„Nereikia nei susižavėjimą keliančių darbų, nei stebuklų, bet vien tik nuolankios, ramios, ištvermingos ištikimybės mažuose dalykuose. Tai ir yra pats didžiausias stebuklas.“ Šie palaimintojo Jurgio Matulaičio – Lietuvos „Caritas“ globėjo, kuris nuolat asmeniškai rūpinosi pačiais vargingiausiais ir tais, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos, žodžiai yra tarsi priesaika visiems, neabejingiems kito nelaimei.
Ir kaip gražu, kai žmonės susivienija nelaimės akivaizdoje. Vienybė išlaisvino mūsų tautą nuo ilgų okupacijos metų, vienybė atneš pergalę ir agresoriaus užkluptai Ukrainai.
Kai televizijos ekranuose pamatai kraupius karo nuniokotos šalies vaizdus, išgirsti ten dalyvavusių žiaurius išgyvenimus, negerai pasijauti socialiniuose tinkluose skaitydamas priekaištus pagalbos prašantiems, atseit, dėl per didelio dėmesio kitiems, o ne saviems. Bet negi patys turime atsidurti karo akivaizdoje, kad įvertintume tai, ką reiškia taika, pajustume, kaip saugiai gyvename šiltuose, šviesiuose savo namuose, tuo metu, kai už kelių šimtų kilometrų nuo mūsų užpultos šalies žmonės šąla bunkeriuose, apkasuose ar apgriautuose namuose, kai neturi sąlygų nei sušilti, nei pavalgyti šilto maisto, nes jo tiesiog nėra arba neturima kur pasigaminti.
Visa laimė, kad realiai mąstantys žmonės visomis išgalėmis padeda kovojančiai Ukrainai. Didžiulė pagarba Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos „Caritas“ savanoriams, kurie vadovaujasi globėjo pal. Jurgio Matulaičio žodžiais ir savo darbais daro stebuklus.
– Nuo pat karo pradžios skelbiame akcijas, renkame, rūšiuojame paaukotus daiktus. Bendraujame su koordinatore Agne Jociuviene iš Kauno, kuri informuoja, ko labiausiai reikia. Surinkę vežame į Kauno Prisikėlimo bažnyčią, iš kur maistas, drabužiai, miegmaišiai, kojinės ir kiti daiktai vežami į Ukrainą. Feisbuke matome nuotraukas, kuriose ukrainiečiai prie sunkvežimių su siuntiniais iš Lietuvos. Reiškia, parama pasiekia tuos, kuriems ji reikalinga. Buvo, kad ir mes patys per socialinius tinklus susiradę paramos prašančiųjų koordinates, siuntėme marijampoliečių suaukotus daiktus tiesiai į Ukrainą, – pasakoja „Caritas“ savanorė Daiva Kalvaitytė.
Pasak jos, savanoriams veiklos netrūksta ir jiems vis dažniau talkina parapijos bendruomenė. Susivienyti geriems darbams juos skatina ir Šv. arkangelo Mykolo bazilikos klebonas Giedrius Bakūnas MIC. Jo dėka savanoriai turi patalpas, kur renkama labdara, kur kiekvieną savaitės dieną priima žmones, tvarko atneštus daiktus, padeda surasti tinkamų drabužių. Tenka jiems ir patarti, išklausyti, padrąsinti, paguosti ar paraminti. Jau kelinti metai čia darbuojasi penki nuolatiniai savanoriai.
Prasidėjus karui Ukrainoje apie reikalingus daiktus skelbiama parapijos „Caritas“ feisbuke, kartais informacija dalijasi ir klebonas bažnyčioje.
– Geri ir nuoširdūs mūsų parapijiečiai. Jie tikrai atjaučia savo artimą. Tik sekmadienį paprašiau, gal žmonės, kurie gali, atneštų mėsos konservų, nes maisto trūksta ukrainiečių kariams, ir štai pirmadienį vienas senyvas vyras iš pat ryto į bažnyčią atėjo su dviem sunkiais krepšiais, prikrautais konservų, – pasakoja klebonas.
Operatyviai žmonės sureagavo ir į prašymą atnešti tuščių konservų dėžučių, parafino ar žvakių likučių apkasų žvakių gamybai. Aktyvus parapijietis Alvydas Kirkliauskas atvežė didžiulę krūvą panaudotų kartono pakuočių, jų savanoriai taip pat gauna iš parduotuvių ir vaistinių.
– Jau kelis ketvirtadienio vakarus organizuojame talką, pjaustome kartoną žvakių gamybai. Bendraujame su Mindaugu iš UAB „Kadma“ ir talkinsime jiems tiek, kiek reikės: pjaustysime kartoną, rinksime indelius, vašką, – užtikrina Daiva.
– Reikia pagelbėti, kad bent kiek jiems, ukrainiečiams, ten būtų lengviau, – kalbėjo prie vieno stalo kartono juosteles pjaustančios marijampolietės Birutė ir Angelė. Moterys atėjo, išgirdusios, kad reikia talkos, ir vietoje sėdėjimo prie televizoriaus sako nutarė padėti. Žadėjo ateiti ir kitus kartus.
– Ateina žmonės ir po darbo, ir vyresni, ir mokiniai, bet vis tiek trūksta rankų. Paraginkite prisijungti visus, kas gali, – linksmai tarp talkininkų sukiodamasis kvietė klebonas, primindamas, kad pjaustyti kartono apkasų žvakių gamybai savanoriai laukiami ketvirtadieniais 17 val.
J. Bendoriaus g. 2, Marijampolėje, laukiami ir tie, kurie nori paaukoti, ir tie, kuriems reikalinga pagalba. Ne tik marijampoliečiai, bet ir kitų miestų, kaimų gyventojai.
– Žmonės atneša tvarkingų drabužių, patalynės, indų ar kitų daiktų. Kai mieste pastatė tekstilės konteinerius, bijojome, kad pas mus neneš, bet klydome – žmonės pagalvoja apie kitus, sako netgi apsidžiaugia pamatę gatvėje „einantį“ savą paltą. Pasirinkti daiktų kasdien ateina iki 25 žmonių ir beveik kiekvienas ką nors išsineša, o paskui ateina ir vėl. Be to, mes ir patys atrinkę tinkamų daiktų nuvežame ligoninės gimdymo ir slaugos skyriams, krizių centrui, kaimų bendruomenėms, – pasakoja D. Kalvaitytė, su parapijos „Caritas“ savanoriais planuojanti ir toliau nuolat padėti ukrainiečiams: rinkti miegmaišius, patalynę, pledus, kojines, maistą ir visa kita, ko tik jiems prireiks.
– Pernai prieš Velykas parapijos salėje buvome sukvietę ukrainiečius, susipažinome, meldėmės, vaišinomės. Pastebiu jų ir bažnyčioje – dalyvauja Mišiose arba bet kuriuo metu ateina pasimelsti. Meldžiasi savaip, bet Dievo namuose visi randa nusiraminimą ir viltį, – sako klebonas.
Tik viltis ir vienybė padeda išgyventi. Padėkime vieni kitiems!
Marija BURBIENĖ
