau, pagrindinis „Sūduvos tyrimų“ tikslas – pirmoji visuotinė mokslinė knyga apie Sūduvą. Knygų apie atskirus Sūduvos laikotarpius, vietoves, objektus ar jų grupes yra išleista. Daugelis žino ir Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istoriją“, tačiau visuotinio mokslinio leidinio apie mūsų regioną, nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo šioje žemėje iki šių dienų dar nėra. Neabejotinai toks leidinys yra reikalingas. Šio tikslo ir imamės.

Šioje knygoje, kurios autoriai yra žymūs, autoritetingi mokslo ir kultūros žmonės, stengsimės kuo autentiškiau ir išsamiau, remiantis naujais mokslo pasiekimais, atspindėti Sūduvoje gyvenusių žmonių praeitį ir dabartį, jų kultūrą, švietimą, tarmę, genetiką, papročius, religiją, politinius įvykius, bus analizuojami ir aptariami patys įvairiausi aspektai. Joje rasime duomenų ir apie žymiausius Sūduvos žmonės, jų gyvenamas vietoves. Norime tikrai modernaus, šiuolaikiniais moksliniais tyrimais paremto leidinio, kuris skirtas visiems, bet kokio išsilavinimo ir profesijos žmonėms.

Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.
Kitąmet turėtų pasirodyti solidi knyga apie Sūduvos kraštą.

Knygos kelias tik prasideda ir iš tų, kuriems tai atrodo įdomu ir prasminga, laukiame pasiūlymų, patarimų, medžiagos, prisidėjimo, įsijungimo į knygos autorių kolektyvą. Sūduviai gyveno ne tik dabartinės Lietuvos pietvakarinėje dalyje, bet ir teritorijoje, kuri dabar priklauso Lenkijai. Ši teritorija taip pat įtraukta į mūsų tyrimus ir bus atspindėta knygoje. Labai svarbu ir džiugu yra tai, kad Punsko, Seinų lietuviai prisideda prie knygos parengimo darbų.

Viešosios įstaigos „Sūduvos tyrimai“ dalininkai, be šios knygos išleidimo, turi ir kitų idėjų bei tikslų – parengti turistinius maršrutus po Sūduvos kraštą, rinkti duomenis, knygas, archyvinę medžiagą, žemėlapius, atsiminimus ir kita. Kol kas tai tik darbo pradžia, o darbuojantis atsiras ir naujų idėjų.
Kitas labai svarbus ir mus jaudinantis dalykas – Sūduva, kaip ir visa Lietuva, tuštėja, nyksta, vyksta tolesnis kaimų, sodybų, miestų ir miestelių tuštėjimo metas. Drastiškai sumažėjo gimstamumas, o emigracija pasiekė katastrofišką lygį. Planuojamos knygos ir mūsų viešosios įstaigos vienas iš pagrindinių tikslų – per savo tautos praeities, kultūros, tapatybės pažinimą kelti mūsų visų savivertę, pasitikėjimą savimi ir savais, prisidėti kuriant ir stiprinant mūsų regioną, kuris Lietuvos dalimi tapo lygiai prieš šešis šimtus metų.

urime žinoti ir visada prisiminti, kad mūsų protėviai, drąsi ir kilni sūduvių tauta, XIII a. pabaigoje agresyvių kaimynų ir iš toliau atsibasčiusių atėjūnų buvo beveik išnaikinta, ištremta ar pasitraukė į Lietuvą.

