Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

„Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį.

Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose.

Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo

Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia?

– Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų – tai yra oficialus įvertinimas. Kolegų prizą laimėjau pirmą kartą. Nuo „Auksinio kadro“ (šią nominaciją Ieva laimėjusi tris kartus – D. K.) jis skiriasi tuo, kad laimėtoją išrenka kolegos fotografai, o ne specialiai konkursui „Lietuvos spaudos fotografija“ sudaryta komisija. Be abejo, tai didžiulis įvertinimas ir garbė. Tuo tarpu „Auksinis kadras“, ko gero, yra tai, ko siekia bene kiekvienas fotografas, dirbantis spaudoje, ar kuriam nesvetima reportažinė, dokumentinė fotografija.

Prizai ir konkursai man asmeniškai nėra „varikliukas“ – galbūt kažkada tai buvo vienas iš siekių, tačiau ne tikslas ir ne priežastis, kodėl fotografuoju ir ieškau dar nepapasakotos istorijos. Kartais gaunu laiškų, kuriuose kiti rašo, kad mano fotografijos yra įkvepiančios, motyvuojančios, kiti ir patys susižavi kariuomenės fotografija. Galbūt tokios fotografijos tikslas ir ne visai toks, tačiau jei kam nors tai nors kiek ką nors pakeičia į gera, tuomet man tai ir yra didžiausias „variklis“, motyvacija ir įvertinimas.

– Užaugai Marijampolėje, kur pro namų langus matei karinio dalinio vartus. Ar buvo bent sukirbėjusi mintis, kad tai, kas už tų vartų, taps tavo gyvenimo dalimi?

– Taip, nuo vaikystės pamenu kitoje kelio pusėje esančias kareivines, dabartinį Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną ir laikinai dislokuotą Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalioną. Savo gyvenimo niekada nesiejau su kariuomene, visuomet domino menai. Bet kartą tėtis dovanų parvežė fotoaparatą. Jis buvo senas, sisteminis, o baterijos laikydavo vos 20 minučių. Apie 2004 m. skaitmeninis fotoaparatas nebuvo tas daiktas, kurį namuose turėjo kiekvienas, todėl man tai buvo ir naujovė, ir tai, kas pakeitė mano įpročius – fiksuodavau viską iš eilės. Vėliau dovanų gavau veidrodinį fotoaparatą, turiu jį iki šiol. Pamažu supratau, kad į fotografiją noriu gilintis labiau. Peršokdama tam tikrą laikotarpį, galiu pasakyti, kad Lietuvos kariuomenėje atradau tai, kas man iš tiesų patinka. Tarnybos pobūdis kūrybiškas, aktyvus ir tikrai nenuobodus – štai taip viskas puikiai ir dera tarpusavyje.

– Mėgsti sakyti, kad „kai nieko nesitiki, gauni pačią geriausią patirtį“.

Patrulio kursas. Žvalgai kerta geležinkelį.

– Būdama paauglė kartojau, kad jau „kas, kas, bet aš tai Lietuvoje tikrai neliksiu“. Paradoksas: ko norėjau ir ką planavau, pavyko atvirkščiai – esu valstybės tarnyboje, Lietuvos kariuomenėje, kas galėjo pagalvoti? Taigi nustojau planuoti, atsipalaidavau ir pradėjau daugiau naudotis galimybėmis išbandyti kažką naujo.
Baigiau Vilniaus dizaino kolegiją, šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete, magistrantūroje, studijuoju integruotą komunikaciją. Gal dėl to ir sakau, kad kai nieko nesitiki, gauni pačią geriausią patirtį. Tikslų turėti reikia, tačiau kartais reikia labiau atsipalaiduoti ir nekalti savęs prie kryžiaus, jei kažkas nepavyko taip, kaip norėjai – patirtis rodo, kad dažnai atsitinka dar geriau.

– Jei turi rankinę (kas galėtų neturėti rankinės?), kas joje – tik fotoaparatas ar dar ir skanėstai Tavo šuniukui? Gal lūpdažis, kvepaliukai, etc?

