(adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({});

– Norėjosi padaryti daugiau, todėl kvietėme prisidėti kitus ir labai apsidžiaugėme, kai pjaustyti kartoną pasisiūlė Šv. arkangelo Mykolo parapijos savanoriai. Jiems padedant darbas vyksta daug greičiau. Šeštadienį aštuoni žmonės pagaminome 934 apkasų žvakes – apie 20 dėžių, – sako M. Micius, ypač dėkodamas nuolatiniams talkininkams Jūratei ir Arūnui, Jurgitai ir Raimondui.

– Reikia pripažinti, kad tai nėra labai lengvas darbas, – pastebi Lina. – Vakarais nuo kartono lankstymo, jo kišimo į skardines nejauti pirštų galiukų, o iš nuovargio nepavelki kojų. Bet viską užmiršti, pagalvojus, kiek šilumos mes siunčiame sužvarbusiems kariams. Gera, kai žinai, kiek daug žmonių prisideda prie šios šilumos ir šviesos: maišais neša įvairaus dydžio skardines, panaudotas kartono pakuotes, parafiną, bitininkai – natūralų bičių vašką. Negaili žmonės iš namų atnešti gražių, dekoratyvių žvakių, iš kelionių parsivežtų kaip suvenyrus įvairių vaškinių figūrėlių, tarp jų radome ir egzotišką žvakę net iš Pietų Amerikos. Viskas ištirpsta arbatinuke ir kažkieno geri prisiminimai šildo kitus žmones. Nepriimame tik kapinių žvakių.

Pirmas apkasų žvakes „Kadmos“ darbuotojai darė suktines – skardinėse sulankstytas kartono juostas dėdavo ratu. Kitose kartoną statė vertikaliai. Ir vis bandė, žiūrėjo, kiek laiko dega, ar nedūmina, ar išdega visas turinys. Pastebėjo, kad kai popieriaus daug, žvakė smilksta ir lieka daug pelenų, o ilgiau dega tos, kuriose mažiau popieriaus ir daugiau vaško.

Arbatinukuose ištirpinę vašką, išrankioję iš jo knatus, metalines plokšteles, kurių būna prie žvakių, ir kitokius priedus, kuriais jos dekoruotos, karštą vašką gamintojai pila ant kartono. Priklausomai nuo skardinės dydžio, tokios žvakės dega valandą, tris, net septynias. Per tiek laiko palapinėje per šalčius temperatūra padidėja iki 10-ies laipsnių.

– Kai pradėjome skelbti, ko mums reikia, žmonės pradėjo rūšiuoti ir nešti kartoną, vašką, parafiną, skardines: nuo kavos, daržovių, konservų – visokias. Labai džiaugiamės, nes skardinių reikia daug – nesvarbu, kokių: nuo mažiausių iki didžiausių. Kariai ypač vertina žvakes mažose dėželėse, vadinamas kišenines. Tokią bent trumpomis poilsio minutėmis užsidegę jie šildosi sužvarbusias rankas. Didesnes degina žeminėse, džiovina drabužius, verda arbatą, šildo maistą. Mes netgi ilgesnius kartono galiukus, kurie trukdo pakuojant žvakes į dėžes, neišmetame, o nupjovę dedame į maišelius. Tie vaškuoti kartono gabaliukai Ukrainos kariams praverčia kuriant laužą, – pasakoja Mindaugas.

Kad vadinamų apkasų žvakių reikės ilgai, M. Micius net neabejoja. Ir ne tik kariams. Vis daugiau jų reikia ir civiliams, po rusų atakų liekantiems be elektros, neturintiems kur net arbatos išsivirti. Taigi mūsų pagalba jiems gyvybiškai svarbi.

– Žmonės tai supranta ir siūlosi padėti. Deja, dirbtuvės, kur gaminame žvakes, nedidelės, prie stalo jose telpa tik iki aštuonių žmonių. Žvakes gaminame šeštadieniais ir kviečiame po porą žmonių prisijungti – mes parodysime, kaip tai daroma, kad savo bendruomenėje, mokykloje, bažnyčioje, įstaigoje žmonės savarankiškai galėtų gaminti žvakes. O štai viena moteris internete pamačiusi, kaip gaminamos apkasų žvakės, namuose pati padarė ir atnešė, – pasidžiaugė Mindaugas.

Geri pavyzdžiai užkrečia. Ypač aktyvios kaimų bendruomenės. Žmonės į bibliotekas, bendruomenės namus, mokyklas neša vašką, skardines, kartoną, o susirinkę gamina žvakes. Keli mėnesiai tuo užsiima Jankų bendruomenė, praėjusį savaitgalį padariusi net 230 žvakių. Plutiškių žmonės pagamino 144-ias ir, jeigu nebūtų pritrūkę vaško, būtų išlieję dar daugiau. Bendruomenių aktyvistai dėkoja visiems, kurie suranda laiko ir atvyksta padėti patys, ragina prisijungti kitus.

– Kai matai, kiek daug yra neabejingų kito nelaimei, supranti, kad kuo daugiau žmonių galvos ne tik apie save, būsime jėga, o susivieniję mes galime labai daug, – aktyviais tautiečiais džiaugiasi L. Limantaitė.
Vieni per kitus išgirdę, kad reikia padėti, kiekvieną dieną į UAB „Kadma“ biurą, esantį Vasario 16-osios gatvėje Nr. 5, ateina daugybė žmonių. Vieni atneša mėsos konservų, kiti – tuščių skardinių, metalinių arbatinukų vaškui tirpinti, ukrainiečiams – šiltų drabužių, kojinių, treti paklausia, kuo galėtų prisidėti, ką reikėtų atnešti.

Dažna viešnia „Kadmoje“ marijampolietė močiutė Birutė, kuri vis apsilanko su pilnais maišais vilnonių kojinių. Mezga pati, renka iš mezgančių kaimynių ir dideles vyriškas vilnones kojines siunčia Ukrainos kariams, kiekvienam pridėdama atviruką su linkėjimais. Tik įsivaizduoti reikia, kokią šilumą ne tik kojomis, bet ir širdimi pajunta jaunas vyras gavęs nepažįstamos močiutės iš Lietuvos dovaną.

Kiekvieną savaitę marijampoliečių suruoštos siuntos su pagamintomis apkasų žvakėmis ir kita labdara automobiliais iškeliauja į Ukrainą. Kai konvojus pasiekia tikslą – fronte kovojančius karius ar civilius gyventojus, Mindaugas sulaukia vaizdo įrašų, nuotraukų su padėkomis. Bendraudamas tiesiogiai jis sužino, ko reikia ukrainiečiams. Dabar, pasak jo, labai reikia įtvarų traumuotoms kojoms ir rankoms… Jeigu turite, nuneškite į UAB „Kadma“, pasidalinkite šiuo prašymu su kitais.

Marija BURBIENĖ