Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU.

– Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta…

– Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ko tu nei numatysi, nei išvengsi, būtinai įvyks. Mūsų festivalis kasmetis, tačiau planuodamas koncertus niekada nežinai, ar gausi finansavimą; jei jau žinai, kad jis skirtas, nežinai, ar visi atlikėjai, su kuriais buvo sutarta, atvyks – ar nesusirgs, ar neatsitiks kokia asmeninė nelaimė… O kur dar force majore, kuri mus ištiko – pandemija, Ukrainos karas su visomis pasekmėmis?

Planuodamas festivalį tiesiog labai daug ko nežinai, o planuoti privalai: sudarinėti sutartis, skaičiuoti biudžetą, tartis su kelionių agentūromis… Ir jauti visu savo kūnu, kad vienas atsitiktinumas, o gal lemtingas Dievo spragtelėjimas pirštu, gali viską pasukti į kitą pusę. Kaip susitvarkysi su tuo iššūkiu? Tai beprotiška įtampa, bet sykiu ir didžiulis malonumas. Laikui bėgant išmoksti gyvenimiškos improvizacijos, atsakomybės prieš kitus, išmoksti diplomatijos, valdyti emocijas.

Visko. Ir dar – neįkainojama patirtis – tavimi pasitiki ir kaip festivalio organizatoriumi, ir kaip muzikantu, tad išeiti iš komp­likuotos padėties, pavyzdžiui, solistei susirgus, reikia tik skambučio ir paprasto klausimo – „ar galėtumei?“ Muzikantų, atlikėjų sutikimas visada susijęs su pasitikėjimu – jie žino, kur važiuoja koncertuoti. O man svarbu, kad galiu pasitikėti savo artimiausiais pagalbininkais.

Šių metų festivalyje iš esmės niekas nepakito, tik tapo dar sudėtingiau. Nenorime kartotis, norime aukšto lygio ir kartelę keliame vis aukščiau, o kuo ji aukščiau – tuo daugiau atsakomybės. Kiekvieno festivalio organizavimas – tai ir planavimas, ir improvizacija.

– Koks aštuntasis festivalis buvo pačiam – ne tik kaip organizatoriui, bet ir kaip muzikos žinovui?

– Į „Medynes“ žiūriu kaip į gero restorano meniu. Jeigu jį atsivertęs rasčiau kaskart tuos pačius patiekalus, mano kojos ten daugiau nebūtų – tiesiog neįdomu. Man patinka kaita, netikėtumas, improvizacija, galimybė pačiam nustebti ir nustebinti kitus.

Džiaugiuosi, kad tarp mūsų klausytojų tokių taip pat yra: jie eina į visus koncertus (juos atpažįstu, tarsi buriasi tokia „medynininkų“ bendruomenė), nežinodami – ko tikėtis, kas bus? Geras jausmas, atsiranda motyvacija stengtis dėl tokių žmonių.

Šių metų festivalyje įtampos tikrai netrūko. Vieną vakarą sulaukiu skambučio iš atlikėjo Chriso Ortono (atskrido iš Barselonos): ar kas nors jį vis dėlto pasitiks Vilniaus oro uoste? Vienuolikta valanda vakaro, atlikėjas oro uoste – o aš tvirtai įsitikinęs, kad jis pasirodys tik kitą dieną… Teko skubiai užsakyti viešbutį Vilniuje ir atsiprašyti (nors Chrisas, turėdamas didelę atlikėjo/keliautojo patirtį dėl to problemų nedarė). Kitą dieną jis jau buvo Marijampolėje ir grojo koncerte, po jo, vakarodami, linksmai juokėmės iš kvailo nesusipratimo. Ukrainietės Boženos Korčynskos kelionė taip pat nestokojo nuotykių. Turėjau paimti iš Vilniaus oro uosto du atlikėjus, kurių lėktuvai vienu metu, tačiau iš skirtingų šalių, nusileidžia. Džiaugiausi, jog parvežęs juos į Marijampolę dar turėsiu bent pusę laisvos dienos. Deja, Boženos lėktuvas vėlavo, persėsti į kitą ji jau nesuspėjo. Žinoma, panika – kad pasiektų Vilnių, atlikėjai teko keisti dar kelis lėktuvus…