– Oi, aš rankinės neturiu. Esu kuprinių žmogus. Dažniausiai ten, kur fotoaparatas, vietos kvepalams ir lūpdažiui nėra – pastarąjį naudoju ypač retai. Gal teisingiau būtų sakyti, kad net neturiu. Vaikštant su šuniu – vanduo ir skanėstai. Suknelė ir dailūs batai – retas vaizdas. Be fotoaparato tikrai išeinu ir dažniausiai dėl to pasigailiu. Kai pasiimu, irgi pasigailiu, nes dažniausiai net neišsitraukiu, o tik tampausi papildomą svorį.

– Ar Tave, jau žinomą kariuomenės fotografę, kviečia fotografuoti vestuves, krikštynas? Gal jaunuosius teko ant tanko užkelti?

– Kviečia. Ir iš to nieko gero. Esu turėjusi skausmingų patirčių, todėl pastaraisiais metais dažniausiai tokių užsakymų atsisakau, kad ir kaip „pasikėlusiai“ tai skambėtų. Jei jau kalbėtume atvirai, geriausiai jaučiuosi miškingoje vietovėje su kariais, o ne prie altoriaus. Kai dirbau fotoagentūroje, tekdavo fotografuoti Lietuvos elito vakarėlius. Tai nebuvo didžioji dalis to, ką apskritai tekdavo fotografuoti, tačiau iki šiol labiau mėgstu reportažinę, dokumentinę fotografiją, o ne tą „plastmasinę“ ir surežisuotą. Lietuvos kariuomenę dokumentuoti yra vienas malonumas, kariams čia nėra kada maivytis – jie turi savo užduotis, aš – savo. Apskritai – vien Lietuvoje galima rasti tiek daug įdomių istorijų, kurias galima papasakoti fotografijomis, kad tik netingėk.

– Pati esi baigusi bazinius karinius mokymus ir, metaforiškai kalbant, valgiusi kareivišką košę. Kokių gyvenimo pamokų esi gavusi?

– Valgėme viską, tik ne košę – Lietuvos kariuomenė vis dar turi daug ją persekiojančių stereotipų. Ko gero, stipriausia pamoka buvo bendruomeniškumo svarba ir, žinoma, kad vienas lauke – ne karys. Kartą naktį, per pratybas, kol įsirenginėjome patrulio bazę, kolegė pametė pirštinę. Buvo žiema. Visi taip ir liko savo vietose, tačiau kuopos vadė, sužinojusi, ko čia kelios merginos taip beviltiškai ieško, tuoj pat visus sustatė į eilę ir pirštinė buvo rasta vos per penkias minutes. Atrodo – smulkmena, tačiau tokios situacijos parodo, kiek daug reikšmės turi komandinis darbas. Tai galima pritaikyti praktiškai visur.

– Turi puikų humoro jausmą. Kaip tai padeda gyvenime (o gal trukdo?), juk yra „zanūdų“, kurie net nežino, kas yra humoras?

Po šuolio parašiutu. Už šią nuotrauką Ieva pelnė Lietuvos spaudos fotografijos konkurso Kolegų prizą.

– Ačiū tėvams už humoro jausmą! Be jo pritrūkčiau drąsos ir nuleisčiau rankas. Esu jautri, bet užsispyrusi, galiu lygiai taip pat supykti ir nebematyti prasmės kažką daryti, bet juk toks visas gyvenimas – kaip amerikietiški kalneliai. Bet atsikeli ir „varai“ toliau. Būti nelaimingam visuomet paprasčiau nei būti laimingam, tačiau kitų sąskaita laimingas irgi nebūsi.

– Projekte „Patrulio kursas“ dirbai kaip fotografė, bet tai irgi buvo beveik tarnyba, ar ne? Ar dėl gero kadro teko patirti kažką tokio, ką ir dabar prisimeni (su siaubu ar kvatodama)?

