Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų.
A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) neformali darbo grupė, kurioje dalyvauja įvairių šalių atstovai. Grupė jau turi per 400 narių, joje ne tik europarlamentarai, bet ir atstovai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, kitų šalių.
– Ukraina dabar kovoja pirmajame fronte su ginklais, o mes tarsi veikiame antrajame Vakarų fronte, kuris apima sankcijas Rusijai, paramą Ukrainai, šios šalies atkūrimo planą ir kitus dalykus. Nuolat bendraujame, rengiame susitikimus su Ukrainos atstovais, seminarus, aiškiai kalbame apie būsimą Hagos tribunolą Rusijai už jos nusikaltimus, susijusius su karo agresija, – sakė A. Kubilius.
Dar viena jo veiklos sritis – su Ukrainos, Lenkijos, Rusijos opozicijos atstovais lankymasis Europos Sąjungos šalyse, kalbėjimasis ten su įvairiais politikais, ministerijų atstovais ir geriausių sprendimų Ukrainai ieškojimas. Lapkričio pradžioje lankytasi Paryžiuje, ruošiamasi vykti su panašia misija į Berlyną, po to – Stokholmą, nes Švedija nuo ateinančių metų sausio 1-osios pirmininkaus ES tarybai.
ES šalys jau yra paskelbusios 8 sankcijų paketus Rusijai, ruošiamas devintasis paketas. A. Kubiliaus nuomone, sankcijos yra reikalingos ir pakankamai veiksmingos. Dabar numatomos labiau tikslinės, naujoviškesnės sankcijos, orientuotos ir į technologinius dalykus, nes iki šiol jau daug sektorių yra patekę į sankcijų sąrašą.
– Labai svarbu ir tai, kad aktyviai diskutuojame norėdami Rusiją aiškiai įvardinti kaip terorizmą remiančią valstybę ir tai būtų labai didelis žingsnis pirmyn. Žinoma, nuomonių šiuo klausimu yra įvairių, bet pamažu judame bendro susitarimo link, – teigė jis.
A. Kubilius lapkričio 17-ąją paskelbė, kad diskusijos šiuo klausimu su įvairių EP politinių grupių nariais tądien tęsėsi net keturias valandas ir buvo suderintas rezoliucijos tekstas, kuriame yra sakinys, jog „Europos Parlamentas pripažįsta Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir valstybe, kuri naudoja teroristines priemones“. EP nariai dėl rezoliucijos priėmimo balsuos šią savaitę.
A. Kubiliaus nuomone, Ukrainai reikalingi ginklai ir finansinė parama. Jungtinės Amerikos Valstijos šiai šaliai jau yra skyrusios 25 milijardus eurų, Didžioji Britanija – 6 milijardus, visos likusios ES šalys – 5,6 milijardo eurų. Dabar susitarta, kad ateinančiais metais kas mėnesį Ukrainai ES skirs po 1,5 milijardo eurų, tai yra iš viso 18 milijardų eurų per visus 2023 metus.
Lapkričio mėnesį A. Kubilius su kitais politikais lankėsi Ukrainos Rivno ir Lucko miestuose, savo akimis įsitikino, kaip Rusija griauna šios šalies energetikos sektorių ir tai kelia grėsmę artėjant žiemai. Jo nuomone, gali padidėti ukrainiečių pabėgėlių srautai, nes žmonės be šilumos ir elektros tiesiog neišgyvens.
– Labai svarbus ir atsakomybės už agresiją klausimas. Rusai turi suprasti, kad įstūmė save į aklavietę, ir jei karas toliau ilgai tęsis, per ateinančius metus padariniai jiems bus katastrofiški. Tribunolo už nusikaltimus įsteigimas būtų aiškus signalas ir tos šalies verslo elitui, kad atsakomybės nebus išvengta, ir jei jūsų Putinas toliau taip elgsis, užmirškite bet kokius verslo ryšius su Vakarais, – pabrėžė A. Kubilius.
Algis VAŠKEVIČIUS