Programa išsiskyrė ne tik užsienio atlikėjais – jų atliekamos programos buvo išskirtinai įdomios. Britas Chrisas Ortonas su išilginėmis baroko fleitomis grojo šiuolaikinę muziką, škotas Callumas Armstrongas, grodamas senoviniais aulais bei dūdmaišiais ne tik atliko tradicinę muziką, bet ir pritaikė šiandienos muzikinius elementus. Aulai – pirmą kartą Lietuvoje girdimi instrumentai – paskatino iš Vilniaus atvykti jaunųjų LMTA studentų plejadą. Portugalų grupė „Urze de lume“, kurių pasirodymas buvo planuotas prieš trejus metus, pristatė senuosius iberų instrumentus, jų atliekamos melodijos remiasi senovinėmis dermėmis, tačiau tai yra pačių atlikėjų originalios kompozicijos. Jų atliekama muzika iš esmės folkloras, tačiau jie sugeba jo tradicijas kilstelėti į kitą, šiuolaikinį lygį, priartinti prie šiandienos klausytojo sąmonės, pasaulėjautos… Kiekvienas koncertas buvo netikėtai tradiciškai šiuolaikiškas.

– Kai galvojate apie klausytoją – ko tikitės? Po karantino kai kas bevelija sėdėti namuose, ir ne laiko stokoje ar piniguose esmė. Gal ekranai atitraukė nuo gyvo garso, veiksmo?

– Kažkada viena Lietuvos kultūros tarybos darbuotoja pajuokavo: „Lietuva tapo krepšinio ir festivalių kraštu“. Taip, festivalių tiesiog ūžia, tačiau: o kokia jų kokybė? Man šis klausimas visada rūpi – manau, kad ir kitiems.

Apie pustuštes ir sausakimšas žiūrovų sales kalbėti būtų galima labai daug, kartais tiesiog norisi pasakyti: gyvename įdomiais laikais. Popsininkai, lipsinkininkai (angl. Lip-sync – kai dainininkas judina lūpas sinchroniškai su iš anksto įrašytu garso takeliu) ir komercinių „teatrų“ atstovai plėšia nežmoniškus pinigus, salės dažniausiai sutraukia mases žiūrovų. Žmonėms reikia tokių pramogų, tai yra normalu. Tačiau kai iš kailio neriesi, norėdamas atvežti į Marijampolę pasaulinio lygio ansamblį, dėl kurio „plėšosi“ geriausios Vakarų Europos salės (pavyzdžiui, lietuvių mecosopraną Norą Petročenko ar beveik visose garsiausiose pasaulio scenose grojusią džiazo grupę „Atom String Quartet“) susiduri su tuo, kad dažnas nesupranta, kodėl reikia mokėti bent simbolinius 5 eurus už bilietą?

Vadinasi, klausytojų sąmonėje jau suformuotas suvokimas, kad už pramogines-komercines programas reikia mokėti pinigus, tačiau už kokybiškus džiazo, klasikos, eksperimentinius koncertus ir pan. – jau nelabai. Panašiems festivaliams reikia rėmimo, nes kitaip neatsirastų tokių išprotėjusių žmonių, kurie imasi šiuos dalykus daryti, aukodami savo sveikatą, asmeninį gyvenimą ir pan., tačiau, mano galva, atėjusieji paklausyti koncerto, taip pat yra verti pagarbos – simbolinis mokestis suteikia galimybę atsirinkti, suvokti, kur eini ir ko klausai. Tai abipusė pagarba – ir atlikėjui, kuris, patikėkite, mato publiką ir jos reakcijas, ir žiūrovui, kuris nenorėtų būti trikdomas atsitiktinai į salę patekusių žmonių.

Mes, mūsų festivalis, labai griežtai laikomės nuostatos, tam tikra prasme edukacinės: nesvarbu, kad renginys remiamas, jis turi būti su minimaliai įperkamais publikai bilietais. Galvojame apie visų koncertų abonementą, kuris iš esmės turėtų tik simbolinį mokestį, skirtas tikrai norintiems apsilankyti mūsų koncertuose.

Nerimo, kad į mūsų koncertus publika nesusirinks, jau nebėra. Kaip minėjau, per tuos metus festivalis subūrė klausytojų branduolį, yra žmonių, kurie lankosi vos ne visuose koncertuose ir labai tuo džiaugiasi, mums šie klausytojai ypač brangūs. Dar viena tendencija – į koncertus atvyksta klausytojų iš didmiesčių: iš smalsumo, dėl festivalio unikalumo.

