Pirmadienį vykęs priešpaskutinis šių metų posėdis buvo trumpas ir dalykiškas. Iš darbotvarkės eliminavus klausimą dėl pritarimo UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ naujai įstatų redakcijai, svarstyti liko aštuoni klausimai. Posėdyje plojimais pasveikinta, mero Manto Varaškos žodžiais tariant, antrąjį trisdešimtmetį mininti Savivaldybės administracijos Investicijų poskyrio vedėja Rasa Avietynienė.
Pradžioje – švietimo reikalai
Posėdyje dalyvavę Tarybos nariai be diskusijų patvirtino švietimo įstaigų direktorių darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Pasak Inos Živatkauskienės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos, aprašą tvirtinti prireikė dėl to, kad trūkstant mokyklose specialistų suteikiama teisė, kad pamokų galėtų turėti ir mokyklų direktoriai ar tarnybų vadovai. Siekiant, kad šia galimybe nebūtų piktnaudžiaujama, nepaimamas krūvis iš dirbančių specialistų, tvarkos apraše numatyti tam tikri saugikliai.
Vienas iš jų – tarnybos ar mokyklos direktorius, norintis dirbti papildomą darbą, turi kreiptis į Savivaldybės merą su motyvuotu prašymu ir susitarti dėl anksčiau darbo sutartyje nesulygtos darbo funkcijos atlikimo jo vadovaujamoje įstaigoje. Prašyme turi būti pateikiamas pagrindimas apie ketinamų eiti pareigų būtinybę, informuojant apie trūkstamų darbuotojų paiešką, nurodant kokiam laikotarpiui norima susitarti, kokia bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis ir atlyginimo koeficientas. Susitarimą dėl papildomo darbo, viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.
Posėdyje pritarta prisijungimui prie susitarimo dėl meno ir dizaino viešosiose erdvėse. Taip Savivaldybė įsipareigojo planuojant lėšas visuomenės poreikiams skirtų pastatų statybai ar rekonstravimui įvertinti poreikį ir galimybę vieną procentą tų lėšų skirti meno ir dizaino kūriniams sukurti ar įsigyti.
Ilgiau svarstytas klausimas dėl sutikimo Kazlų Rūdos „Saulės“ mokyklai dalyvauti atrankoje ir tapti Regiono centru. „Saulės“ mokykla yra sukaupusi ilgametę patirtį, ugdant mokinius, turinčius įgimtus ar įgytus sutrikimus, turinčius didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius. Mokykloje dirba aukštos kvalifikacijos švietimo pagalbos specialistai, mokytojai, kurie rengia ir per pataruosius 5 metus įgyvendino kompetencijų tobulinimo programas. Įvertinusi savo pajėgumus ir išteklius mokykla pageidauja dalyvauti atrankoje dėl Regioninio specialiojo ugdymo centro kūrimo Kazlų Rūdos „Saulės“ mokykloje, ją pertvarkant.
Sutikimui nebuvo prieštaraujančių, Tarybos nariai tik domėjosi, kokios galimybės, kokių rajonų mokyklos galėtų prisijungti, ar didelė konkurencija. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Ina Živatkauskienė ir „Saulės“ mokyklos direktorė Daiva Dabrilienė paaiškino, kad sukūrus centrą atsirastų daugiau galimybių pritraukti moksleivių iš kitų rajonų, kurie tokių centrų neturi. Tai apimtų Lietuvos Pietvakarių regioną. Atvykti mokytis į Kazlų Rūdos regiono centrą galėtų mokiniai iš Lazdijų r., Prienų r., Kalvarijos, Druskininkų savivaldybių. Būtų įsteigta daugiau etatų, naujų specialistų pareigybių.
Aišku, konkurencija didelė, paraiškų galėtų būti apie 30. Tapus regio-no centru „Saulės“ mokykla kartu išspręstų ir Švietimo bei mokslo ministerijos inicijuojamos reformos grėsmę, kad nesurinkus šešiasdešimt mokinių mokymo įstaiga būtų reorganizuojama. Tokia mokykla labai reikalinga. Pasak mero M. Varaškos, visuomenei seniai laikas atsisakyti stereotipų, kad leisti mokytis vaikui į tokią mokyklą lyg ir ne prestižas. „Mokykla dirba pagal vaikų poreikius ir gabumas, tai geriausia jų vystymuisi, tobulėjimui, ugdymas šioje mokykloje tikrai gražus“, – sakė meras.
Tvarkys nuotekas
Savivaldybės taryba nusprendė pritarti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ teiktų projekto „Kazlų Rūdos miesto privačių namų nuotekų surinkimo tinklų tiesimas ir prisijungimas prie esamos centralizuotos infrastruktūros III etapas“ paraišką Aplinkos apsaugos investicijų fondo paramai gauti.
Projektui gavus paramą, Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto lėšomis būtų finansuojama iki 30 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų. Planuojama, kad įgyvendinus projektą dar 18 būstų Kazlų Rūdoje bus prijungti prie centralizuotai nutiestų nuotekų surinkimo tinklų mieste. Tai apimtų Vytauto, M. K. Čiurlionio, Suvalkiečių, S. Daukanto ir kitas gatves.
Preliminari projekto vertė – 59080 Eur.
Taisys klaidas
Daug dėmesio ir šiame posėdyje buvo skirta Dariaus ir Girėno 3A bei Esperanto g. 2, įsikūrusios Teresės Lelešienės mėsos gaminių įmonės likimui. Kalba sukosi apie 2005 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimu šiai įmonei nustatytos 100 metrų sanitarinės apsaugos zonos likimą ir pasekmes. Sanitarinės zonos statusas kelia problemų aplinkinių namų, kurių daugiau kaip 100, gyventojams. Sanitarinė zona apima ir Lietuvos geležinkelių teritoriją. „Tai reiškia, kad toje zonoje neįmanomos jokios statybos, jokie rekonstrukcijos darbai. Anot mero, situacija sudėtinga, peržiūrėjus visus dokumentus, pasikonsultavus su specialistais, išklausius gyventojų skundus, norima ištaisyti Tarybos 2005 metais priimto sprendimo klaidą.
Taryba nusprendė konstatuoti, kad Teresės Lelešienės trijų žemės sklypų, esančių Dariaus ir Girėno 3a; Esperanto g. 2, gamybiniams pastatams numatyta 100 metrų sanitarinė apsaugos zona yra klaida, t. y. plano dokumentacijoje esantis dokumentas, kurio pavadinimas nurodomas kaip „Sanitarinė apsaugos zona“ yra klaidos. Savivaldybės administracijos direktoriui nurodyta taisyti šio sprendimo 1 punkte nurodytas klaidas teisės aktų nustatyta tvarka.
Loreta TUMELIENĖ