Sūduva buvo beveik ištuštėjusi ir tapusi laukinių žvėrių ir gretimų kaimynų kelionių vieta. Nenorime, kad tai pasikartotų. Nors XV–XVI a. dalis pasitraukusių sūduvių palaipsniui grįžo į gimtąsias vietas ir ypatingų pastangų dėka atstatė savo sodybas, ūkį, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje atgaivino ir savo tautinius jausmus, o XX a. pradžioje atkūrė Lietuvos valstybę, šie stebuklai gali ir nepasikartoti. Turime suprasti, kad dabartis Sūduvai ir naujiesiems sūduviams, kaip ir visai Lietuvai, yra ne mažiau sunki ir pavojinga, nei ankstesniais laikais.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo

    2022-12-05Jaunoji rašytoja Saulė sako, kad dvi knygas parašė dėl smagumo
    Saulė Kraptavičiūtė, aštuntokė iš Marijampolės šv. Cecilijos gimnazijos, parašė ir išleido jau antrą knygą – „Nevermilo šešėliai“. Kol kas leidybą finansuoja jos tėvai, bet kas žino, gal mūsų mieste užaugs garsi rašytoja. Pirmą parašė būdama ketvirtokė Marijampolietė aštuntokė Saulė Kraptavičiūtė – jau dviejų romanų autorė. Autorės nuotrauka. Saulė papasakojo, kad nuo mažens mėgo skaityti ir skaitė labai daug. Kažkada ir toptelėjo: kodėl pačiai neparašius, gal bus smagu. Sako, kad ir buvo smagu, tad rašo dėl smagumo. Pirmą romaną „Sahira – vilkų mergaitė“ parašė 11 metų, būdama ketvirtokė. Jis apie mergaitę Sahirą, kuri sutinka vilką Baltąją Iltį. Mergaitė nuo mažens domėjosi vilkais, tai buvo jos ...
  • Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą

    2022-12-05Kalėdos jau čia pat: 3 patarimai ruošiantiems šventinį stalą
    Katerina Holmes, Pexels nuotrauka Iki Kalėdų lieka vis ir mažiau ir mažiau laiko, todėl jau pats metas pradėti galvoti apie šventinio stalo dekoravimą. Nesvarbu, planuojate pietauti su šeima ar rengiate kalėdinę vakarienę draugams – suplanavę keletą dalykų iš anksto, galite išvengti bereikalingo streso ir, žinoma, sukurti nepriekaištingai atrodantį šventinio stalo dekorą. Taigi, į ką gi reikėtų atkreipti dėmesį? 1. Pasirinkite temą Pirmasis žingsnis – temos pasirinkimas. Daugeliu atvejų geriausia rinktis tokią temą, kuri atitiktų jūsų svetainės stilių, arba tokią, kurioje galėtumėte lengvai pritaikyti patinkančias „pasidaryk pats“ idėjas. Jei kambaryje yra medienos, apsvarstykite natūralių dekoracijų, pavyzdžiui, eglės šakelių ir kankorėžių, naudojimą. Jeigu interjere vyrauja ...
  • Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams

    2022-12-05Artėjant Kalėdoms: patarimai el. parduotuvių savininkams
    Artėjant Kalėdoms, vienai gražiausių švenčių metuose, daugelis žmonių ieško dovanų šeimai, draugams ir sau. Todėl prekybininkams tai pelningiausias laikas metuose. Ekspertų teigimu, šventiniu laikotarpiu parduotuvių savininkai gali uždirbti net iki 40–50 proc. savo metinių pajamų! Remiantis naujausiais statistikos duomenimis, didžioji dalis pirkėjų kalėdines dovanas planuoja įsigyti internetu. Todėl akivaizdu, kad el. parduotuvių savininkams šventinis laikotarpis ne tik vienas pelningiausių, bet ir įtempčiausių. Įžvalgomis ir patarimais, kaip jam pasiruošti, dalinamės šiame straipsnyje. Parenkite šventinių pardavimų planą Vienas pirmųjų dalykų, kurį turėtumėte padaryti artėjant Kalėdoms, tai parengti pardavimų planą. Apibrėžkite savo pagrindinius šventinio sezono tikslus. Tokiu būdu taps lengviau priimti sprendimus, susijusius su ...
  • Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?