– „Patrulio kursas“ yra kasmetinis devynių savaičių trukmės kursas žvalgams. Tai, ko gero, ir fiziškai, ir psichologiškai vienas sudėtingiausių kursų Lietuvos kariuomenėje – jį baigia ne visi. Geriausias patrulis (ar patruliai) gauna teisę nešioti „Patrulio“ antsiuvą. Šį kursą fiksavau bent keletą metų iš eilės. Mano tikslas buvo parengti fotopasakojimą nuo pradžios iki pabaigos – t. y., nuo atrankos į šį kursą iki momento, kai geriausiam patruliui yra įteikiamas Sausumos pajėgų vado peilis. Tai – labai simbolinis ir reikšmingas momentas kurso pabaigoje.

Žvalgai, ko gero, yra tie žmonės, su kuriais visada jaučiausi gerai nuo pat pirmų dienų. Tuomet dar buvau civilė ir uniformos nedėvėjau. Turėjau tikslą su kursantais dalyvauti maksimaliai visur, net ir naktimis, bet kai kiti tavęs nepažįsta, tai į tokį „persekiojimą“ žiūri gan skeptiškai. Pavyzdžiui, kartą mane kolega vakare atvežė į poligoną ir ten paliko, su žvalgais apsistojome apleistame pastate. Žinojau, kad nakvosiu, todėl turėjau miegmaišį ir sausą davinį, o anksti ryte planavau su jais vykti į užduotį. Jau beveik vidurnaktis, šildome sausus davinius, vienas klausia: „O tai… tu liksi?“. Sakau: „Tai žinoma, juk net neturėčiau, kaip grįžti“. Tą naktį tas pastato vietas, kur turėtų būti langai, apsidangstėme plokštėmis, kad vėjas nepūstų, ir išmiegojome.

Pradėjus fiksuoti tokio pobūdžio fotoprojektus Lietuvos kariuomenėje, man visuomet buvo baisiausia padaryti kažką, dėl ko tapčiau rakštis geroje vietoje. Tai reikštų, kad nesu savarankiška ir su manimi daugiau bėdos nei naudos. Visuomet svarbu nepervertinti savo galimybių ir lygiai taip pat – nebijoti. Kartais praslampinėjus visą naktį nepasidarai nė vieno kadro, o kartais „pagauni“ tą, kuris būna viso fotopasakojimo esmė.

– Karinės tarnybos svarba dabar, kai Ukrainoje vyksta karas, turbūt neabejoja niekas. Kaip manai – „verktinių“ Lietuvoje dabar mažiau?

– Šalies gynyba – kiekvieno piliečio pareiga ir atsakomybė. Jeigu norime gyventi laisvoje šalyje, kiek­vienas iš mūsų turime ir galime prie to prisidėti. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjau 2014 m., kuomet Ukrainoje prasidėjo Maidano revoliucija, kiek vėliau – Rusijos pradėtas karas. Gimiau jau laisvoje Lietuvoje, tačiau mūsų šalies istorija rodo, kad laisvė nėra duotybė – už ją reikia kovoti. Kiekvieno asmeninis reikalas, kiek ir kaip prie to prisidėti. Be to, jokie įgūdžiai nepraeina veltui, net jei tai para, praleista miške, ar pirmasis užkurtas laužas.

– Tavo socialiniame tinkle teko skaityti, kad vasarą su savo augintiniu keletą dienų atostogavai miške.
– Guliveris, ilgaplaukis vokiečių aviganis – mano kasdienis kompanionas ir geriausias draugas. Be jo gyvenimas būtų liūdnas ir niūrus. Jei turiu galimybę, retkarčiais ir į karines pratybas jį pasiimu. Neseniai persikraustėme į sodo namelį, todėl mėgaujamės nuosavu kiemu, o Guliveris – laisve nuo pavadžio.

− Ačiū už pokalbį, sveikiname Tave Lietuvos kariuomenės dienos proga ir linkime dar daugybės įspūdingų kadrų bei sėkmės studijose!

