Teritorijos tarp agresorių nasrų vis labiau saugomos

Skaičiuojame devintąjį viską naikinančio karo Ukrainoje mėnesį. Trečiadienį Rusija pareiškė atsitraukianti iš strategiškai svarbaus Chersono miesto Pietų Ukrainoje, tačiau mūšiai dėl Donecko intensyvūs. Ant Ukrainos gyvenviečių vis dar krenta okupantų bombos. Neaišku, kokių dar gali imtis veiksmų neprognozuojama Rusija – kam dar paskelbti karą, į kokią šalį barbariškai įsiveržti, kur pradėti hibridinę ataką. Todėl valstybės, turinčios su Rusija sienas, imasi visų įmanomų priemonių, kad apgintų savo šalis nuo provokacijų, joms kenksmingų veiksmų, invazijų. Stiprinama apsauga ne tik Suvalkų koridoriaus teritorijoje, bet ir prie sienų su Kaliningradu, Baltarusija.
Kaliningrado pasienyje Lenkija stato koncertiną
Lenkija, besibaimindama migrantų srauto iš Kaliningrado, pasienyje pradeda statyti koncertiną.
Lenkijos gynybos ministras Marjušas Blaščiakas (Mariusz Blaszczak) apie tokį sprendimą paskelbė Varšuvoje kilus susirūpinimui, kad Rusija planuoja organizuoti migrantų srautą į Lenkiją.
– Oro uostas Kaliningrade dabar priima lėktuvus iš Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos. Nusprendžiau imtis veiksmų ir sustiprinti Lenkijos sienos saugumą, – reporteriams sakė M. Blaszczakas.

Pasak ministro, pjaunančios vielos tvora bus 2,5 m aukščio ir aprūpinta elektronine įranga. Ji tęsis palei 210 km ilgio sieną su Kaliningrado sritimi.
Pernai Lenkija pastatė plieninę tvorą palei savo sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija dėl iš jos plūdusių nelegalių migrantų. Nuo 2021 metų iš Baltarusijos į Lenkiją pateko ar bandė patekti dešimtys tūkstančių migrantų ir pabėgėlių, daugiausia iš Vidurinių Rytų. Lenkų pasieniečiai ir nevyriausybinės organizacijos dabar kasdien praneša apie dešimtis bandymų nelegaliai kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną.
Vakarai mano, kad šią nelegalią migraciją organizuoja Minskas, siekdamas destabilizuoti regioną. Baltarusijos režimas tai neigia.
Grėsmėms pasirengta
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė šią savaitę lankydamasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje irgi įvertino situaciją bei grėsmes prie Lietuvos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos.
– Šiuo metu realios hibridinės atakos grėsmės iš Rusijos per Kaliningrado sritį nėra. Tačiau išlieka tikimybė, kad čia bus pakartotas neteisėtų migrantų gabenimo ir stūmimo į Lietuvą scenarijus. Noriu pabrėžti, jog tam esame pasiruošę – siena su Rusija yra 100 proc. apsaugota, tarnybos pasirengusios, – teigia A. Bilotaitė.
Visas 297 km valstybės sienos su Rusija ruožas yra stebimas modernia stebėjimo technika, stebima ir visa 119,65 km ilgio jūros siena. 46 km sausumos ruože yra įrengtas fizinis barjeras. Valstybės sieną su Rusija saugo 774 pareigūnai, vidutiniškai per pamainą ,,žaliojoje juostoje“ ir pasienio kontrolės punktuose dirba apie 150 pareigūnų.

Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, jog Lietuva toliau tvirtai laikosi pozicijos, kad neteisėtai migracijai ES yra uždaryta ir neleistinose vietose bandantys kirsti sieną asmenys į šalį nebus įleidžiami.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, turima informacijos, kad nuo spalio 1 d. Kaliningrado Chrabrovo oro uoste dvejiems metams įvedamas „atviro dangaus“ režimas Turkijos, Sirijos ir Baltarusijos oro linijoms, o su „Belavia“ ir „Turkish airlines“ jau pasirašytos sutartys. Turimais duomenimis, oro uostas taip pat vykdo derybas su partneriais iš Egipto, Sirijos, Etiopijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Šri Lankos.
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija iki gruodžio 16 d. galioja nepaprastoji padėtis. Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, jog hibridinė ataka pasienyje su Baltarusija tęsiasi – kasdien fiksuojama apie 30–80 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną. VSAT duomenimis, šiemet Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido patekti jau daugiau kaip 10 tūkst. neteisėtų migrantų, pernai neįleisti 8106 asmenys.
2021 m. Baltarusijos režimui sukėlus neteisėtos migracijos krizę, į Lietuvą pateko 4200 migrantų. Reaguojant į tai, Lietuva 502 km pasienio su Baltarusija ruože per metus įrengė fizinį barjerą. Iki metų pabaigos taip pat bus baigtos įrenginėti modernios sienos stebėjimo sistemos. Šiuo metu stebima apie 70 proc. sienos su Baltarusija.
Loreta TUMELIENĖ