Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lenkijos žurnalistas įsitikinęs: „Reikia ne tik gesinti gaisrus“

Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger) – laisvai samdomas žurnalistas, rašytojas, kultūros vadybininkas. Gimė Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir dabar gyvena tarp Berlyno, Varšuvos ir Viduržemio jūros miestų.

Jis rašo grožinę ir negrožinę prozą, komentarus ir esė lenkų bei vokiečių kalbomis. Pagrindinės Stanislavo temos – globalus judumas, daugiakultūriškumas, kolektyvinė atmintis ir #Eutopia – naujoji Europos Sąjungos vizija.

Žurnalisto straipsniai ne kartą buvo spausdinami Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“, Vokietijos laikraščiuose „Berliner Zeitung“, „Die Welt“ ir kituose, taip pat skelbti vokiečių radijuje. Straipsniai spausdinami ir leidiniuose arabų kalba, taip pat nuolat verčiami į kitas kalbas.

S. Strasburgeris ne kartą buvo įvairių knygų mugių, festivalių, kitų renginių svečias, taip pat dalyvavo savo tekstų skaitymuose su aktoriais ir muzikos atlikėjais Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Alžyre, Libane, Maroke, Egipte ir kitose šalyse. Jis taip pat aktyviai dirba kaip kultūros vadybininkas ir konsultantas, rengia įvairius kultūrinės atminties, daugiakultūriškumo projektus, taip pat verčia į lenkų kalbą vaikų literatūrą ir yra įvairių mokyklinių meno knygų bendraautorius. Kalba šešiomis kalbomis, tarp jų ispanų, arabų ir rusų.

Šiandien skaitytojų dėmesiui – „Suvalkiečio“ korespondento Algio Vaškevičiaus pokalbis su S. STRASBURGERIU apie Suvalkų koridorių, Lenkijos gyventojų ir valdžios nuotaikas, taip pat apie Europos ateitį.

Praėjusią vasarą S. Strasburgeris lankėsi Marijampolėje.
Praėjusią vasarą S. Strasburgeris lankėsi Marijampolėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Marijampolė – Lietuvos miestas, esantis pasienyje su Lenkija. Netoli nuo jo yra vadinamasis Suvalkų koridorius – vieta, kuri šiemet prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo pavadinta pavojingiausia pasaulyje. Ką Lenkijos gyventojai galvoja apie šį koridorių, ar tarp lenkų yra nerimo ir baimės dėl šios vietos?

– Lenkijoje yra toks posakis, kad kur du lenkai, ten trys nuomonės. Man sunku pasakyti, ką galvoja trisdešimt septyni milijonai lenkų, bet kaip romanistas ir žurnalistas, nagrinėjantis naujosios Europos vizijos temas ir rašantis apie socialines ir politines problemas, tikrai matau tam tikrą įtampą.
Viena vertus, Varšuvos vyriausybė ir didžioji dauguma Lenkijos politinio elito reiškia solidarumą Kijevo atžvilgiu ir padeda jam kariniu būdu sprendžiant konfliktą. Į tai yra labai įsitraukusi ir visuomenė, kuri stengiasi padėti pabėgėliams iš Ukrainos. Kita vertus, atminimas apie Antrojo pasaulinio karo praradimus Lenkijoje yra itin ryškus.

Varšuvos istorinė politika yra orientuota į Lenkijos gyventojus kaip dviejų totalitarizmo režimų – hitlerizmo ir stalinizmo – aukas, o plačiąja prasme vyrauja patriotinės nuostatos, kurių pagrindinis elementas yra žmogaus gyvybės vertinimas kaip antraeilis dalykas, kai reikia ginti šalies nepriklausomybę. Tuo pat metu vietos lygmeniu suvokiama kaina, kurią reikia sumokėti už tokį patriotizmą. Lenkijoje turbūt nėra šeimos, kuri iki šiol neapraudotų per Antrąjį pasaulinį karą nužudytųjų aukų.

Šiandien pritarimas ginkluotai kovai, kaip politinio konflikto sprendimo įrankiui, prieštarauja lenkiškos ir europietiškos kolektyvinės sąmonės elementams, kurių esmė – „niekada daugiau karo“.

– Ar šią Suvalkų koridoriaus temą nagrinėja Lenkijos žinia­sklaida, ką apie tai sako šalies politikai?

– Pavojaus jausmas vadinamajame Suvalkų koridoriuje, taip pat ir kitose vietose yra ne tik karinės analizės, bet ir žmogiškų emocijų dalykas. Žiniasklaida ir politikai daro didžiulę įtaką formuojant tas emocijas. Šiame kontekste yra įdomi visuomenės nuomonės apklausa, kurią 2022 m. vasarą atliko Varšuvos universiteto žiniasklaidos tyrimų laboratorija. Jos rezultatai parodo, kad Palenkės vaivadijos, kurios teritorijoje ir yra Suvalkų koridorius, gyventojai patiria didžiausią baimę dėl savo ateities karo Ukrainoje kontekste.

Prieš prasidedant karui Ukrainoje žiniasklaida retai domėjosi Suvalkų kraštu. Vietovė buvo laikoma šalies šalčio poliumi, kuri patraukli gamta ir turizmu, bet gana skurdi ir apleista. Kai kuriems lenkams ji siejosi su tautinių mažumų klausimais ir puikiais tradicinės virtuvės patiekalais.

Terminas „Suvalkų koridorius“ prigijo karinėje terminologijoje, o dar prieš kelerius metus jis nebuvo vartojamas. Žiniasklaidos pranešimai apie NATO pratybas ir su jais susiję politikų pasisakymai plačiau supažindino visuomenę su šia vieta ir terminu.

Šiandien daugelis publikacijų apie Suvalkų koridorių man asmeniškai nepatinka, nes žurnalistai, dažnai iš užsienio šalių, nepažįstantys vietos sąlygų, pasikliaujantys vertėjais ir tarpininkais, sukuria kontrastų pilnus straipsnius, kuriuose iš vienos pusės – laukinė gamta, taikūs žmonės ir civilizacijos požiūriu šiek tiek apleistų vietovių atmosfera, o iš kitos – kraujo ištroškęs Putinas ir Vakarų lengvabūdiškumas, ignoruojantis „pavojingiausios vietos žemėje“ (citata iš Metju Karnitšingo (Matthew Karnitschnig) straipsnio „Politico“ leidinyje) egzistavimą. Tokie leidiniai man primena rytietiškus egzotiškų kraštų aprašymus ir tai žalingas požiūris, o ne tikrovės atspindys.

– Rusija planavo nutiesti greitkelį iš Baltarusijos į Kaliningrado sritį per Suvalkus ir Geldapę – tokie planai buvo parengti dar 1993 metais, bet Lenkijos vyriausybė ir tuometis šalies prezidentas Aleksandras Kvašnevskis (Aleksander Kwasniewski) buvo prieš ir viešėdamas Maskvoje 2002 metais pabrėžė, kad toks greitkelis nebus statomas. Ar jūs prisimenate tą laiką ir kaip vertinate tą sprendimą? Ar politikai ir visuomenė Lenkijoje apie tai diskutavo? Jūsų nuomone, koks buvo svarbiausias Lenkijos motyvas atsakant neigiamai Rusijai?

– 1993 metais aš buvau paauglys ir domėjausi buvusiąja Jugoslavija. Specialusis Jungtinių Tautų atstovas šiame konflikte buvo tuometis Lenkijos ministras pirmininkas Tadeušas Mazoveckis (Tadeusz Mazowiecki). Mane su juo siejo ypatingas ryšys, kitoks nei su prezidentais Lechu Valensa (Lech Wałęsa) ar A. Kvašnevskiu. Jo poziciją puikiai prisimenu – pagrindiniai politikos veikėjai, tarp jų ir vadinamosios didžiosios valstybės, ginklavo Balkanuose kovojančias partijas ir de facto nebuvo suinteresuotos nei karo užbaigimu, nei pagalba kenčiantiems žmonėms.

Išoriniai koridoriai lenkų kolektyvinėje atmintyje buvo dar nuo Lenkijos Liaudies Respublikos laikų. Dar mokykloje sužinojome apie Hitlerio reikalavimą sukurti koridorių, jungiantį Rytų Prūsiją su likusia Reicho dalimi. Šiandien analizuojant tuos įvykius vyrauja nuomonė, kad tai buvo provokacija, ir tada Varšuva atsisakė, tačiau manoma, kad Vokietija vis tiek vienu ar kitu pretekstu būtų puolusi Lenkiją.

Sakoma, kad istorija kartojasi. Viena vertus, nuo 1993 m. praėjo trisdešimt nekonfliktinių metų. Kita vertus, daugelis istorinių analogijų leidžia manyti, kad vienos valstybės siena, kurią padalino kitos valstybės, nėra nuolatinė.

