Neseniai Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko du neįgaliuosius vienijančių organizacijų renginiai – Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Marijampolės pirminės organizacijos narių dirbinių parodos atidarymas ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Marijampolės savivaldybės filialo ataskaitinis renginys. Jo metu pristatytos iš muilo pagamintų įspūdingų gėlių puokštės, spalvingi rankų darbo atvirukai, kvepiančios levandų lėlės, įvairios dėžutės bei muiliukai.
Organizacijos narių skaičius mažėja
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Marijampolės aklųjų ir silpnaregių bendruomenės skyriaus pirmininkas Šarūnas Kriauzlys renginyje pristatė LASS Marijampolės savivaldybės filialo atliktus darbus, per ataskaitinius metus įvykdytus projektus, išvykas, edukacijas ir renginius. Muzikinę programą atliko šios organizacijos ansamblis „Šviesa“ su vadove Marija Grybiene.
– Mūsų organizacija pernai minėjo 95-erių metų įkūrimo sutartį. Marijampolėje ji taip pat veikia daug metų ir per tuos dešimtmečius buvo įvairių etapų ir permainų. Pastaraisiais metais neįgaliųjų integracijai į visuomenę skiriama vis daugiau dėmesio ir tikrai sulaukiame daug gerų permainų, – sakė „Suvalkiečiui“ Š. Kriauzlys.
Organizacijos Marijampolės skyriuje šiuo metu yra 86 nariai. Jų skaičius metams bėgant mažėja – dar 2018 metais turėta 130 narių. Tam yra įvairių priežasčių – žmonės miršta, taip pat išvažiuoja gyventi į Kauną ar Vilnių, kur yra galimybės akliesiems ir silpnaregiams mokytis ar dirbti. Narių amžius – nuo 31 iki beveik 90 metų, bet jaunų žmonių organizacijoje nedaug, didžiąją dalį sudaro senjorai. Pasak pirmininko, šiemet mirė 6 nariai, o naujų atėjo trys.
– Mes nuolat ieškome naujų narių, kalbiname regėjimo negalią turinčius žmones ateiti į organizaciją. Apie tokius žmones gauname informaciją iš gydytojų, taip pat jų ieškome asmeniškai. Mane pažįsta nemažai žmonių, net taksistai, kurių paslaugomis dažnai naudojuosi, kartais nurodo vieną ar kitą tokią negalią turintį asmenį, – sakė Š. Kriauzlys.
Džiaugiasi galimybe bendrauti
Pakalbinti draugijos nariai džiaugėsi, kad turi galimybę susitikti, pabendrauti, dalyvauti įvairiose veiklose. Jie itin džiaugėsi, kad jau daug metų dalyvauja ansamblio „Šviesa“ veikloje. Šiame kolektyve dabar – 15 draugijos narių.
– Aš jau 32 metus esu šio ansamblio narė, per tą laiką pasikeitė šeši vadovai, o dabar labai džiaugiamės Marija Grybiene, kuri puikiai vadovauja. Renkamės du kartus per savaitę, labai tų repeticijų laukiame. Turime galimybę koncertuoti, pasirodyti įvairiuose renginiuose, – džiaugėsi draugijos ir ansamblio narė Onutė Žardeckienė.
Pirmininkas sakė, kad turi nemažą branduolį, kuris yra aktyvus, bendraujantis, tad organizuojama nemažai renginių, dalyvaujama įvairiose veiklose. Spalio 15-ąją yra minima Baltosios lazdelės diena. Baltoji lazdelė yra viena svarbiausių regėjimo negalią turinčių žmonių priemonių, tą dieną vyksta renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į regėjimo negalią turinčius žmones.
Šiais metais minint šią dieną Marijampolės LIONS klubas padovanojo draugijos nariams ekskursiją į Merkinės piramidę. Ekskursijoje dalyvavo aštuoni nariai. Jie iš kelionės parsivežė daug nepamirštamų įspūdžių ir džiaugėsi sulaukę tokios paramos.