    2022-12-04Kaip pasiruošti dantų implantavimui ir ko tikėtis po procedūros?
    Kenny Eliason, Unsplash nuotrauka. Dantų implantavimas yra vienas iš efektyviausių būdų norint atstatyti prarastus dantis. Tinkamai atkurti dantys kartu atkuria ne tik efektyvią kramtymo funkciją, bet ir estetiškai atrodančią šypseną. Be to, procedūros rezultatai – ilgalaikiai. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, leisiantys tinkamai pasiruošti implantacijai. Aptariamas ir pooperacinis laikotarpis. Pasiruošimas implantavimui Dažnai dėl informacijos stokos gali kilti stresas, nerimas ar kiti ne itin malonūs jausmai. Prieš pasiryžtant implantavimui, patariama ne tik įvertinti procedūros eigą, trukmę, bet ir atsižvelgti, kokia dantų implantacijos kaina. Skyrus pakankamai laiko ir tinkamai įvertinus visus operacijos aspektus bei asmeninius poreikius, galima pradėti ruoštis procedūrai. Keli naudingi patarimai: ...
  • Ar beprisimename?

    2022-12-03Ar beprisimename?
    Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas kvietė prisiminti miestą ir mus pačius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Koks mūsų miestas buvo praėjusiame amžiuje – tarsi neseniai, tik prieš dešimtmečius, tačiau daugelio dalykų dabartinė karta tiesiog nežino. Prisiminti ir priminti – tam buvo skirta fotografijų paroda „Kapsukas (Marijampolė) 1970– 1989“. Jos autoriai – fotografai, žurnalistai Valentinas Juraitis ir Romas Vilčinskas miestą, kaip ir kitus objektus, fotografavo nuo vaikystės, besimokydami šio amato paslapčių iš vyresniųjų kolegų. Sumanymas kilo ne dėl nostalgijos sovietmečiui (parodoje šis laiko tarpsnis), bet norint parodyti, koks buvo miestas, teigė abu autoriai. „Marijampolė gražėja, keičiasi. Bet – galima tai priimti kaip komplimentą, kaip ...
  • Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?

    2022-12-03Nuotekų valymo įrenginys ar talpykla – ką pasirinkti?
    Jana Sabeth, Unsplash nuotrauka Vis daugiau žmonių atsižvelgia į gamtos taršos problemą, todėl stengiasi keisti kasdienius įpročius. Dažnai kartojama – svarbu vengti plastiko naudojimo, naudotis elektrinėmis transporto priemonėmis, tačiau kur kas daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir elementarios buitinės atliekos. Tinkamam jų apdorojimui yra skirtas ne vienas įrenginys. Pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai ir talpos. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje aptariama, kada geriau rinktis valymo įrenginius, o kada – talpas. Valymo įrenginiai Buitinėse nuotekose gausu azoto ir fosforo, kurie patekę į aplinką neigiamai veikia gamtą. Dėl šios priežasties svarbu pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai apdorojamos. Norint įsigyti nuotekų įrenginius, svarbu atsižvelgti į sklypo plotą ir galimybes ...
  • Greitis – 230! Ar atlaikysime?

    2022-12-03Greitis – 230! Ar atlaikysime?
    Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje praūžęs jau tradicinis realios virtualybės festivalis, kurio šūkis „Greitis – 230!“ atsirado ne šiaip sau. Marijampolei baigiant jubiliejinius metus nutarta, pasitelkus mokslo naujoves ne tik panardyti virtualioje dabartyje, pažvelgti į ateitį, bet ir pavartyti senus albumus – kad naujieji vaizdiniai neišstumtų iš atminties (ir iš po kojų) pagrindo. Nes kiek beskraidytume, tenka grįžti į žemę… Viską nelengva aprėpti… Visos šeštadienio dienos programa buvo sudėliota kiek įmanoma racionaliau, tačiau norint kuo daugiau aprėpti reikėjo nemažo greičio – ir geros orientacijos. Kai kas veikiausiai liko nusivylęs, nes nepamatė virtualios realybės filmo „Angelų takais“, apie kurį jau senokai kalbama visoje Lietuvoje. ...
  • Kaip išsirinkti romanečių dizainą?

