Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka

Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų.

A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) neformali darbo grupė, kurioje dalyvauja įvairių šalių atstovai. Grupė jau turi per 400 narių, joje ne tik europarlamentarai, bet ir atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, kitų šalių.

– Ukraina dabar kovoja pirmajame fronte su ginklais, o mes tarsi veikiame antrajame Vakarų fronte, kuris apima sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai, šios šalies atkūrimo planą ir kitus dalykus. Nuolat bendraujame, rengiame susitikimus su Ukrainos atstovais, seminarus, aiškiai kalbame apie būsimą Hagos tribunolą Rusijai už jos nusikaltimus, susijusius su karo agresija, – sakė A. Kubilius.

Dar viena jo veiklos sritis – su Ukrainos, Lenkijos, Rusijos opozicijos atstovais lankymasis Europos Sąjungos šalyse, kalbėjimasis ten su įvairiais politikais, ministerijų atstovais ir geriausių sprendimų Ukrainai ieškojimas. Lapkričio pradžioje lankytasi Paryžiuje, ruošiamasi vykti su panašia misija į Berlyną, po to – Stokholmą, nes Švedija nuo ateinančių metų sausio 1-osios pirmininkaus ES tarybai.

ES šalys jau yra paskelbusios 8 sankcijų paketus Rusijai, ruošiamas devintasis paketas. A. Kubiliaus nuomone, sankcijos yra reikalingos ir pakankamai veiksmingos. Dabar numatomos labiau tikslinės, naujoviškesnės sankcijos, orientuotos ir į technologinius dalykus, nes iki šiol jau daug sektorių yra patekę į sankcijų sąrašą.

– Labai svarbu ir tai, kad aktyviai diskutuojame norėdami Rusiją aiškiai įvardinti kaip terorizmą remiančią valstybę ir tai būtų labai didelis žingsnis pirmyn. Žinoma, nuomonių šiuo klausimu yra įvairių, bet pamažu judame bendro susitarimo link, – teigė jis.

A. Kubilius lapkričio 17-ąją paskelbė, kad diskusijos šiuo klausimu su įvairių EP politinių grupių nariais tądien tęsėsi net keturias valandas ir buvo suderintas rezoliucijos tekstas, kuriame yra sakinys, jog „Europos Parlamentas pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir valstybe, kuri naudoja teroristines priemones“. EP nariai dėl rezoliucijos priėmimo balsuos šią savaitę.

A. Kubiliaus nuomone, Ukrainai reikalingi ginklai ir finansinė parama. Jungtinės Amerikos Valstijos šiai šaliai jau yra skyrusios 25 milijardus eurų, Didžioji Britanija – 6 milijardus, visos likusios ES šalys – 5,6 milijardo eurų. Dabar susitarta, kad ateinančiais metais kas mėnesį Ukrainai ES skirs po 1,5 milijardo eurų, tai yra iš viso 18 milijardų eurų per visus 2023 metus.

Lapkričio mėnesį A. Kubilius su kitais politikais lankėsi Ukrainos Rivno ir Lucko miestuose, savo akimis įsitikino, kaip Rusija griauna šios šalies energetikos sektorių ir tai kelia grėsmę artėjant žiemai. Jo nuomone, gali padidėti ukrainiečių pabėgėlių srautai, nes žmonės be šilumos ir elektros tiesiog neišgyvens.

– Labai svarbus ir atsakomybės už agresiją klausimas. Rusai turi suprasti, kad įstūmė save į aklavietę, ir jei karas toliau ilgai tęsis, per ateinančius metus padariniai jiems bus katastrofiški. Tribunolo už nusikaltimus įsteigimas būtų aiškus signalas ir tos šalies verslo elitui, kad atsakomybės nebus išvengta, ir jei jūsų Putinas toliau taip elgsis, užmirškite bet kokius verslo ryšius su Vakarais, – pabrėžė A. Kubilius.

