Apie Marijampolės savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms kalbiname Karolį Podolskį, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių.
– Ar Marijampolės savivaldybėje yra nors viena slėptuvė?
– Anksčiau buvo, tačiau pasikeitus teisės aktams jos panaikintos. Slėptuves nurašė tuometinė Marijampolės apskrities viršininko administracija. Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje slėptuvių nėra, nes vadovaujantis dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. priimtu nutarimu slėptuvės yra įrengiamos tik tam tikrais atvejais (pvz., kai valstybės institucija ar įstaiga funkcijas vykdo nenutrūkstamai (visą parą, poilsio ir švenčių dienomis), kai ji patenka į pavojingojo objekto galimo pavojaus zoną ir pan.). Marijampolės savivaldybė neatitinka nė vieno iš nutarime nurodytų kriterijų. Slėptuves turi tik 17 Lietuvos savivaldybių, kurios juos atitinka.
– Kiek gyventojų būtų galima apsaugoti Marijampolės savivaldybėje, jei įvyktų ekstremali situacija?
– Marijampolės savivaldybės teritorijoje parinkti 22 statiniai ir patalpos, kuriuos ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima būtų pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Nustatytas minimalus kolektyvinės apsaugos statinyje apsaugomų gyventojų skaičius – 14260 (apskaičiuota vadovaujantis galiojančiais teisės aktais), tačiau pagal apskaičiuotą kolektyvinės apsaugos statinių (patalpų) plotą galima apsaugoti 14900 gyventojų.
– Ar inventorizuoti daugiabučių namų rūsiai, ar žinoma, kiek juose pavojaus atveju galėtų slėptis žmonių?
– Daugiabučių namų rūsiai neinventorizuoti, tačiau tai planuojama atlikti. Savivaldybės administracija parengė daugiabučių namų bendrijų pirmininkams ir UAB „Marijampolės butų ūkis“ raštus dėl rūsių parengimo trumpalaikei gyventojų apsaugai bei rekomendacijas gyventojams, kaip elgtis, kilus apšaudymo ir kitoms grėsmėms karo agresijos atveju.
– Ką privaloma padaryti, kad daugiabučių rūsiai taptų tinkami tokiems atvejams?
– Prašėme įvertinti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų (rūsių) būklę (pasirūpinti priešgaisrine sauga, įvertinti elektros įrenginių būklę, esant gedimams organizuoti jų pašalinimą, iškraustyti/išvalyti rūsių praeigas ir kt.) ir organizuoti jų parengimą trumpalaikei gyventojų apsaugai oro pavojaus atveju. Karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu turėti tinkamas slėptuves, nes jos padeda išgelbėti žmonių gyvybes. Lietuvos pareigūnai kol kas teigia, kad realios karinės grėsmės Lietuvai nėra, tačiau akcentuoja pasiruošimo svarbą visiems galimiems pavojams. Todėl manoma, jog poreikis įsirengti saugias patalpas pavojaus atveju yra natūralus ir priimtinas. Taip pat paprašyta specialistų iš UAB „Marijampolės butų ūkis“ ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkų išplatinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtas rekomendacijas gyventojams, kaip elgtis, kilus apšaudymo ir kitoms grėsmėms karo agresijos atveju.
– Ar vyksta mokymai gyventojams, kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai? Gal, kaip sakoma, skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų rūpestis?
– Taip, mokymai gyventojams vyksta. Kasmet tvirtinamas Savivaldybės gyventojų civilinės saugos švietimo renginių metinis grafikas. Šiemet savivaldybės interneto svetainėje buvo pateikta informacija „Būk saugus ir pasirengęs ekstremaliajai situacijai“. Renginys gyventojams „Kaip pasirengti ekstremaliajai situacijai“ socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė 2630 gyventojų dėmesio.
4273 moksleiviai ir 85 ūkio subjektai supažindinti su informacija „Aš noriu būti saugus ir pasirengęs ekstremaliosioms situacijoms“. Bendradarbiaujant su Marijampolės priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnyba, seniūnijų seniūnais vykdyta akcija „Padėk artimam“.
Seniūnijose švenčių metu birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais organizuotos atvirų durų dienos ir atvirų veiklų pristatymai (renginiai ugniagesių komandose). Rekomendacijos, atmintinės, lankstinukai viešinami bei platinami nuolatos.