Aiškiai, suprantamai ir konkrečiai – taip neseniai Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vykusiame susitikime apie karą Ukrainoje kalbėjo žinomas Lietuvos karybos ekspertas, Gynybos paramos fondo vadovas atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. Ir gausiai renginyje dalyvavęs jaunimas, ir kiti klausytojai turėjo galimybę sužinoti pačias naujausias aktualijas ir išgirsti profesionalius vykstančio karo vertinimus.
Karas – politikos tęstinumas kitomis priemonėmis
V. Malinionį dažnai galima matyti įvairiose televizijos laidose, jo nuomonė ir komentarai spausdinami interneto portaluose. Jis yra baigęs Lietuvos žemės ūkio ir Lietuvos karo akademijas, JAV vadų ir štabo karininkų bei Jūrų pajėgų karo koledžus. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje V. Malinionis pradėjo dar 1991 metais kaip karys savanoris, vėliau buvo kuopos būrininkas, kuopos ir bataliono vadas, tarnavo Karo policijoje, ėjo Lietuvos kariuomenės vado adjutanto ir kitas pareigas, dirbo Baltijos gynybos koledže Estijoje.
Pokalbio bibliotekoje pradžioje pulkininkas sakė, kad Sūduvos kraštui jaučia nemažai sentimentų, nes jo tėvas yra gimęs netoli Jungėnų, čia buvusioje sodyboje pokario metais slėpė partizanus.
„Kas yra karas? – klausė V. Malinionis ir čia pat atsakė: – Tai politikos tęstinumas kitomis priemonėmis.“ Svečias priminė, kad viena iš tokių priemonių buvo ir prieš porą metų vykusi nelegalių migrantų krizė, kuri taip pat yra karinės agresijos aktas.
– Jau tada aš ir kiti ekspertai sakėme, kad reikia aktyvinti NATO ketvirtąjį straipsnį („Šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“ – red. pastaba). Tada mus apkaltino bereikalingu panikos kėlimu, bet vėliau tapo akivaizdu, jog buvome teisūs, ir jei tas straipsnis būtų aktyvintas anksčiau, atitinkami sprendimai taip pat būtų buvę geresni, o delsimas šiomis sąlygomis yra mūsų priešas, – sakė atsargos pulkininkas.
Suprato, kad karo neišvengsime
Pasak jo, dabar vykstančio karo esmė yra ne teritorijos atkovojimas, o baimė, kad Vakarų demokratinė ideologija pasieks Rusiją. Toje šalyje nėra aukšto lygio standartų, nėra demokratijos, žmonių kūrybiškumas yra suvaržytas, kad nekiltų grėsmių režimui.
V. Malinionio nuomone, su migrantų krize mūsų šalis susidorojo sėkmingai, politikai priėmė tinkamus sprendimus, buvo įrengtas spygliuotos vielos užtvaras pasienyje, migrantai uždaryti. Kaimyninė Lenkija liko Lietuvai labai dėkinga už šios krizės suvaldymą, o V. Putino planas nepavyko, tad imtasi kitų žingsnių.
– Amerikiečių žvalgyba jau nuo 2021 metų rudens fiksavo Ukrainos pasienyje Rusijos armijos telkimą, ten buvo apie 200 tūkstančių karių, ir nors daugelis tada netikėjo, jog Rusija puls Ukrainą, man tada didžiausią nerimą sukėlė žinia, jog pasienyje statomos karo ligoninės, ten vežamos kraujo atsargos. Buvo akivaizdu, jog tik laiko klausimas, kada prasidės puolimas, – teigė jis.
Kasdien žūsta daugybė žmonių
V. Malinionis sakė, kad pradinis Rusijos planas užimti visą Ukrainą per savaitę greitai žlugo, nes Ukraina jau nuo 2014 metų karo kaupė patirtį, ruošėsi galimai agresijai ir nebuvo užklupta visiškai netikėtai. Rusus suklaidino lengvas Krymo paėmimas, kai nebuvo iššauta nė vieno šūvio. Dabar ukrainiečiai jau buvo kitokie. Žinoma, Vakarai per ilgai delsė su ginklų tiekimu, daug ką buvo galima ir reikėjo padaryti anksčiau, bet paramos vis daugėja, jau ir tankai siunčiami į Ukrainą, nes jie padeda atkovoti teritorijas.
Atsargos pulkininkas pastebėjo, kad dabar Rusija yra sutelkusi apie 300 tūkstančių kariuomenę, mobilizacijos metu pasitelkti ir kaliniai, bet ta kariuomenė prastai paruošta, jos nuostoliai yra didžiuliai, o turima ginkluotė gana žemo lygio. Pasak jo, kasdien žūsta 600–900 Rusijos armijos kareivių, o gynyboje nuostoliai visada būna mažesni, nors ir ukrainiečių žūsta daug, o dar dvigubai daugiau nei žuvusių abiejose pusėse yra sužeistųjų.
Karybos ekspertas įdomiai kalbėjo ir apie pačią kovų taktiką. Ukrainos gynyba organizuota rotacijos principu – kariai kovoja fronte, po to gauna atostogų, juos pakeičia kiti. Pasibaigus atostogoms prieš grįždami į frontą kariai dar padeda apmokyti naujai atvykusius.
Gynybai skiriama per mažai lėšų
V. Malinionio nuomone, lemiamas šiame kare bus ateinantis pavasaris. Jeigu Vakarų parama Ukrainai tik didės, Rusija neišvengiamai turės pasitraukti.
– Dar sunku pasakyti, kokia po to bus Rusija, bet akivaizdu, kad demokratijos ten nebus. Tos šalies visuomenė nėra pilietiška ir galima tikėtis atskirų grupių tarpusavio kovų, nes ten jau suburtos 27 privačios kariuomenės – Prigožino „Vagner“, Kadyrovo, atskirų gubernatorių ir kitos. Jei valstybė nevaldo kariuomenės, tai reiškia, kad karas dėl turto ir resursų perdalijimo gali įvykti viduje.
Vadinasi, Ukraina mums visiems padovanojo papildomus 5–10 metų, kad galėtume tinkamai pasiruošti tam karui, kuris gali būti ateityje. Mes turime reikalingus įrankius, esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, ir šį laikotarpį turime tinkamai išnaudoti, – sakė svečias.
Pasak jo, kol kas, deja, išnaudojame nepakankamai, nes gynybai vis dar skiriame per mažai – apie 2,3 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), o kaimyninė Lenkija jau dabar skiria 4 proc. Lietuva turi apie 130 tūkstančių buvusių šauktinių, kurie dabar yra rezervininkai, bet jie yra neorganizuoti į karinius vienetus, nėra sistemos, ir taip švaistomi žmogiškieji ištekliai, o rezervą reikia auginti, su juo dirbti.
Susitikime V. Malinionis sulaukė įvairių klausimų iš auditorijos. Kalbėdamas apie Baltarusiją jis sakė, kad ši šalis yra okupuota Rusijos ir kai žlugs Putino režimas, žlugs ir Lukašenkos. Pasak jo, po karo aktualus bus ir nuostolių atlyginimo klausimas, tam bus panaudotas ir jau areštuotos Rusijos turtas. Klausiamas, ar NATO gali įsitraukti į karą žmogiškaisiais ištekliais, atsargos pulkininkas neatmetė tokios galimybės, nors dabar tai įsivaizduoti gana sunku. Jis pasisakė ir už aktyvų moterų bei merginų įsitraukimą į krašto gynybą.
Algis VAŠKEVIČIUS