Dar 2020 metų sausio pabaigoje Lietuva ir Lenkija sutarė priskirti po vieną savo karinių brigadų NATO štabui Lenkijoje, kad galėtų paprasčiau vykdyti bendras pratybas.
Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui tada Vilniuje pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai, o brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio.
„Tai leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse. Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – tada sakė Lenkijos gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak).
Tuometis Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad „susitarimas padės ir sustiprins bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų, dar labiau suintensyvins šiuos santykius tiek planavimo, tiek pratybų prasme ir dar labiau sustiprins šalių saugumą“.
Jau tada buvo akcentuota, jog, be kitų pratybų, Lietuvos ir Lenkijos kariniai vienetai toliau treniruosis ginti vadinamąjį Suvalkų koridorių, dažnai vadinamą NATO Achilo kulnu rytiniame Aljanso pakraštyje, nes karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.
Lenkijos mieste Elbinge įsikūrusio Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo viršininkas pulkininkas Darius Vaicikauskas sakė, kad Suvalkų koridoriaus gynyba bet kokiu atveju yra visos NATO reikalas, tačiau Lietuvos ir Lenkijos susitarimas prisidės prie nedraugiškų šalių atgrasymo nuo regiono puolimo.
„Tai yra dviejų šalių simbolinis aktas ir mūsų nedraugai jau greičiausiai žino, ką tai reiškia ir gali reikšti jiems. Kaip buvo apginamas Fuldos koridorius Šaltojo karo metu, tai lygiai taip pat Suvalkų koridorius gali būti ir bus apginamas“, – teigė karininkas, neminėdamas konkrečių šalių.