Š. Kriauzlys sakė, jog siekiant didesnės integracijos į visuomenę draugijos nariai neseniai apsilankė Jono Totoraičio progimnazijoje ir susitikę su antrų–septintų klasių moksleiviais pasakojo apie baltąją lazdelę, ją atsinešė ir parodė. Vaikai, pasak jo, labai domėjosi, daug klausinėjo ir tikrai geriau suprato, su kokiomis problemomis susiduria regėjimo negalią turintis žmogus.
Turi daug įvairių veiklų
Draugijos nariai turi nemažai ir kitų veiklų. Susirinkę jie klauso audioknygų ir jas aptarinėja, žiūri specialiai tokią negalią turintiems asmenims pritaikytus filmus, taip pat užsiima įvairių rankdarbių gamyba, molio terapija, gamina suvenyrus, žaidžia šaškėmis – turnyras, kuriame varžėsi su Vilkaviškio atstovais, vyko prie Vištyčio ežero, stiprina socialinius įgūdžius. Jiems labai padeda socialinė darbuotoja Dovilė Branišauskienė, kuriai draugijos nariai negailėjo gerų žodžių.
– Darbo yra tikrai daug, nes aptarnaujame ne tik Marijampolės, bet ir Kazlų Rūdos, Kalvarijos regėjimo negalią turinčius žmones. Dažnai reikia žmones palydėti į vieną ar kitą įstaigą, pasirūpinti maistu, kartais tiesiog ką nors patarti ar pabendrauti. Man šitas darbas labai patinka, nes jaučiu šių žmonių paramą, geranoriškumą, o čia ateidama jau turėjau socialinio darbo globos namuose patirtį, tad nebuvo labai sunku pradėti, – sakė D. Branišauskienė.
Draugijos nario mokestis yra simbolinis ir siekia vos vieną eurą per metus, stojamojo mokesčio nėra. Veiklos iki šiol buvo finansuojamos projektų atrankos konkurso būdu, pateikus paraiškas finansavimui gauti. Tokius konkursus organizuoja savivaldybių administracijos, o finansavimas projektams įgyvendinti skiriamas iš LR valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšų.
Organizacijų laukia permainos
Pagrindinis finansavimas 2022 metais gautas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektui „Regėjimo negalia – ne kliūtis visaverčiam gyvenimui“ įgyvendinti, skirta 12,5 tūkstančio eurų iš Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšų.
Teikiamos paslaugos, skirtos atkurti ir (ar) palaikyti neįgaliųjų socialinius, savarankiško gyvenimo įgūdžius, didinti jų užimtumą, galimybes savarankiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Papildomai 1600 eurų iš Marijampolės savivaldybės biudžeto programos „Socialinių paslaugų ir kitos paramos teikimas“ gauta projektui „Nematau, bet noriu pažinti ir atrasti“ įgyvendinti. Už šias lėšas draugijos nariai trims dienoms vyko į Šventąją. Taip pat LASS Marijampolės savivaldybės filialo veikla yra finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių.
Paklaustas, su kokiais iššūkiais susiduria ir ar keičiasi žmonių požiūris į neįgaliuosius, Š. Kriauzlys pastebėjo, kad regėjimo negalią turintiems žmonėms pastaraisiais metais yra lengviau, daroma nemažai, kad jų gyvenimas dėl aklumo būtų paprastesnis, kad jie galėtų lengviau judėti.
– Nuo ateinančių metų sausio 1 dienos mūsų laukia esminės permainos, nes toks finansavimo modelis, koks buvo iki šiol, kai buvo finansuojama projektinė veikla, pasikeis. Dabar turėsime gauti akreditaciją. Neaiškumų dar yra daug ir tik laikas parodys būsimų permainų naudą, – sakė Š. Kriauzlys.