Kiekviename koncerte klausytojų yra tiek, kiek reikia, mūsų festivalio tikslas – ne pritraukti šimtus, tūkstančius… Tai festivalis, turintis savo specifiką, jo tikslas – kameriškumas, aukščiausio lygio profesionalumas, autentiškumas. Mes jį matome ne tik Marijampolės, Lietuvos, bet ir europiniame, pasauliniame kontekste, tai tarptautinis festivalis, kuriam analogų kol kas Vakarų kultūros kontekstuose nėra. Ir dar: tai Marijampolės miesto festivalis, pirmiausia jis skirtas mums – marijampoliečiams.

– Ir – tradiciškai – apie kitus metus ir darbus. Dar vieną kitą sakinuką – apie projektą su Aud­riumi Pliopliu…

– Atsakysiu trumpai: noriu pailsėti! Tikrai. 2022-ieji metai buvo nepaprastai intensyvūs, neturėjau nė vienos laisvos dienos – taip jau išpuolė. Dabar tiesiog noriu ramiai sulaukti šv. Kalėdų, pabūti su artimaisiais, susikaupti kitiems metams. Kitų metų festivalio programa jau sudaryta, kaip ją pavyks įgyvendinti – vėl priklausys nuo tam tikrų faktorių, ne tik nuo finansavimo…

…Kai susipažinau su JAV gyvenančiu menininku Audriumi Pliopliu (teko groti parodos „Sibiro sielos“ atidaryme), jo fotokoliažai su tremtinių nuotraukomis, laiškais man paliko nepaprastai gilų įspūdį. Tad pasiūliau Audriui sukurti bendrą audiovizualinį projektą „Sibiro sielos“, kurio idėja remtųsi jo fotografijų kompozicijomis. Jis sutiko ir taip gimė bendras darbas. 2021 metų pabaigoje susisiekiau su Pietų Afrikos Keiptauno universiteto festivalio „Bowed Electrons“ organizatoriais ir pasiūliau elektroakustinį projektą. Bendra audiovizualinė kompozicija buvo atlikta/parodyta festivalyje „Bowed Electrons 2022“ rugsėjo mėnesį.

– Visų „medynininkų“ vardu – sėkmės.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pasaulinės Dauno sindromo dienos proga – paroda ir kino seansas

    2023-03-20Pasaulinės Dauno sindromo dienos proga – paroda ir kino seansas
    Nuo kovo 13 dienos kino teatre „Spindulys“ veikia paroda „Visi skirtingi – visi lygūs“, parengta asociacijos „Suvalkijos saulytės“. Ši paroda skirta kasmet kovo 21-ąją minimai Dauno sindromo dienai. Paroda veiks iki kovo 31-osios. Dauno sindromą turintis kūdikis gali gimti bet kurioje šeimoje, nepriklausomai nuo geografinio regiono, rasės ar ekonominės padėties, bet mokslininkai yra nustatę, kad tikimybė susilaukti kūdikio su Dauno sindromu didėja proporcingai didėjant moters amžiui. Paroda kviečia priimti šiuos žmones tokius, kokie jie yra. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pasaulinė statistika byloja, kad iš maždaug 700–800 gimusių kūdikių vienas turi Dauno sindromą. Skaičiai rodo, kad visame pasaulyje, kiekvienoje valstybėje žmonių su Dauno sindromu skaičius ...
  • Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?

    2023-03-18Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?
    Informacinių technologijų (IT) ir skaitmeninių inovacijų sričių specialistų poreikis šiandienos darbo rinkoje vis dar išgyvena augimą. Todėl pastaraisiais metais šalies universitetuose bei kolegijose didėja tiksliųjų mokslų populiarumas. Tačiau specialistai pažymi – norint tinkamai pasiruošti daugelio geidžiamai karjerai IT srityje, žinių ir praktikos įgyti verta dar mokyklos suole. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, su informacinėmis ir ryšio technologijomis susijusių studijų pasirinkimas 2021 m. siekė 6,8 proc., pernai – 8,2 proc. Panašų augimą stebi ir šalies kolegijos. Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus dr. Valdo Jaskūno teigimu, pastaruosius trejetą metų moksleivių, besirenkančių tiksliuosius (t.y. fizinius, gyvybės, informatikos, inžinerijos, matematikos) mokslus universitete daugėja. 2020 m. jų buvo ...
  • Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme

    2023-03-16Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme
    Marijampolės kultūros centro Mažojoje salėje gražiu renginiu paminėtos Lietuvių kalbos dienos ir surengta paskaita „Lietuvininkų gyvenimo būdas ir tarmė“. Ji buvo skirta ir šiemet minimiems Klaipėdos krašto metams, nes sausį sukako 100 metų nuo to laiko, kai Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Lietuvių kalbos dienos pirmą kartą buvo surengtos 2016 metais. Joms pasirinktas ypatingas laikotarpis tarp dviejų Lietuvai svarbių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Per tą laiką kasmet visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojama daugybė renginių, kurie prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telkia užsienio lietuvių bendruomenes, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didina ...
  • 2023-ieji – Šventojo Juozapato metai

    2023-03-152023-ieji – Šventojo Juozapato metai
    Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Šventojo Juozapato metais – praėjo 400 metų nuo kankiniškos Juozapato mirties. Kuo svarbus Rytų (graikų) apeigų katalikų Šventasis Juozapatas Lietuvai, kodėl mes jį gretiname su vieninteliu Lietuvos šventuoju karalaičiu Kazimieru? Juozapatas (Ivanas Gavrilovičius Kuncevičius) (1580–1623 11 12) – vienintelis ukrainietis, Rytų (graikų) apeigų katalikas (arba unitas), popiežiaus Urbono VIII 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o popiežiaus Pijaus IX – 1867 m. – šventuoju; vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (1617 m.) įkūrėjų, šventumui brendęs Ukrainoje, Lietuvoje (čia gyveno 1596–1617 m.) ir Baltarusijoje. 1963 m. jo palaikai perlaidoti Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Šventasis Juozapatas ir ...
  • Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau

    2023-03-15Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau
    Įvertinus aplinkos ministerijos užsakytą analizę aiškėja, kad modernizuoti daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės nėra taip brangu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Bendros projekto išlaidos padidėja, bet nežymiai, o dėl renovacijos šilumos butuose prarandama net 8 kartus mažiau. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo „Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, jog A klasę pasiekti įmanoma ir jog tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau. Kalbant skaičiais, ...
  • Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą

    2023-03-13Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą
    Visai neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė žinutė apie Žuvinto biosferos rezervato miškus. Šią žinutę paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas ir tai pirmas atvejis, kai Lietuvai ir Žuvinto biosferos rezervate esančiai vertingais augalais garsėjančiai Buktos giriai netoli Marijampolės skirtas toks dėmesys. A. Pivoriūnas sako, kad žinia apie Buktos mišką ir moksleivių veiklą paplito po pasaulį. FSC GD/Mariaus Čepulio nuotrauka Šiek tiek daugiau nei minutę trunkančiame vaizdo įraše „Twitter“ informuojama apie tai, kad šioje girioje rasti 45 I pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių kapai, ir rodoma, kaip juos tvarko Liud-vinavo Kazio Borutos gimnazijos moksleiviai, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Giliukai“ ...
  • Pėdkelnės – funkcionalus aksesuaras dailiosios lyties atstovėms

    2023-03-13Pėdkelnės – funkcionalus aksesuaras dailiosios lyties atstovėms
    Kiekvienos moters stalčiuose galima rasti skirtingų modelių bei storio pėdkelnių, kurios visada pasitarnauja, kuriant kasdieninius arba šventinius įvaizdžius. Ką turėtume žinoti apie šį funkcionalų kiekvienai moteriai privalomą aksesuarą? Nuo ko priklauso pėdkelnių tvirtumas? Pėdkelnių tvirtumas priklauso nuo to, kiek denų turi konkretus modelis. Pasak specialistų, moterys, kurios labai dažnai puošiasi sijonais ar suknelėmis, turėtų prioritetą teikti pėdkelnėms, kurių denų skaičius prasideda nuo 20. Kalbant apie minėto storio pėdkelnes, būtina paminėti, kad būtent 20 denų pėdkelnės yra vienas iš populiariausių pasirinkimų, nes tinkamai jas prižiūrint šios idealaus skaidrumo pėdkelnės tarnauja ilgai. Kokias pėdkelnes pasirinkti, norint itin plonų pėdkelnių? Moterims, kurios ieško pėdkelnių, kurias būtų komfortabilu ...
  • Apie paslaptingąją π – meno kalba

