„Negali būti, kad taip gali būti!“

Praėjusių metų vasarą (2021 07 24) „Suvalkietyje“ rašiau apie moterį, kuri, ištikta onkologinės ligos, patyrė, kad net tokioje sudėtingoje situacijoje žmogus nelieka vienas. Ji pati paskambino į redakciją, prašydama, kad būtinai apie tai parašytume. Žinutė buvo tokia: „Ištikus ligai, dažnai šeima ar ligonis paliekami kapstytis vieni – kaip jiems išeina. Bet žinokit, kad išeitis yra!“. Moteris sakė suprantanti, kad dirbantys šeimos nariai, net ir norėdami, negali suteikti visų ligoniui reikalingų paslaugų. O ir ji pati tik susirgusi sužinojo, kad tokias paslaugas galima gauti. Svarbiausia – NEMOKAMAI! Pasakojo, kad iš pradžių net aikčiojusi: „Negali būti, kad Lietuvoje taip gali būti!“ – pačia geriausia prasme.

Tenevargsta „sau tyliai“

Pas daugelį senyvo amžiaus žmonių, kuriems reikalinga pagalba, lankosi socialiniai darbuotojai. Tai – tikras išsigelbėjimas ir senoliams, ir jų vaikams. Kol darbuotojos prižiūri senelius, vaikai gali dirbti. Tačiau šį kartą ne apie tai. Šį kartą apie tai, kas priklauso NEMOKAMAI, jei susergi, jei reikalinga ambulatorinė ar paliatyvioji slauga – nesvarbu, esi jaunas ar senas. Gerai, jei šeimos gydytojas savo pacientui skiria tokią pagalbą. Tačiau būna ir taip, kad ligonis vargsta sau tyliai, nesikreipia, taigi gydytojas tiesiog nežino, kad žmogui reikalinga ambulatorinė ar paliatyvioji pagalba.

99 procentai slaugos paslaugų – nemokamos

Kaip „Suvalkiečiui“ sakė VšĮ „Slauga jums“ direktorė Živilė Neimanaitė-Byčenkova, besikreipiančiam ligoniui visada pasakoma: „Neskubėkite mokėti už paslaugas! Galbūt jos priklauso jums nemokamai?“ Už ambulatorines paslaugas namuose 99 procentais atvejų apmoka Ligonių kasos. Tas vienintelis procentas mokamų paslaugų, anot p. Živilės, yra „komforto“ mokestis – jei darbingas pacientas nori, kad, pavyzdžiui, namuose jam būtų į veną sulašinti vaistai ar paimtas kraujas.

Kiekvienas atvejis – skirtingas

Būna, pasakoja Ž. Neimanaitė- Byčenkova, kai ligonis paskambina ir paprašo, kad būtų išmaudytas, nes pats nepajėgia. Tokiu atveju pirmiausia išsiaiškinama, kokios būklės yra žmogus, jei jis pats nepajėgia išsimaudyti. Galbūt jam jau reikalingos slaugos paslaugos, o gal techninės priemonės (vaikštynės, vežimėlis, funkcinė lova ir pan.)? Ar reikalingos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, sprendžia žmogų gydantis gydytojas, o slaugos poreikių klausimyną užpildo slaugytojas. Pirmasis pagalbos skambutis gali tapti pirmuoju žingsniu pagalbos link, tad nereikėtų jo atidėlioti, gėdytis ar sakyti „gal kaip nors pats susitvarkysiu“ ar panašiai.

Kas gali gauti šias paslaugas?

Jas gali gauti asmenys, kuriems pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną yra nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos poreikis (tai atlieka slaugos specialistas), taip pat asmenys, kuriems po suteiktų dienos chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir yra reikalinga pooperacinė slauga namuose. Ambulatorinę slaugą gali gauti ir pacientai po dienos chirurgijos operacijų. Tokiu atveju klausimyno pildyti nebereikia – operavęs chirurgas parašo siuntimą, nurodydamas, kokias paslaugas reikia atlikti (žaizdos perrišimas, siūlų išėmimas ir pan.).

Kur kreiptis dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose?