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pasaulinės Dauno sindromo dienos proga – paroda ir kino seansas

    2023-03-20Pasaulinės Dauno sindromo dienos proga – paroda ir kino seansas
    Nuo kovo 13 dienos kino teatre „Spindulys“ veikia paroda „Visi skirtingi – visi lygūs“, parengta asociacijos „Suvalkijos saulytės“. Ši paroda skirta kasmet kovo 21-ąją minimai Dauno sindromo dienai. Paroda veiks iki kovo 31-osios. Dauno sindromą turintis kūdikis gali gimti bet kurioje šeimoje, nepriklausomai nuo geografinio regiono, rasės ar ekonominės padėties, bet mokslininkai yra nustatę, kad tikimybė susilaukti kūdikio su Dauno sindromu didėja proporcingai didėjant moters amžiui. Paroda kviečia priimti šiuos žmones tokius, kokie jie yra. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Pasaulinė statistika byloja, kad iš maždaug 700–800 gimusių kūdikių vienas turi Dauno sindromą. Skaičiai rodo, kad visame pasaulyje, kiekvienoje valstybėje žmonių su Dauno sindromu skaičius ...
  • Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?

    2023-03-18Tiksliųjų mokslų studijoms – aukso amžius: kaip pasiruošti IT karjerai dar mokykloje?
    Informacinių technologijų (IT) ir skaitmeninių inovacijų sričių specialistų poreikis šiandienos darbo rinkoje vis dar išgyvena augimą. Todėl pastaraisiais metais šalies universitetuose bei kolegijose didėja tiksliųjų mokslų populiarumas. Tačiau specialistai pažymi – norint tinkamai pasiruošti daugelio geidžiamai karjerai IT srityje, žinių ir praktikos įgyti verta dar mokyklos suole. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos duomenimis, su informacinėmis ir ryšio technologijomis susijusių studijų pasirinkimas 2021 m. siekė 6,8 proc., pernai – 8,2 proc. Panašų augimą stebi ir šalies kolegijos. Vilniaus universiteto studijų prorektoriaus dr. Valdo Jaskūno teigimu, pastaruosius trejetą metų moksleivių, besirenkančių tiksliuosius (t.y. fizinius, gyvybės, informatikos, inžinerijos, matematikos) mokslus universitete daugėja. 2020 m. jų buvo ...
  • Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme

    2023-03-16Paskaita apie lietuvininkus – šišioniškių tarme
    Marijampolės kultūros centro Mažojoje salėje gražiu renginiu paminėtos Lietuvių kalbos dienos ir surengta paskaita „Lietuvininkų gyvenimo būdas ir tarmė“. Ji buvo skirta ir šiemet minimiems Klaipėdos krašto metams, nes sausį sukako 100 metų nuo to laiko, kai Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos. Lietuvių kalbos dienos pirmą kartą buvo surengtos 2016 metais. Joms pasirinktas ypatingas laikotarpis tarp dviejų Lietuvai svarbių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Per tą laiką kasmet visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojama daugybė renginių, kurie prisideda prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telkia užsienio lietuvių bendruomenes, stiprina lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didina ...
  • 2023-ieji – Šventojo Juozapato metai

    2023-03-152023-ieji – Šventojo Juozapato metai
    Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Šventojo Juozapato metais – praėjo 400 metų nuo kankiniškos Juozapato mirties. Kuo svarbus Rytų (graikų) apeigų katalikų Šventasis Juozapatas Lietuvai, kodėl mes jį gretiname su vieninteliu Lietuvos šventuoju karalaičiu Kazimieru? Juozapatas (Ivanas Gavrilovičius Kuncevičius) (1580–1623 11 12) – vienintelis ukrainietis, Rytų (graikų) apeigų katalikas (arba unitas), popiežiaus Urbono VIII 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o popiežiaus Pijaus IX – 1867 m. – šventuoju; vienas iš Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino (1617 m.) įkūrėjų, šventumui brendęs Ukrainoje, Lietuvoje (čia gyveno 1596–1617 m.) ir Baltarusijoje. 1963 m. jo palaikai perlaidoti Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje. Šventasis Juozapatas ir ...
  • Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau

    2023-03-15Atnaujinus daugiabutį iki A klasės, šilumos sutaupoma net 8 kartus daugiau
    Įvertinus aplinkos ministerijos užsakytą analizę aiškėja, kad modernizuoti daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės nėra taip brangu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Bendros projekto išlaidos padidėja, bet nežymiai, o dėl renovacijos šilumos butuose prarandama net 8 kartus mažiau. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo „Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, jog A klasę pasiekti įmanoma ir jog tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau. Kalbant skaičiais, ...
  • Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą

    2023-03-13Pasauliui – žinia apie Buktos girią ir jaunųjų miško bičiulių veiklą
    Visai neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė žinutė apie Žuvinto biosferos rezervato miškus. Šią žinutę paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas ir tai pirmas atvejis, kai Lietuvai ir Žuvinto biosferos rezervate esančiai vertingais augalais garsėjančiai Buktos giriai netoli Marijampolės skirtas toks dėmesys. A. Pivoriūnas sako, kad žinia apie Buktos mišką ir moksleivių veiklą paplito po pasaulį. FSC GD/Mariaus Čepulio nuotrauka Šiek tiek daugiau nei minutę trunkančiame vaizdo įraše „Twitter“ informuojama apie tai, kad šioje girioje rasti 45 I pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių kapai, ir rodoma, kaip juos tvarko Liud-vinavo Kazio Borutos gimnazijos moksleiviai, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Giliukai“ ...
  • Pėdkelnės – funkcionalus aksesuaras dailiosios lyties atstovėms

    2023-03-13Pėdkelnės – funkcionalus aksesuaras dailiosios lyties atstovėms
    Kiekvienos moters stalčiuose galima rasti skirtingų modelių bei storio pėdkelnių, kurios visada pasitarnauja, kuriant kasdieninius arba šventinius įvaizdžius. Ką turėtume žinoti apie šį funkcionalų kiekvienai moteriai privalomą aksesuarą? Nuo ko priklauso pėdkelnių tvirtumas? Pėdkelnių tvirtumas priklauso nuo to, kiek denų turi konkretus modelis. Pasak specialistų, moterys, kurios labai dažnai puošiasi sijonais ar suknelėmis, turėtų prioritetą teikti pėdkelnėms, kurių denų skaičius prasideda nuo 20. Kalbant apie minėto storio pėdkelnes, būtina paminėti, kad būtent 20 denų pėdkelnės yra vienas iš populiariausių pasirinkimų, nes tinkamai jas prižiūrint šios idealaus skaidrumo pėdkelnės tarnauja ilgai. Kokias pėdkelnes pasirinkti, norint itin plonų pėdkelnių? Moterims, kurios ieško pėdkelnių, kurias būtų komfortabilu ...
  • Apie paslaptingąją π – meno kalba

    2023-03-10Apie paslaptingąją π – meno kalba
    „Neįtikėtina“, „Kaip gražu ir subtilu“, „Kiek kantrybės turi ta menininkė“ – tokius ir panašius vertinimus buvo galima išgirsti Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje atidarant išties įspūdingą ir supratimą apie meną gerokai praplečiančią parodą mįslingu pavadinimu „Tuščių puslapių π“. O toji paslaptingoji π (Pi) – iracionalusis skaičius, kurio apytiksli reikšmė yra 3,1427. Šis skaičius yra konstanta – nekintantis dydis, plačiai naudojamas daugelyje geometrinių formulių. Kartu tai ir mistinis skaičius, kurio sekos pabaiga iki šių dienų dar nėra nustatyta. L. Kuisienė kuria originalius, daug darbo ir laiko reikalaujančius meno kūrinius. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Menininkę pristačiusi menotyrininkė Rasa Žukienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje ...
  • „O kur mano piliakalnis?“

