Jaukus, betarpiškas ir šiltas – toks buvo praėjusį ketvirtadienį viešojoje Petro Kriaučiūno bibliotekoje vykęs poezijos ir muzikos vakaras „Aš angelus rinkau“, į kurį pakvietė poetė, renginių vedėja, keliautoja Stefanija Navickienė ir muzikantas, dainų atlikėjas Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas.

Šio kūrybinio dueto pasirodymus jau matė įvairių Marijampolės apskrities miestų ir miestelių klausytojai bei žiūrovai – jie pasirodė Šakiuose, Kybartuose, pasiekė net Kupiškį, o dabar atėjo laikas programą pristatyti ir savame krašte, Marijampolėje.

Šaltą ir pusnyse paskendusį vakarą bibliotekoje susirinko ištikimiausi šių atlikėjų gerbėjai, draugai, bendramoksliai. Prieš pasirodymą S. Navickienė apgailestavo, kad ligos ir virusai sutrukdė nemažam skaičiui žmonių apsilankyti – ką gi, jie turės tenkintis skaitydami prieš kelerius metus išleistą S. Navickienės knygą „Piligrimai be grimo“ ir laukti kitų susitikimų.

Jau pats vakaro pavadinimas nurodė, kad daugelis skaitomų kūrinių ir atliekamų dainų bus apie angelus, ir tai puikiai tiko šiam prieškalėdiniam laikui. S. Navickienė užsiminė, kad pirmosios jos nuostabiai Gabrielės Venckutės iliustruotos poezijos knygos penki šimtai egzempliorių jau baigia ištirpti, tad gal bus ir antrasis leidimas. Mintyse ir užrašuose jau susikaupė nemažai eilių antrajai knygai.

Poetė papasakojo, kaip gimsta vienas ar kitas eilėraštis ir sakė, kad jos gyvenime būta ir sunkių akimirkų, kai augino keturis vaikus, poeziją teko iškeisti į barščių virimą, bet kūryba visada buvusi artima. Nemažai eilių atsirado keliaujant su vyru motociklu, tokių kelionių būta ir artimesnių, ir tolimesnių, pasiekiant net Daniją, kur ir dabar gyvena sūnus. Daug įspūdžių jai paliko ir piligriminės kelionės, kurių būta ne vienos.
R. Lekeckas atliko ne vieną dainą pagal kūrėjos tekstus, jis taip pat prisiminė, kaip dar 2014 metais, kai buvo Marijampolės LIONS klubo prezidentas, išgirdo S. Navickienę viename renginyje skaitant eiles, ir nuo tada prasidėjo jų kūrybinė draugystė.

Renginio metu buvo kalbama ir apie brangius bei artimus atlikėjams žmones, poetė perskaitė jautrų eilėraštį, skirtą savo dukrai Rugilei, o R. Lekeckas vieną iš savo atliekamų baladžių skyrė lygiai prieš dešimtmetį Norvegijoje žuvusiam sūnui Tomui. „Skausmas niekur nedingo, tik nervų šaknelės metams bėgant kažkiek surambėja“, – sakė jis.

Būta tą vakarą ir premjeros – pirmą kartą nuskambėjo R. Lekecko sukurta daina pagal buvusios jo kolegės Liudvinavo seniūnės Jolantos Maceikienės eiles. Savo darbą palikdama buvusi seniūnė kolektyvui perskaitė eilėraštį „Aš visada „už“, kuris labai patiko R. Lekeckui, tad pagal šį tekstą gimė daina, nuskambėjusi vakaro metu.

Būta tą vakarą ir daugiau jautrių žodžių, gėlių bei palinkėjimų. Šių atlikėjų jau laukia Tauragė, kiti šalies miestai, kur pasirodydami jie garsina ir mūsų Marijampolę. Ačiū kūrėjams, kurie savo talentu ir širdies šiluma kaip tie angelai noriai ir neatlygintinai dalinasi su kitais.

Algis VAŠKEVIČIUS