Ši autorė pirmą kartą savo kūrybą eksponuoja Marijampolėje – ir tokio žanro iki šiol nebuvome parodose matę. Kažką tai be abejo sužavės. Kitus nustebins. Gal – net papiktins (tačiau tai ne visada blogai). Ne vienas veikiausiai paklaus: o kam jai šito reikia?
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Nes Augustos Bertos Klišytės kūrybos paroda „Kūno tapyba: mitologinės būtybės“, atidaryta M. B. Stankūnienės menų galerijoje Kultūros centre, lankytoją nuveda į daugeliui mūsų mažai žinomus (juolab – tikrai neišbandytus) ieškojimų ir fantazijos bekraščius plotus…
Pristatydama autorę parodų organizatorė Onutė Surdokienė pasidžiaugė, kad dvejus metus trunkantis projektas „Pasaulio sūduviečiai“ vis įvairėja, o svarbiausia – atsiranda naujų, jaunų, drąsiai eksperimentuojančių autorių (šiemet net keturi).
Jie ne tik pradžiugina savo darbais, bet ir sėkmingai randa bendrą kalbą su menais besidominčiu jaunimu. „Ši paroda pratęsia tas temas, apie kurias su jaunais autoriais ir lankytojais jau diskutavome: vis labiau linkstama ne tik stebinti ar net šokiruoti, bet gilinamasi į labai tolimos praeities klodus, stengiamasi perprasti simbolius ir juos šiuolaikiškai traktuoti…“
Bertą Augustą į šią parodą palydėjo ne tik bičiuliai: tėtis Darius Klišys (birbynė) ir sesuo Gaja Klišytė (fleita) sugrojo įdomų kūrinį, lyg nutiesdami takelį į slaptingą spalvų, linijų, tamsos, iš kurios išnyra mitologiniai personažai, pasaulį… „Ši paroda – vienas didžiausių mano gyvenimo įvykių, – sakė autorė. – Apie ką ji? Apie žmogaus – mūsų visų – jausmus, apie aplinkinį pasaulį, į kurį mes reaguojame ne tik vidumi, bet ir savo kūnu. Labai daug galima išreikšti per spalvas, linijas. Nors vaizduoju mitines būtybes, tačiau jos, kaip ir kiekvienas iš mūsų, turi savo istoriją, charakterius – tai stengiausi išreikšti spalvomis, simboliais, užfiksuotomis kūno pozomis.“
A. B. Klišytę tapyba ant kūno sudomino seniai – seniai ji ir pradėjo bandyti, eksperimentuoti ir, žinoma, mokytis. Yra profesionalė, dalyvavusi tarptautiniuose konkursuose, laimėjusi prizinių vietų ir aukščiausių apdovanojimų. Nes pastaruoju metu tapyba ant kūno yra populiari ir dar populiarėjanti sritis, į konkursus dalyviai iš įvairių šalių renkasi gausiai, tad jaunai autorei šie įvertinimai buvo ir tebėra svarbūs.
Ji sako, kad modelio kūnas yra ir vaizdavimo objektas, ir unikali medžiaga kūrybai, o kiekvienas darbas – ir bendrystės tarp autoriaus ir modelio rezultatas. Juk dirbama ir po 12 valandų! O paskui dar bent porą valandų trunka fotosesija, įamžinanti šio darbo rezultatą. Taigi galutinis rezultatas, kurį matome, iš tiesų yra trijų žmonių – modelio, tapytojos ir fotografo – darbo vaisius. Šios parodos mistines būtybes įamžino Naglis Dzinga. Ir jis, ir viena iš modelių – Kamilė – taip pat dalyvavo parodos atidaryme ir džiaugėsi kartu su Augusta Berta…
Paroda M. B. Stankūnienės menų galerijoje veiks iki sausio 11 dienos.
Nijolė LINIONIENĖ