    2023-03-10„O kur mano piliakalnis?“
    Tokį ar panašų klausimą neretai išgirsta Albertas Švenčionis, fotografijų parodos „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ autorius. Dabar šią parodą galime aplankyti Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsyje (Vytauto g. 29). Jos atidaryme, skambant unikalioms dūdmaišių melodijoms (muzikavo Juozas Slaboda) dalyvavo autorius, pristatęs ir fotoalbumą „Būtsargiai“, išleistą 2021 metais. Jame 142 fotografijos – parodoje tiek, žinia, nesutalpinsi, tačiau pasigėrėti bent dalimi šio unikalaus Lietuvos paveldo, paieškoti „savojo“ piliakalnio yra puiki proga. Albertas Švenčionis sako, kad kartais stebuklingą akimirką (tą vienintelį kadrą) sugauna per trumputį laiką, saulei švystelėjus pro debesies plyšį, o kartais… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kaunietis Albertas Švenčionis yra vyresniosios fotografų kartos ...
  • Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: ar galime pasirūpinti savo sveikata?

    2023-03-10Kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros: ar galime pasirūpinti savo sveikata?
    Sklindant žiniai, kad Lietuvoje kovo mėnesį siautėja geomagnetinės audros, įvardijama, kad šiuo laikotarpiu gyventojus gali kamuoti tokie simptomai kaip padidėjęs kraujospūdis, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, bendras silpnumas bei netgi lėtinių ligų paūmėjimas. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad šiuos simptomus tikrai gali pajusti ne kiekvienas, o visgi su jais susidūrus svarbiausia pasirūpinti individualių simptomų malšinimu. Padidėjęs kraujospūdis Pakilus kraujospūdžiui, vaistininkė E. Ramaškienė pirmiausia skatina skirti laiko kvėpavimo pratimams, nes jie gali padėti greičiau sugrąžinti kraujo spaudimą į įprastas vėžes. „Daugiausiai dėmesio reikėtų skirti ilgam iškvėpimui. Pasistenkite kvėpuoti lėtesniais įkvėpimais ir iškvėpimais – įkvėpkite skaičiuojant iki trijų, o iškvėpkite suskaičiavę nuo vieno iki šešių. ...
  • KVIETIMAS: deklaravimo naujovės

    2023-03-08KVIETIMAS: deklaravimo naujovės
    Kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamuose nuotoliniuose informaciniuose seminaruose „2023 M. ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ DEKLARAVIMAS“. Seminaruose bus pristatytos naujosios Žemės ūkio naudmenų deklaravimo taisyklės, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai, žemės ūkio naudmenų bei kitų plotų ir ūkinių gyvūnų paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, tiesioginių išmokų bei paramos priemonių administravimo, patikrų atlikimo aktualijos. Seminaruose taip pat bus aptartos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės, kurių paramos paraiškos teikiamos kartu su žemės ūkio naudmenų deklaracijomis. Seminarai vyks nuotoliniu būdu, naudojant bendravimo programinį įrankį „Microsoft Teams“. Prisijungimus prie seminarų rasite Žemės ūkio ministerijos Naujienų skiltyje ...
  • Sąskaitas už šildymą galima sutaupyti renovavus daugiabutį. Paskelbtas kvietimas

    2023-03-08Sąskaitas už šildymą galima sutaupyti renovavus daugiabutį. Paskelbtas kvietimas
    Daugiabučių namų renovacijos programą Lietuvoje administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kad nuo vasario 24 d. gyventojai gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Biudžete numatyta skirti 410 mln. eurų, paraiškoms nebus taikomas atrankos būdas, tačiau privaloma pasiekti A energinio efektyvumo klasę. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo Atsižvelgiant į dabartines rinkos kainas, nebėra didelio skirtumo energinio naudingumo klasėms pasiekti, kai vykdomi senų daugiabučių renovacijos projektai. Tokias išvadas pateikė Aplinkos ministerijos užsakymu pernai atliktas tyrimas. Todėl planuojant valstybės paramos lėšas daugiabučių modernizacijos projektams finansuoti, Aplinkos ministerija nusprendė į naujausią kvietimą įtraukti pagrindinę sąlygą, kuri numato, kad pareiškėjai privalo pasiekti A energinio ...
  • Moksleivių polinkis į IT: kaip jį pastebėti ir puoselėti?

