Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai.
Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams.
– Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta net 40 procentų Ukrainos energetikos infrastruktūros. Akivaizdu, kad galime laukti naujo pabėgėlių iš Ukrainos srauto, nes žmonės tiesiog negalės ten gyventi be elektros ar šildymo. Prasidėjus Rusijos invazijai per kelis mėnesius į Europos Sąjungą atvyko apie 7 milijonai ukrainiečių, dalis jų vėliau sugrįžo atgal, bet akivaizdu, kad dabar vėl tas srautas išaugs, ir tam reikia ruošis, – sakė ambasadorius.
Pasak jo, svarbu tęsti sankcijų politiką šalies agresorės atžvilgiu, nes dujų, energetikos, bankų srityje dar tikrai yra kam taikyti sankcijas Rusijoje, taip pat reikia atitinkamai reaguoti ir į Rusijos agresiją remiančios Baltarusijos veiksmus bei dronus agresorei teikiančio Irano politiką. Be to, yra ir kitos, trečiosios šalys, tokios kaip Indija, Kinija ar Kazachstanas, kurios nėra aiškiai pasmerkusios agresijos ir jų poziciją taip pat pagal galimybes reikia kiek įmanoma keisti.
– Labai svarbus naujas 18 milijardų eurų ES makrofinansinės paramos Ukrainai paketas. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl šio paketo, ir pagal jį kas mėnesį Ukraina gautų po 1,5 mlrd. eurų vertės paskolų, kurių palūkanas padengtų ES. Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad kitais metais Ukrainai reikės 3–4 mlrd. eurų per mėnesį, tad tikimasi, kad šį ES įnašą papildys ir Jungtinės Amerikos Valstijos bei kiti tarptautiniai partneriai, – sakė A. Pranckevičius.
Formalų sprendimą šiuo klausimu Taryba turėtų priimti gruodžio pradžioje, šiuo metu dar vyksta teisinis ir procedūrinis paramos derinimas, o pirmasis mokėjimas Ukrainą turėtų pasiekti kitų metų sausį. Šis paramos paketas padės Ukrainai ir toliau mokėti atlyginimus bei pensijas, teikti pagrindines viešąsias paslaugas, leis užtikrinti makroekonominį stabilumą ir atkurti per Rusijos karą sunaikintą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūrą, vandens sistemas, transporto tinklus, kelius ir tiltus.
Ambasadorius nemažai kalbėjo ir apie karinės pagalbos misiją Ukrainai – šiomis dienomis pradėti apmokymai Ukrainos kariams. Tai išties sudėtingas procesas, reikalaujantis nemažai pastangų, o iš viso iki šių metų pabaigos numatyta apmokyti 15 tūkstančių ukrainiečių karių. Tokios apimties apmokymų iki šiol dar niekada nebuvo vykdoma.
Kelios ES narės, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, jau anksčiau pradėjo apmokyti ukrainiečius, kaip naudotis Kyjivui tiekiamomis moderniomis artilerijos sistemomis, raketų leidimo įrenginiais ir oro gynybos sistemomis, to ėmėsi ir Jungtinės Amerikos Valstybės, Kanada ir Jungtinė Karalystė, kurios apmoko ukrainiečių karinį personalą Britanijoje ir vienoje JAV karinėje bazėje Vokietijoje.
Pagrindiniu šios misijos centru taps Ukrainos kaimynė Lenkija, o antroji būstinė bus įkurta Vokietijoje. Ši šalis iki kitų metų birželio planuoja apmokyti 5 tūkstančius karių. Spalį Prancūzija paskelbė, kad apmokys iki 2 tūkst. ukrainiečių karių. Lietuva taip pat kitąmet apmokys ukrainiečių karius.
Po praėjusią savaitę Briuselyje vykusio ES gynybos ministrų susitikimo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog „kitais metais mes planuojame apmokyti tūkstantį karių, šiais metais pusę tūkstančio apmokėme. Kitų metų planas – dvigubai didesnis. Šalys, kurios mokys ukrainiečius, turės koordinuoti savo veiksmus, nes reikės tuos karius, kuriuos apmokysime, manau, aprūpinti ir ginkluote“, – sakė ministras.