Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ką lenkai galvoja ir rašo apie Suvalkų koridorių?

Pradedant kaimyninės šalies spaudos apžvalgą, pirmiausia, reikia paaiškinti terminus, nes lenkai tai, ką mes vadiname Suvalkų koridoriumi, supranta šiek tiek kitaip. Šis terminas jiems reiškia praėjusio amžiaus 90-aisiais metais Rusijos sumanytą ir proteguotą idėją – sujungti Kaliningrado sritį per Lenkiją su Baltarusija naujai nutiesta ekstrateritorine autostrada.

XX a. pradžioje mažiausiai apgyvendintoje, tačiau strategiškai svarbioje Lenkijos dalyje kariniais tikslais – kariuomenės transportavimui – buvo suprojektuota geležinkelio linija Goldapė (Gołdap) – Žydkiemis (Żytkiejmy) – Gumbinė (Gumbin). Tam tikslui buvo numatyta pastatyti daugiau nei 10 įvairaus dydžio tiltų ir viadukų. Tarp jų ir Stančikų.

Planai nutiesti autostradą

1992 metais pasirodė pirmieji Rusijos planai apie autostradą, o šią idėją parėmė Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas. Autostrada turėjo eiti nuo Gardino per Suvalkus, Goldapę iki Gusevo (Gumbinės). Derybos vyko iki 1996 metų, tačiau Lenkijos vyriausybė neparėmė šio plano, įžvelgdama ir karinį pavojų iš kaimynų pusės. Tai, ką lietuviai įvardija Suvalkų koridoriumi, lenkai vadina Suvalkų perėja arba sąsmauka (Przesmyk suwalski) , o NATO naudoja anglišką terminą – Suvalkų tarpas (Suwalki gap).

Jeigu atsigręšime į komunistinius laikus, kai Lenkija dar priklausė prosovietinių valstybių blokui, truputį keistai atrodė faktas, kad pasienyje su Sovietų sąjunga, ypač su Kaliningrado sritimi, buvo dislokuota itin daug Lenkijos karinių dalinių. Ir Suvalkų mieste, ir Balstogėje, ir Mozūrijoje. Galima tik spėti, kad lenkų generolai tikėjosi pavojaus iš Rytų, o ne iš Vakarų. Taigi Rusijai vėl pradėjus žvanginti ginklais Lenkija jau turėjo itin gerą karinę infrastruktūrą prie Suvalkų perėjos.

Apie jos gynybą Lenkijoje atvirai ir garsiai prabilta jau po Rusijos armijos įsiveržimų į Gruziją ir Krymą. Atsirado ir JAV kariuomenės daliniai, kurie dislokuojami prie Kaliningrado srities pasienio. Suvalkuose, vietoje čia veikusio prieštankinės artilerijos diviziono, įkurtas 14 Prieštankinės gynybos pulkas. Anot žiniasklaidos, čia, šalia Suvalkų perėjos, toks sprendimas buvo laukiamas gyventojų ir sulaukė visuotinio pritarimo. Tai padės saugiau jaustis visos Suvalkijos gyventojams, nes „tamsūs debesys kaupiasi ir atėjo laikas juos išsklaidyti“. Karinis dalinys bus aprūpintas nauja šiuolaikine ginkluote. Suvalkuose yra ir kitų Lenkijos kariuomenės dalinių.

Saugumo problema aštrėja

Rusijai užpuolus Ukrainą ir prasidėjus karui, Suvalkų perėjos problema tik didėja. Štai ką rašo Lenkijos spauda šiais karo metais.

Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Valdemaras Skšypčakas (Vakldemar Skrypczak) pokalbyje su portalo „Fakt“ žurnalistu mano, kad NATO turi visas galimybes neleisti atkirsti Baltijos valstybių. Todėl itin svarbu nuolatinė, bendra gynyba ir reagavimas. Ir gerai, kad Lenkija su Lietuva kuria bendrą gynybinę strategiją. Generolo nuomone, tinkamiausia vieta, kur pultų rusų tankai, yra už sienos su Lenkija esanti Lietuvos lyguma, kurioje nėra kalvų, nėra pelkių ar ežerų, todėl čia galimos greitos tankų operacijos, todėl šį plotą būtina ginti bet kokia kaina. Norint sėkmingai gintis, ten, kur geros sąlygos tankų atakai, būtina statyti gynybines pozicijas, t. y. Suvalkų perėjos lietuviškoje pusėje.