Pacientas ar jo artimieji turėtų kreiptis į šeimos medicinos paslaugas arba pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją. Jis siuntime nurodys, kokių ambulatorinių slaugos paslaugų namuose reikia pacientui.

Taigi – kokios yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokamos ambulatorinės slaugos paslaugos, kurios gali būti teikiamos namuose?

Gydytojui paskyrus: slaugos procedūros – injekcijos į raumenis, odą, poodį, lašinės infuzijos į veną, drenų priežiūra, siūlų išėmimas ir kt. Taip pat – trofinių opų, pragulų ir žaizdų priežiūra, gleivių išsiurbimo paslauga.

Atliekamos ir savarankiškos slaugytojo paslaugos, kuomet gydytojo paskyrimas nereikalingas: AKS (arterinio kraujo spaudimo) ir temperatūros matavimas, pulso skaičiavimas, vaistų vartojimo administravimas, paciento maudymas, sauskelnių keitimas ir kt.

VšĮ „Slauga jums“ direktorė sako, kad slaugos procese dalyvauja visa komanda: slaugytojai, kineziterapeutai ir slaugytojo padėjėjai. Jei ligoniui nustatomi maži slaugos poreikiai, jam nemokamai priklauso 52 specialistų apsilankymai, jei vidutiniai – 156 apsilankymai, jei dideli – 260 apsilankymų per kalendorinius metus. Čia pat Ž. Neimanaitė- Byčenkova akcentuoja, kad praktikoje šie poreikiai vertinami kai tik pasikeičia žmogaus būklė. O ji gali pasikeisti per naktį.

– Svarbu kreiptis laiku, nebijoti ir nedvejoti, kad „gal aš dar neatitiksiu kompensavimo kriterijų“, – ligonius drąsina ambulatorines slaugos paslaugas teikiančios įmonės vadovė.

Nuo spalio mėnesio keitėsi paliatyviosios pagalbos teikimas

Kaip sakė VšĮ „Giedruma“ direktorė Jurgita Rimdžiuvienė, pasikeitimai slaugos sistemoje vyksta nuolat. Nuo liepos mėnesio ambulatorinių paslaugų teikimo tvarka tapo paprastesnė – šeimos gydytojas užpildo klausimyną, suskaičiuoja balus ir nustato, kokie – maži, vidutiniai ar dideli yra slaugos poreikiai.

asikeitimai paliatyviosios pagalbos srityje (nuo spalio mėn.) yra kur kas ryškesni.

– Kas yra paliatyvioji pagalba? – klausiau J. Rimdžiuvienės.

– Tai visuma gyvenimo kokybės gerinimo priemonių, skirtų sunkia progresuojančia liga sergantiems asmenims. Paslaugų teikimas leidžia žmogui kuo ilgiau likti savo namuose, neprarandant galimybės gauti kokybiškas medicinines, slaugos, socialines, psichologines paslaugas, siekti geriausios gyvenimo kokybės atsižvelgiant į esamą sveikatos būklę, nepažeidžiant žmogaus orumo.

Kaip akcentavo J. Rimdžiuvienė, ligonis turi atitikti vieną iš trijų kriterijų, kad gautų paliatyviosios slaugos paslaugą. Pavyzdžiui, žmogų kamuoja lėtinis skausmas, kai tenka gerti daugybę vaistų. Lėtinio skausmo mažinimas – skausmo klinikų, o ne šeimos gydytojų funkcija. Bet ne visi patenka į skausmo klinikas. Štai čia ir yra niša paliatyviosios pagalbos tarnyboms. Jos ne tik padės kontroliuoti simptomus (pavyzdžiui, skausmą), bet ir pagelbės, jei reikės deguonies aparato, funkcinės lovos ar pan.