    2023-03-10Apie paslaptingąją π – meno kalba
    „Neįtikėtina“, „Kaip gražu ir subtilu“, „Kiek kantrybės turi ta menininkė“ – tokius ir panašius vertinimus buvo galima išgirsti Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje atidarant išties įspūdingą ir supratimą apie meną gerokai praplečiančią parodą mįslingu pavadinimu „Tuščių puslapių π“. O toji paslaptingoji π (Pi) – iracionalusis skaičius, kurio apytiksli reikšmė yra 3,1427. Šis skaičius yra konstanta – nekintantis dydis, plačiai naudojamas daugelyje geometrinių formulių. Kartu tai ir mistinis skaičius, kurio sekos pabaiga iki šių dienų dar nėra nustatyta. L. Kuisienė kuria originalius, daug darbo ir laiko reikalaujančius meno kūrinius. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Menininkę pristačiusi menotyrininkė Rasa Žukienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje ...
  • „O kur mano piliakalnis?“

    2023-03-10„O kur mano piliakalnis?“
    Tokį ar panašų klausimą neretai išgirsta Albertas Švenčionis, fotografijų parodos „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ autorius. Dabar šią parodą galime aplankyti Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsyje (Vytauto g. 29). Jos atidaryme, skambant unikalioms dūdmaišių melodijoms (muzikavo Juozas Slaboda) dalyvavo autorius, pristatęs ir fotoalbumą „Būtsargiai“, išleistą 2021 metais. Jame 142 fotografijos – parodoje tiek, žinia, nesutalpinsi, tačiau pasigėrėti bent dalimi šio unikalaus Lietuvos paveldo, paieškoti „savojo“ piliakalnio yra puiki proga. Albertas Švenčionis sako, kad kartais stebuklingą akimirką (tą vienintelį kadrą) sugauna per trumputį laiką, saulei švystelėjus pro debesies plyšį, o kartais… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kaunietis Albertas Švenčionis yra vyresniosios fotografų kartos ...
  • Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: ar galime pasirūpinti savo sveikata?

    2023-03-10Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: ar galime pasirūpinti savo sveikata?
    Sklindant žiniai, kad Lietuvoje kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros, įvardijama, kad šiuo laikotarpiu gyventojus gali kamuoti tokie simptomai kaip padidėjęs kraujospūdis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas bei netgi lėtinių ligų paūmėjimas. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad šiuos simptomus tikrai gali pajusti ne kiekvienas, o visgi su jais susidūrus svarbiausia pasirūpinti individualių simptomų malšinimu. Padidėjęs kraujospūdis Pakilus kraujospūdžiui, vaistininkė E. Ramaškienė pirmiausia skatina skirti laiko kvėpavimo pratimams, nes jie gali padėti greičiau sugrąžinti kraujo spaudimą į įprastas vėžes. „Daugiausiai dėmesio reikėtų skirti ilgam iškvėpimui. Pasistenkite kvėpuoti lėtesniais įkvėpimais ir iškvėpimais – įkvėpkite skaičiuojant iki trijų, o iškvėpkite suskaičiavę nuo vieno iki šešių. ...
  • KVIETIMAS: deklaravimo naujovės

    2023-03-08KVIETIMAS: deklaravimo naujovės
    Kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose nuotoliniuose informaciniuose seminaruose „2023 M. ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ DEKLARAVIMAS“. Seminaruose bus pristatytos naujosios Žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklės, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai, žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, tiesioginių išmokų bei paramos priemonių administravimo, patikrų atlikimo aktualijos. Seminaruose taip pat bus aptartos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės, kurių paramos paraiškos teikiamos kartu su žemės ūkio naudmenų deklaracijomis. Seminarai vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“. Prisijungimus prie seminarų rasite Žemės ūkio ministerijos Naujienų skiltyje ...
  • Sąskaitas už šildymą galima sutaupyti renovavus daugiabutį. Paskelbtas kvietimas

