Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija: nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Atvirkščiai – duodant kraujo stimuliuojama kaulų čiulpų funkcija. Kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė skatina audinių atsinaujinimo procesus. Taip pat pažymėtina, kad tai mažina kraujo klampumą, eliminuoja geležies perteklių, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi nei kraujo neduodantys žmonės.
Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami išsamūs kraujo tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo žmogus nuolat tikrinasi savo sveikatą. Šiuo metu Lietuvoje visas donorų kraujas tiriamas dėl hepatito B ir C, ŽIV. Nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas yra pažangiausias šiuo metu pasaulyje atliekamas donorų kraujo tyrimas, nes jis leidžia gerokai sutrumpinti virusų „lango periodą“. „Lango periodu“ vadinamas laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą iki imuninės sistemos atsako, kai organizme pradeda gamintis antikūnai.
Kraujo centrų laboratorijose kasmet vidutiniškai 500 davusiųjų kraujo nustatomi teigiami hepatito C tyrimai, 300 – teigiami hepatito B tyrimai, 100 – teigiami ŽIV tyrimai.
Parengta pagal Nacionalinio kraujo centro informaciją