Paliatyviosios pagalbos komandą sudaro daug specialistų – gydytojas-paliatyviosios pagalbos specialistas (jis paskiria vaistus, išrašo siuntimus, paskiria tyrimus), bendrosios praktikos slaugytojai (be įprastų savo funkcijų, slaugytojos keičia šlapimo pūslės kateterius – nebereikia dėl to važiuoti į priėmimo skyrių, taip pat daro greituosius tyrimus dėl uždegimo, kraujo tirštumo, kuomet atsakymas gaunamas iš karto per 15 min.). Slaugytojų padėjėjai ligonį išmaudo, pakeičia sauskelnes, pamaitina, atlieka kitus asmens higienos darbus. Verta pabrėžti, kad paliatyviojoje komandoje dirbanti slaugytojo padėjėja atlieka profesionalią instrumentinę nagų priežiūrą (labai populiari ir reikalinga paslauga!).

Kineziterapijos, masažo specialistai mankština ligonį, atlieka elektrostimuliaciją ir pan. Socialiniai darbuotojai padeda įveikti sunkumus, susijusius su įvairių dokumentų tvarkymu, maisto pirkimu, transportu, specialiųjų priemonių įsigijimu. Labai vertingas ir medicinos psichologų indėlis – psichologinė pagalba padeda sušvelninti psichologines ligos pasekmes ir jos sukeltus sunkumus. Beje, net po paciento mirties, jei taip nutinka, nemokama psichologo pagalba teikiama jo artimiesiems.

Paliatyviosios paslaugos gali būti skiriamos ligoniams, kuriems diag­nozuoti onkologiniai susirgimai, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, raumenų atrofijos, didelio laipsnio širdies, kvėpavimo, inkstų nepakankamumai ir pan. Nuo spalio mėn. siuntimą paliatyviajai pagalbai gali išrašyti bet kuris gydantis gydytojas (gydytojas specialistas, ligoninės gydytojas).

Jurgita Rimdžiuvienė pateikia dar vieną pavyzdį: jei paliatyvo pacientui reikalinga specialisto konsultacija, jam nereikia registruotis pas šeimos gydytoją tyrimams ir siuntimui. Tai padaro paliatyvioji komanda, tad sutaupoma laiko. Vis dėlto norint patekti pas, pavyzdžiui, kardiologą, urologą ar kitą specialistą, deja, tenka laukti kaip ir visiems, bet ši komanda padės suorganizuoti pavėžėjimą iki gydytojų.

Dar vienas pliusas – paliatyvioji pagalba neribojama: kiek ji ligoniui reikalinga, tiek kartų bus suteikta, jei reikės – net keletą kartų per dieną. Net kraujo tyrimai šiems ligoniams yra nemokami.

Žmogus gali rinktis

Yra net keletas įstaigų, teikiančių ambulatorines paslaugas ligonių namuose. Marijampolės savivaldybėje jas teikia VšĮ „Giedruma“, „Slauga jums“, Marijampolės PSPC Ambulatorinė slauga namuose, L. Bieliausko klinika. Kalvarijoje taip pat įsteigta ambulatorinės pagalbos komanda, paslaugas teikia Kalvarijos ligoninė. Kazlų Rūdoje ambulatorines paslaugas namuose teikia Kazlų Rūdos PSPC.

Svarbu žinoti, kad ligonis gali pasirinkti, kas jam teiks minėtas paslaugas. VšĮ „Slauga jums“ direktorė Živilė Neimanaitė-Byčenkova patikslino, kad, jei jų slaugomam ligoniui prireikia paliatyviosios slaugos, pagal sutartį ją teikia VšĮ „Giedruma“. Marijampolės apskrityje kol kas vienintelė „Giedrumos“ komanda teikia šias paslaugas, ji pacientų turi ne tik Marijampolėje, bet ir Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje.

Jurgita Rimdžiuvienė sako, kad paliatyviosios pagalbos esmė – padėti žmogui, visai nesvarbu, kiek jam liko šiame gyvenime – keletas valandų ar dienų, ar metai, ar penkeri. Jo gyvenimas turi būti be skausmo, žmogus turi būti įtrauktas į socialinį gyvenimą, kad nesijaustų izoliuotas ar atstumtas, kad kiekviena diena būtų kiek galima geresnė ir lengvesnė.

– Mūsų visuomenėje neturi būti žmonių, kurie būtų NIEKAS. Todėl laikomės principo: „Ligos kelyje eikime kartu!“, – baigdama pokalbį sakė „Giedrumos“ direktorė J. Rimdžiuvienė.