Šiame kontekste iškyla sienų klausimas. Po Antrojo pasaulinio karo nustatytų sienų neliečiamumo dogma tiesiogiai prieštarauja tam, kad jas virš Europos gyventojų galvų nubrėžė pasaulio galingieji. Po Antrojo pasaulinio karo vyko daug etninių valymų. Kompaktiški regio­nai buvo suskirstyti į dalis, vykdytas nusavinimas ir plėšikavimas, sunaikintos šimtametės kaimyninio sugyvenimo tradicijos. Manau, kad nesprendžiant nesąžiningų sienų Europoje nustatymo ir su tuo susijusių problemų nepavyks žemyne pasiekti nuolatinės taikos.

– Praėjusią vasarą jūs kartu su savo kolega iš Prancūzijos „La Croix“ laikraščio aplankėte Lietuvos pasienio regioną, Druskininkus ir Marijampolę, domėjotės žmonių nuomonėmis apie esamą padėtį ir ką reiškia gyventi netoli Suvalkų koridoriaus. Marijampolėje jūs susitikote su Šaulių sąjungos nariais. Kokias išvadas padarėte?

– Pirmiausia pastebėjau įtampą tarp kasdienybės ir didžiosios politikos. Viena vertus, tai pasaulinės karinės grėsmės naratyvas, o kita vertus, kasdienybė, kurioje vyrauja baimė dėl artimiausios ateities elektros ir maisto kainų augimo kontekste, kuro trūkumas žiemai ar tiekimo grandinių sutrikimai. Po dvejų COVID-19 viruso metų, kai atrodė, kad blogiausia jau už nugaros, daugelis žmonių jaučiasi sutrikę ir išsigandę.

Vietos valdžios atstovai tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje mums daug pasakojo apie tai, kad jų bendruomenės poreikiai beveik nepasiekia centrinės valdžios. Neveikianti biurokratija, nevykę demokratinio atstovavimo mechanizmai, neefektyvūs viešieji finansai, migracija ir ištisų regionų gyventojų mažėjimas dėl infrastruktūros trūkumo – tai didžiuliai iššūkiai. Prie to prisideda progresuojantis visuomenės senėjimas ir galiausiai pasenęs švietimas bei sveikatos apsauga.

– Koks jūsų asmeninis požiūris į Suvalkų koridorių? Ar tai išties tokia pavojinga vieta? Ar mes galime būti ramūs, kad pavojaus atveju sulauksime NATO gynybinio aljanso paramos?

– Kelių dešimtmečių santykinė taika Europoje buvo grindžiama dviejų konkuruojančių blokų egzistavimu ir vadinamąja jėgų pusiausvyra. Paprasčiau tariant, po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusios politinės sistemos ir sienos buvo pritaikytos šiai specifinei geopolitinei padėčiai.

Kai po 1989 metų įvyko radikalūs pokyčiai, gera kaimynystė ir taikus sambūvis Europoje tapo daug sudėtingesnis. Karai Balkanuose, regioninė įtampa Ispanijoje ir Italijoje, populistų sėkmė rinkimuose, Sakartvelas ir galiausiai karas Ukrainoje – tai tik keli pavyzdžiai. Dar blogiau yra Artimuosiuose Rytuose arba pietinėje Viduržemio jūros pusėje.

Po Europos nerimą keliančio neveiksnumo COVID-19 iššūkių akivaizdoje karas Ukrainoje yra tarsi dar vienas aliarmo signalas, o pokario tvarka nyksta mūsų akyse. Europos valstybės ir net Europos Sąjunga, kokia ji yra šiandien, sunkiai gali susidoroti su XXI amžiaus globalaus pasaulio iššūkiais ir dažnai vietoj piliečių gerovės sukelia kančias.

Norint atkurti taiką Europoje ir artimiausioje jos aplinkoje, reikia pradėti iš naujo. #EUtopia graikiškai reiškia gerą vietą ir prasideda nuo nepatogių klausimų – pavyzdžiui, apie Europos sienų, paženklintų Šaltojo karo jėgų valia, padėtį. #EUtopia – tai raginimas iš naujo derėtis dėl mūsų tvarkos ir drąsių, plačių socialinių diskusijų poreikis. Tai taip pat kreipimasis į politikus ne tik gesinti gaisrus ir valdyti baimę, bet ir drąsiai kurti geresnį pasaulį, rūpinantis jame gyvenančių žmonių gerove.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.