Algis VAŠKEVIČIUS

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)

    2018-06-26Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)
      Koks įvykis ir kur užfiksuotas šioje senoje nuotraukoje? Atsakymų lauksime iki liepos 6 dienos adresu kultura@suvalkietis.lt.     Gaila, kad į gegužės mėnesio fotomįslę atsakymo nesulaukėme. Ten buvo užfiksuotas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Marijampolėje, ūkininkų suvažiavime 1928 m. gegužės 28 dieną (I. Fridbergo nuotrauka).
  • Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

    2018-06-26Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono
    Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...
  • Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

    2018-06-26Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)
    Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...
  • „Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)

    2018-06-26„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)
    Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...
  • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

    2018-06-26Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje
    Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-19Eksperto komentaras
    Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...
  • Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

    2018-06-19Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką
    Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...
  • Žemės likimas – planetos piliečių rankose

    2018-06-19Žemės likimas – planetos piliečių rankose
    Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...
  • Kviečia parodos

    2018-06-12Kviečia parodos
    Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...
  • Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

    2018-06-12Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“
    Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...
  • Belėkdama trumpam nutūpė…

    2018-06-05Belėkdama trumpam nutūpė...
    Ne bet kas, o Poezijos paukštė, kuri gegužę skrisdama per Lietuvą tradiciškai nusileido Zomčinėje, poeto Anzelmo Matučio gimtinėje. Minint poeto 95-ųjų gimimo metinių sukaktį čia jau dvidešimt trečią kartą vyko vaikų poezijos šventė: festivalis ir konkurso „Moksleivių kūryba Tėvynei # 100“ baigiamoji dalis. Dalyvauti konkurse buvo kviečiama nuo kovo, o dabar ne tik susumuoti rezultatai, bet ir išleista taip pat pavadinta rinktinė. Šventę tradiciškai organizuoja VšĮ Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA). Šventės mecenatas – „Mantingos“ labdaros ir paramos fondas, yra visas būrys rėmėjų, kurių dėka buvo galima ne tik ...
  • Skambėjo miestas ir dar toli aplink…

    2018-06-05Skambėjo miestas ir dar toli aplink...
    Visą praėjusio šeštadienio popietę orą ir pačios vasaros pradžios padangę drebino muzikos pliūpsniai: geriausi šalies orkestrai suvažiavo į Lietuvos kultūros sostinę, į didelę fiestą. Tie, kas pasirinko ne daržą ar paežerę, tikrai nepasigailėjo. Nes išgirdome ir pamatėme elitinius šio žanro muzikos kolektyvus, kiekvieno pasirodymą puošė šokėjų viražai… Pamarširavę J. Basanavičiaus aikšte ir aplinkinėmis gatvelėmis orkestrai parodė savo individualias programas, o kol gausūs kolektyvai keitė vienas kitą, smagiai savo (ir daugybės neįprastų instrumentų) galimybes demonstravo grupė „Rit-mas kitaip“. …Koncertą, trukusį kone tris valandas, pradėjo legendinis „Trimitas“ su fantastiška šokėjų grupe, tačiau šis kolektyvas tikrai neužgožė vėliau pasirodžiusių. Ypač smagu, kad daugelyje kolektyvų ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-05Eksperto komentaras
    Apie aplinkos kaitos procesus Lietuvoje, jų pasekmes, sprendimo būdus, valstybės ir piliečių požiūrį į jas kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos eksperte Audrone ALIJOŠIUTE. – Labiausiai klimato kaitos procesus lemia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Daugiausia šių dujų Lietuvoje pagamina transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriai. Į kuriuos neigiamai klimato kaitą veikiančius sektorius Lietuva turėtų atkreipti dėmesį, kur trūksta permainų, kas jų turėtų imtis, jas skatinti? – Pirmiausia reikėtų suvokti, kad transportas, žemės ūkis ir pramonė yra ne kas kita, kaip mūsų vartojimas. Klimato kaitos priežastis esame mes patys. Mūsų noras turėti automobilį, naujus daiktus, valgyti užjūrio vaisius lemia ...
  • Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

    2018-06-05Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai
    Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia ...
  • Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi

    2018-05-29Kviečia į pasaką po saulėtu dangumi
    Jau ketvirtą vasarą į Vytauto parką kviečia garsiniai teatralizuoti pasakų skaitymai „Po saulėtu dangum“ mažiesiems marijampoliečiams. Kaip ir ankstesniais kartais, juos rengia Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Vaikų edukacijos ir laisvalaikio centro darbuotojai, taip pat šiemet prisijungė ir suaugusiųjų biblioteka. Skaitomos pačios įdomiausios pasakos ar istorijos, žaidžiami žaidimai ir sprendžiamos užduotys. Į pirmą susitikimą praėjusį ket-virtadienį susirinko daug įvairaus amžiaus vaikų ir jų tėvelių, senelių. Vieni įsitaisė ant sėdmaišių, kitiems įdomiau buvo viską stebėti užlipus ant medinių žaidimų aikštelės statinių – juk parke tiek erdvės, kad vieni kitiems nei klausytis, nei žiūrėti netrukdo. Visi nuščiuvo išgirdę muziką – šoko Meno mokyklos ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.