    2023-03-08Sąskaitas už šildymą galima sutaupyti renovavus daugiabutį. Paskelbtas kvietimas
    Daugiabučių namų renovacijos programą Lietuvoje administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kad nuo vasario 24 d. gyventojai gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Biudžete numatyta skirti 410 mln. eurų, paraiškoms nebus taikomas atrankos būdas, tačiau privaloma pasiekti A energinio efektyvumo klasę. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo Atsižvelgiant į dabartines rinkos kainas, nebėra didelio skirtumo energinio naudingumo klasėms pasiekti, kai vykdomi senų daugiabučių renovacijos projektai. Tokias išvadas pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu pernai atliktas tyrimas. Todėl planuojant valstybės paramos lėšas daugiabučių modernizacijos projektams finansuoti, Aplinkos ministerija nusprendė į naujausią kvietimą įtraukti pagrindinę sąlygą, kuri numato, kad pareiškėjai privalo pasiekti A energinio ...
  • Moksleivių polinkis į IT: kaip jį pastebėti ir puoselėti?

    2023-03-08Moksleivių polinkis į IT: kaip jį pastebėti ir puoselėti?
    Šiuolaikinei visuomenei vis labiau remiantis informacinėmis technologijomis (IT) bei skaitmeninėmis inovacijomis, IT specialybės darbo rinkoje tapo labiausiai geidžiamos ir atveriančios plačias karjeros perspektyvas. Kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ ir ugdymo ekspertai pažymi, kad kuo anksčiau moksleivių talentai šioje srityje pastebimi ir pradedami puoselėti, tuo geresnes galimybes jauni žmonės turi sėkmingai juos realizuoti. Šiemet pirmą kartą visoje Lietuvoje įgyvendinamame moksleivių „Nacionalinio IT iššūkio“ projekte dalyvaujančios Molėtų progimnazijos IT mokytoja Jurgita Kniaziukienė išskiria 3 pagrindinius ženklus, atskleidžiančius vaiko polinkį į technologijų ir kompiuterijos mokslus, ir pataria, kaip padėti ugdyti bei stiprinti IT specialybėms reikalingas vaiko savybes. Polinkis konstruoti ir kurti sekas Viena iš pagrindinių ...
  • Rinkimų naktis Marijampolėje: vienuose štabuose džiaugsmas, kituose – nusivylimas

    2023-03-06Rinkimų naktis Marijampolėje: vienuose štabuose džiaugsmas, kituose – nusivylimas
    Šis pirmadienis – atoslūgis po keletą mėnesių trukusios įtemptos rinkiminės kovos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Įvardinti rinkimų laimėtojai ir pralaimėtojai, didžiausios sėkmės ir nesėkmės, apžvelgiamos tendencijos. Sekmadienio naktį nemiegojusių ir stebėjusių rinkiminės kovos rezultatus irgi buvo daug. „Suvalkiečio“ žurnalistai užsidarius rinkimų apylinkėms lankėsi partijų rinkimų štabuose, kur buvo laukiama rezultatų, ir kalbino į mero postus kandidatavusius politikus. Maždaug pusę dvylikos nakties tapo aišku, kad socdemai Marijampolėje pasiekė geriausių iki šiol rezultatų – meras Povilas Isoda buvo išrinktas jau pirmajame ture, o partija mandatų skaičių Taryboje pasididino nuo buvusių 12 praėjusiuose, 2019 metų, savivaldos rinkimuose iki 16, t. y. socialdemokratai ...
  • Ar lengva pakeisti elektros tiekėją?

    2023-02-28Ar lengva pakeisti elektros tiekėją?
    Bendrovėms mažinant elektros kainas vartotojai nori tuo pasinaudoti ir pasirinkti pigesnį variantą. Ar lengvai pavyksta pakeisti bendrovę arba mokėjimo planą? Atsakymo iš tiekėjo negavo – Prieš dvejus metus nepriklausomu elektros tiekėju buvome pasirinkę „Enefit Lietuva“ ir mokėjome už kilovatvalandę (kWh) 13 centų. Kai pernai rudenį reikėjo iš naujo rinktis, pasilikome pas tą patį tiekėją, tik rinkomės planą „Superžalias“. Nors kWh kaina buvo didesnė negu kitų tiekėjų, bet tada elektra sparčiai brango ir neatrodė, kad pigs. Be to, kaip ir visiems buvo taikoma kompensacija. Pasirašėme sutartį 7-eriems metams, mokėjome už kWh trisdešimt kelis centus ir neatrodė daug. Visgi dabar, kai elektros kaina krenta, ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.