    2023-03-08Moksleivių polinkis į IT: kaip jį pastebėti ir puoselėti?
    Šiuolaikinei visuomenei vis labiau remiantis informacinėmis technologijomis (IT) bei skaitmeninėmis inovacijomis, IT specialybės darbo rinkoje tapo labiausiai geidžiamos ir atveriančios plačias karjeros perspektyvas. Kompetencijų centro „Telia Global Services Lithuania“ ir ugdymo ekspertai pažymi, kad kuo anksčiau moksleivių talentai šioje srityje pastebimi ir pradedami puoselėti, tuo geresnes galimybes jauni žmonės turi sėkmingai juos realizuoti. Šiemet pirmą kartą visoje Lietuvoje įgyvendinamame moksleivių „Nacionalinio IT iššūkio“ projekte dalyvaujančios Molėtų progimnazijos IT mokytoja Jurgita Kniaziukienė išskiria 3 pagrindinius ženklus, atskleidžiančius vaiko polinkį į technologijų ir kompiuterijos mokslus, ir pataria, kaip padėti ugdyti bei stiprinti IT specialybėms reikalingas vaiko savybes. Polinkis konstruoti ir kurti sekas Viena iš pagrindinių ...
  • Rinkimų naktis Marijampolėje: vienuose štabuose džiaugsmas, kituose – nusivylimas

    2023-03-06Rinkimų naktis Marijampolėje: vienuose štabuose džiaugsmas, kituose – nusivylimas
    Šis pirmadienis – atoslūgis po keletą mėnesių trukusios įtemptos rinkiminės kovos savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Įvardinti rinkimų laimėtojai ir pralaimėtojai, didžiausios sėkmės ir nesėkmės, apžvelgiamos tendencijos. Sekmadienio naktį nemiegojusių ir stebėjusių rinkiminės kovos rezultatus irgi buvo daug. „Suvalkiečio“ žurnalistai užsidarius rinkimų apylinkėms lankėsi partijų rinkimų štabuose, kur buvo laukiama rezultatų, ir kalbino į mero postus kandidatavusius politikus. Maždaug pusę dvylikos nakties tapo aišku, kad socdemai Marijampolėje pasiekė geriausių iki šiol rezultatų – meras Povilas Isoda buvo išrinktas jau pirmajame ture, o partija mandatų skaičių Taryboje pasididino nuo buvusių 12 praėjusiuose, 2019 metų, savivaldos rinkimuose iki 16, t. y. socialdemokratai ...
  • Ar lengva pakeisti elektros tiekėją?

    2023-02-28Ar lengva pakeisti elektros tiekėją?
    Bendrovėms mažinant elektros kainas vartotojai nori tuo pasinaudoti ir pasirinkti pigesnį variantą. Ar lengvai pavyksta pakeisti bendrovę arba mokėjimo planą? Atsakymo iš tiekėjo negavo – Prieš dvejus metus nepriklausomu elektros tiekėju buvome pasirinkę „Enefit Lietuva“ ir mokėjome už kilovatvalandę (kWh) 13 centų. Kai pernai rudenį reikėjo iš naujo rinktis, pasilikome pas tą patį tiekėją, tik rinkomės planą „Superžalias“. Nors kWh kaina buvo didesnė negu kitų tiekėjų, bet tada elektra sparčiai brango ir neatrodė, kad pigs. Be to, kaip ir visiems buvo taikoma kompensacija. Pasirašėme sutartį 7-eriems metams, mokėjome už kWh trisdešimt kelis centus ir neatrodė daug. Visgi dabar, kai elektros kaina krenta, ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.