Didelį dėmesį Rusijos kare prieš Ukrainą vaidina ir žiniasklaida. Operatyvios ir teisingos bei tikslios informacijos pateikimas yra itin svarbus, nes priešas naudoja daugybę dezinformacijos būdų ir taip siekia iškreipti tikrąją padėtį.

Apie tai, kad dezinformacija šiame kare yra galingas ginklas, susitikimuose su Lietuvos bei Latvijos žurnalistais Briuselyje kalbėjo Europos Parlamento (EP) spaudos atašė Jakobas Lolkas (Jacob Lolck). Jis savo pranešime detaliai išanalizavo, kokias dezinformacijos priemones naudoja Rusijos propaganda, kaip ta informacija yra manipuliuojama.

Pasak jo, neseniai buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar ES piliečiai lengvai atpažįsta dezinformaciją. Paaiškėjo, kad daugiausia jos aptinka Bulgarijos, Vengrijos, Rumunijos gyventojai, o mažiausiai – vokiečiai, danai, olandai. Lietuva šioje lentelėje yra maždaug per vidurį. Lietuvos gyventojai apklausoje sakė, kad 11 procentų iš apklaustųjų labai dažnai susiduria su dezinformacija, 16 proc. – dažnai, o 37 proc. – kartais.

Pasak J. Lolko, skaitant vieną ar kitą informaciją yra tam tikrų ženk­lų, signalizuojančių, jog tai gali būti netiesa. Tokie signalai – tai stiprią reakciją ir emocijas – pyktį, baimę ar išgyvenimus – keliantys teiginiai, taip pat įtarimas, jog tai, kas teigiama, yra per gerai ar per blogai. Yra ir daugiau panašių ženklų netiesai atskirti.

Skaitant informaciją reikia atkreipti dėmesį, ar pateikti faktai ir skaičiai atitinka tikrovę, kuo pagrįstas vienas ar kitas straipsnis, kokie jo šaltiniai, ar pateikta ne vienpusė informacija, kas jos autorius, ar jis tikras ir realus asmuo? Labai svarbu ir straipsnio šaltiniai, nes jei jie anoniminiai, dažnai tai gali reikšti netikrus faktus. Manipuliacijos naudojamos ir pateikiant nuotraukas bei iliustracijas, tad ir jų tikrumu reikėtų įsitikinti. Informacija, kuri atrodo abejotina ir nepagrįsta, nereikėtų skubėti dalintis.

EP administracija, spaudos tarnyba ir specialistai daug dirba, stebėdami viešąją erdvę, analizuodami pateikiamą informaciją, įspėdami apie galimus tikrovės iškraipymus, mokydami atpažinti netikras naujienas. Yra parengtas ir nuo šių metų spalio galioja interneto platformų skaitmeninių paslaugų aktas, kuriuo siekiama didinti pateikiamos informacijos skaidrumą, blokuoti melagienas, teikti teisingą ir patikrintą informaciją. Tai, kad ES blokavo Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių RT ir „Sputnik“ veiklą, yra labai gerai, bet dezinformacija pateikiama naudojant daugybę kitų priemonių.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad Ukraina vis dažniau melagingai įvardijama kaip genocidą vykdanti valstybė – tyrimai rodo, kad Kremliaus žiniasklaida „genocido“ terminą jai per pastaruosius mėnesius naudoja penkis kartus dažniau nei anksčiau. Beveik tris kartus dažniau ukrainiečiams taikomas ir „nacių“ terminas.

Dažnai naudojamas ir būdas, kai paimama kokia nors patikimo leidinio antraštė ir Rusijos propagandistų ji įdedama į visai kitokį, jiems naudingą kontekstą, taip informaciją iškreipiant iš esmės. Rusijos „troliai“ nuolat melagingomis žinutėmis atakuoja interneto platformas, tūkstančius melagienų platina per „Twitterį“ ir kitais kanalais.

Taip pat siekiama priešpastatyti elitą ir paprastus žmones, gąsdinti dėl prarandamo suvereniteto ir nacionalinio identiteto, nuolat aiškinama apie artėjantį neišvengiamą Europos Sąjungos griūtį.