www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Sausio 21 d. „Suvalkietyje“ skaitykite:

Šios Dakaro ralio istorijos nebūtų be Vytauto Gustaičio

Dakaro gerbėjas Danas Azikejevas apie Lietuvos lenktynininkų palaikymą sunkiausiose pasaulio lenktynėse: „Lietuvių skanduotės prie starto ir finišo buvo garsiausios, būriai gausiausi, o trasoje – vėliava didžiausia.“ Nuotrauka iš Dano Azikejevo asmeninio archyvo

Šis straipsnis – ne apie šauniuosius Dakaro lenktynininkus, gausiai atstovavusius Lietuvai. Tai tekstas apie lietuvišką Trispalvę, kurią, išskleistą Saudo Arabijos dykumoje, pamatė visas pasaulis. O ta vėliava, kas dar nežinojote – iš Marijampolės, iš paties Vytauto Gustaičio rankų gauta. Mintis nugabenti ją į Dakaro ralį kilo 33-ejų marijampoliečiui Almantui Leimonui. Bet, kaip „Suvalkiečiui“ sakė Almantas, be Vytauto nebūtų šios istorijos…

Kaip „pasaulį apverčia“ maistas be pridėtinio cukraus

Ilona Čepononienė: „Linkiu, kad seneliai lauktuvių anūkams vežtų ne šokoladų, ne saldainių, bet sveiko maisto be cukraus.“

Viena iš Smilgių šeimos ūkio kūrėjų Ieva Smilgienė ir augalinio maisto krautuvėlės savininkė Ilona Čepononienė pasakoja, kad prekiaudamos sutinka vis daugiau žmonių (ir suaugusiųjų, ir vaikų), kurie serga diabetu ar yra alergiški, netoleruoja glitimo, nevalgo kviečių, negali valgyti cukraus ar tiesiog nori jo kiek įmanoma išvengti. Savo mintimis apie maistą be cukraus jos dalinasi ir su „Suvalkiečio“ skaitytojais…

Kazlų Rūdoje – nemalonios skyrybos

R. Andriušienė sakė nesuprantanti šio sprendimo pagrįstumo, bet tikrai bendradarbiaus perduodant funkcijas.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracija priėmė sprendimą nuo kovo mėnesio nutraukti bendradarbiavimą su Kazlų Rūdos socialinės paramos centru. Administracija funkcijas, kurias daugiau kaip dešimtį metų vykdė Socialinės paramos centras, nusprendė perduoti kitiems juridiniams asmenims – Kazlų Rūdos pedagoginei psichologinei tarnybai ir Pirminės sveikatos priežiūros centrui…

„Vaikyste gyvi esame“

Romas Linionis kviečia į prisiminimų kelionę, muzikuojant Dovydui Stralkui.

Tai Lietuvos vaikų poeto Anzelmo Matučio-Matulevičiaus žodžiai, šio sausio dienomis ne kartą skambėję – laimei, prieš daugelį metų jį nufilmavo, kalbino, tad šiandien turime retą progą ne tik klausytis kitų žmonių prisiminimų, žvelgti į nuotraukas, bet ir išgirsti jo balsą bei pabandyti įsiklausyti į žodžių prasmę…
Sausio 7-ąją šiam mūsų kraštiečiui, gimusiam Zomčinės kaime (Igliaukos seniūnija), būtų sukakę 100 metų – deja, jau kone keturi dešimtmečiai, kai jis kitose erdvėse ir kitokiose, tikėkimės, giriose…

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika