Kalbant apie karą Ukrainoje dažnai akcentuojamas nekarinių struktūrų ir visuomenės vaidmuo ginkluoto konflikto atveju. Lietuvoje tokia yra šaulių organizacija, įkurta dar 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Tada jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, o šios organizacijos įkūrėjai ir idėjiniai vadai buvo Vladas Putvinskis bei Matas Šalčius.
Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai – rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Lietuvos šaulių sąjungos veiklos pradžioje jos nariais buvo vien tik civiliai, kiek vėliau į veiklą aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi ir vieną pagrindinių organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei, o Lietuvos šaulių sąjungos ideologijai ir veiklos principams suformuoti remtasi giminingos čekų „Sokolų“ ir Suomijoje veikusios „Suojeluskunta“ organizacijomis.
Pasak Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado Egidijaus Papečkio, tarpukariu sąjungos veikla buvo vykdoma kultūros, sporto ir karybos kryptimis, šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, taip pat teatrai, bibliotekos, sporto klubai. Šauliams buvo keliami uždaviniai ne tik šviestis patiems, bet šviesti ir visuomenę, tad šalies miestuose ir miesteliuose, kur veikė LŠS padaliniai, siekta pastatyti šaulių namus, kurie turėjo tapti visos tautos namais.
1935 m. LŠS tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos kariuomenės vadui ir šauliai buvo galutinai integruoti į krašto gynybos sistemą, rinktinių vadais tapo apskričių karo komendantai. Iki 1940 m. Lietuvos šaulių sąjunga tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų, 1939 metais jai priklausė apie 62 tūkstančiai narių, o tai sudarė 2,15 proc. visų gyventojų. E. Papečkio nuomone, tuo metu šauliai buvo itin motyvuoti ir kėlė priešui net didesnę grėsmę nei kariuomenė. Prasidėjus šalies okupacijai jau 1940 metų birželį organizacijos veikla buvo priverstinai nutraukta.
Šaulių vaidmuo buvo svarbus partizaniniame judėjime 1944–1953 metais. Prasidėjus Lietuvos laisvėjimui jau 1989 metų rugsėjo 20 dieną Kelmėje prie organizacijos įkūrėjo V. Putvinskio kapo pirmieji būsimos nepriklausomos Lietuvos šauliai vėl davė priesaiką.
Šiuo metu organizacijos sudėtyje yra jaunieji šauliai, kurių amžius – 11–18 metų, ir jie sudaro apie 40 procentų visų sąjungos narių. Likusi dalis, apie 11 tūkstančių, yra suaugusieji nariai nuo 18 metų ir vyresni. Organizacija yra nepolitinė, joje negali būti radikalų ar su teisėsauga reikalų turėjusių asmenų. Šaulių parengime remiamasi Didžiosios Britanijos programa ir esminiais jos punktais.
– Prasidėjus karui Ukrainoje, susidomėjimas mūsų organizacija ir jos veikla akivaizdžiai padidėjo. Jei anksčiau per mėnesį sulaukdavome 10–12 prašymų tapti šauliais, tai po Rusijos agresijos pradžios tas besidominčių skaičius pasiekė šimtą. Mes nesame karinė organizacija ir nekovosime kartu su NATO kariais, žinoma, ne visi besikreipiantys tampa sąjungos nariais, bet gyventojai vis labiau supranta šaulių sąjungos veiklos svarbą, – pabrėžė E. Papečkys.
Būstinėje yra ir mobili lazerinė šaudykla, kurią pavyko įsigyti, kuri labai naudinga mokantis bei rengiantis šaudymui. Čia dažnai renkasi organizacijos nariai, vyksta įvairūs mokymai, paskaitos, susitikimai.
Kai lankėmės sąjungos būstinėje Marijampolėje, čia buvo atvykęs ir žurnalistas iš Švedijos, kurį domino visuomenės pasirengimas bei šaulių veikla. Tuo metu užsuko ir grupelė moksleivių iš Sangrūdos gimnazijos – dalis šių vaikų jau lankėsi šią vasarą jaunųjų šaulių stovykloje, kurioje iš viso stovyklavo apie 200 vaikų. Vaikai ir paaugliai iki 18 metų neturi čia karinio mokymo ir uždavinių, bet tokiose stovyklose jie sportuoja, susipažįsta su istorija, mokosi ištvermės ir bendravimo. Šiuo metu Marijampolėje jaunųjų šaulių skaičius siekia 480 asmenų.