Generolas mano, kad jeigu Lietuva nori gintis, tai ne tvora nuo Baltarusijos, bet privalo įrengti gynybines pozicijas, kuriose kilus pavojui įsikurtų kariai. Ši gynybinė sistema turėtų būti panaši į tą, kurią ukrainiečiai sukūrė Donecko srityje. Tik turint tokią gynybinę liniją nereikėtų bijoti, kad Baltijos valstybės bus atkirstos. Jeigu pavojus realus, būtina statyti fortifikacijas, net užminuoti, ką reikia, ir laukti.

Kariškio nuomone, šiems veiksmams būtina politinė valia. Nors jis pastebi ir kitą pusę – Rusijos kariuomenė baigia nukraujuoti Ukrainoje ir nebeturės jėgų atidaryti dar vieno fronto.

Karo meno akademijos Kariuomenės strategijos instituto direktorius generolas Boguslavas Samolis (Boguslaw Samol) „Lenkų radijuje 24“ pasidalijo savo įžvalgomis. Jo nuomone, neaišku, ar puolimas būtų iš Kaliningrado srities, ar iš Baltarusijos. Bet kuriuo atveju Rusijos armijai tai būtų rizikingas žingsnis, nes jų kariuomenės grupuotė būtų atvira smūgiams iš Lenkijos pusės (16 ir 18 mechanizuotos divizijos ir kt.) bei NATO dalinių, o iš kitos pusės sulauktų Baltijos šalių pasipriešinimo, todėl rusų operacija būtų nesėkminga ir abejotina. Tai reikštų Rusijos ir NATO šalių karą. Racionalus sprendimas būtų pulti gynybiškai silpnesnę Lietuvą, o ne šturmuoti Suvalkų perėją ir nesikauti su Lenkijos kariuomene.

Norint atkirsti NATO pagalbą, tereikėtų laikyti gynybos liniją prie Lenkijos sienos. Maskva galėtų kalbėti, kad nesiruošia atakuoti Lenkijos, o politikai „realistai“ galėtų kalbėti, kas mums Lietuva, nes Rusija mūsų neatakuoja… Tačiau Suvalkų perėjos operacija greitu laiku turės ir kitą kontekstą. Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO Baltijos šalių gynybinės galimybės stipriai pasikeis. NATO visiškai perims Baltijos jūros kontrolę ir ne Lietuva, Latvija, Estija, o „kaliningradskaja oblast“ ir „baltiskij flot“ atsidurs nepavydėtinoje situacijoje. NATO šalių paramą Baltijos šalys galės gauti ne tik sausuma per Lenkiją, bet ir per Baltijos jūrą, nes užblokuoti Rusijos laivyną Baltijske ir Suomių įlankoje paprasta ir greitai įvykdoma.

Vis dėlto negalime lengvabūdiškai žiūrėti į Suvalkų perėjos saugumą. NATO pajėgų buvimas šiame rajone, lenkų ir lietuvių kariuomenių bendradarbiavimas yra būtinas todėl, kad niekada nežinai, kaip elgsis neprognozuojama Rusija. Štai pavyzdys – vadovaujantis karybos mokslu Rusija teturėdama tiek karių prie Ukrainos sienos negalėjo pradėti karo, tačiau užpuolė, nors aišku, kad jų laukia pralaimėjimas…

Galima būtų pateikti dar daugiau pavyzdžių iš kaimyninės šalies spaudos, bet darytina išvada, kad jeigu patys nebūsime visokeriopai pasirengę gynybai, o šalies vadovybėje turėsime tik mėgėjus paplepėti bei apeiti realias problemas, tai pavojus dėl Suvalkų perėjos arba koridoriaus užpuolimo išliks ilgam.

Juozas RAŠKAUSKAS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.