    2022-12-03Kaip išsirinkti romanečių dizainą?
    Romanetės – tai puiki namų puošmena ir nepriekaištinga interjero detalė. Jos padeda sukurti jaukumo ir prabangos įspūdį tiek namų aplinkoje, tiek oficialiose patalpose. Dėl savo universalumo romanetės tobulai tinka svetainėje, miegamajame, vaikų kambaryje ar net biure. Dauguma gamintojų siūlo pačių įvairiausių audinių, spalvų ir raštų, tad išsirinkti šias langų uždangas nėra taip paprasta. Tad kaip nepasiklysti tokioje gausoje ir išsirinkti tinkamą romanečių dizainą? Biuras Oficialiose patalpose rekomenduojama rinktis vienspalves, šaltesnių ir ramesnių tonų romanetes. Puikiai tinka įvairūs pilkų, rudų tonų atspalviai. Taip pat šias langų uždangas galima derinti prie biuro baldų, pavyzdžiui, prie tamsiai mėlynos sofos stilingai atrodytų tamsiai mėlynos romanetės. Romanetės ...
  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų

    2022-11-30Krašto gynybai turime ruoštis kiekvienas iš mūsų
    Neseniai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre surengta Lietuvos Steigiamojo Seimo nario, karininko Antano Matulaičio (1895–1920) atminimui skirta konferencija „Ukrainos karo pamokos mums“, kurioje daug kalbėta apie mūsų valstybės gynybą. Apie Rusijos karo Ukrainoje pamokas Lietuvai konferencijoje diskutavo organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas, neseniai Briuselyje „Europos piliečio apdovanojimą“ už paramą Ukrainai atsiėmęs Jonas Omanas (Jonas Ohman), Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantas Povilionis, karybos apžvalgininkas ir gynybos ekspertas Aurimas Navys, diskusiją vedė Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Diskusijos dalyviai A. Navys, Ž. Povilionis ir J. Omanas kvietė stiprinti krašto gynybą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos J. Omanas teigė, kad jo organizacijos nariai nuolat važiuoja ...
  • JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį

    2022-11-30JAV kariškis: reikia atidžiai stebėti padėtį
    Lietuvoje šį mėnesį lankėsi buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas majoras Džonas Gronskis (John Gronski). Šias pareigas jis ėjo 2016–2019 metais ir tada ne kartą lankėsi Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionuose, Suvalkų trikampio teritorijoje. Dž. Gronskis mano, kad dėl Suvalkų koridoriaus nerimauti nereikia. Interneto nuotrauka Žurnalistų klausiamas, ar Suvalkų trikampis šiandien yra pakankamai saugi vieta, Dž. Gronskis akcentavo, jog NATO privalo ir toliau labai atidžiai stebėti Suvalkų koridorių, kaip daro iki šiol. Kariškis teigė, jog svarbūs yra ir ten esantys sausumos keliai, ir geležinkelis, kurių infrastruktūrą reikia nuolat kiek įmanoma stiprinti. Jis džiaugėsi, kad kaimyninės Lietuva ir Lenkija ...
  • Svarbi pagalba Ukrainai – ir energetikos sektoriuje

    2022-11-30
    Neseniai vykusių Lietuvos ir Latvijos žiniasklaidos atstovų apsilankymo Briuselyje metu nemažai kalbėta ir apie energetikos sektorių, iššūkius, kurie laukia artėjant žiemai. Europos komisarė estė Kadri Simson, atsakinga už Europos energetikos rinkos integraciją ir funkcionavimą, sako, kad padėtis šioje srityje yra visiškai kontroliuojama ir Europos Sąjungos šalys gali būti ramios dėl artėjančios žiemos. – Rusijos agresija Ukrainoje palietė daugybę sričių, jos įtaka akivaizdi ir energetikos sektoriui. Suomija, Lenkija buvo pirmosios šalys, išsivadavusios nuo Rusijos energetinės priklausomybės. Anksčiau apie 40 procentų dujų buvo naudojama iš Rusijos, o dabar tas skaičius siekia mažiau kaip 9 procentus ir toliau mažėja, – sakė komisarė. Pasak jos, šiuo ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.