Investicijos į skaitmenines mokymo priemones ir visą švietimo skaitmenizaciją skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Tiek dėmesio šiai sričiai niekada nebuvo skiriama kaip dabar. Visgi ar to pakanka? Apie tai „Suvalkietis“ pasiteiravo Marijampolės Sūduvos gimnazijos pedagogų. Mintimis pasidalijo biologijos mokytojos Rita Kazlauskienė ir Aušrelė Taputienė, anglų kalbos mokytojos Gintarė Baltrūnienė ir Gintarė Matulevičienė, istorijos mokytoja Greta Spūdienė, matematikos mokytoja Aušra Širvaitienė. Pokalbį papildė direktoriaus pavaduotojas ugdymui Darius Kazlauskas.
Pagrindas – laboratorijoje
Biologijos dalykui geriausia buvo 9–12 kl. skirta priemonė portale „Emokykla“. Bet ji jau nepasiekiama, nors buvo informatyviausia ir patogiausia. Pasirodo, mūsų šalyje jau beveik dveji metai „Microsoft“ nutraukė „Adobe Flash Player“ palaikymą, tad šis neveikia jokioje „Microsoft“ naršyklėje. Šioje mokymo priemonėje objektai (pavyzdžiui, širdis) buvo judantys ir su įgarsinimu, taip pat buvo paruošta medžiaga praktiniams darbams.
Mokytojos tikisi, kad priemonė vėl taps prieinama, nes iki šiol nieko panašaus į ją nėra – biologijos mokymui pasiekiamo skaitmeninio turinio trūksta. Visgi biologijoje pagrindas – ne skaitmeninis turinys, o laboratorija. Gimnazija turi laboratoriją, ir mokiniai ten daug dirba. Jiems tai labiau patinka, negu kompiuteryje atlikti laboratorinį darbą.
Trūksta vaizdinių biologijos e. pamokų. Naudojamasi „Egzaminatoriumi“, „Eduka“, yra dar „Biologija online“, bet tik 3D modeliai, be proceso ir be garsinio fono. Priemonių gimnazijoje netrūksta, taip pat turima interaktyviųjų ekranų, bet didelė dalis medžiagos anglų kalba. Tiesa, daugumai vyresnių mokinių tai – ne kliūtis, bet yra ir silpnesnių, taip pat 9-okams norėtųsi lietuviško turinio… Būtų labai gerai, kad visas turinys būtų lietuviškai.
Anglistės turtingiausios
Anglų kalbos mokytojos sakė, kad šia prasme jos turtingiausios, ir ne tik dėl to, kad dalis jų turi išmaniąsias lentas. Skaitmeniniai vadovėliai yra su programine įranga, kurią instaliavus galima dirbti arba kompiuteryje, arba išmaniojoje lentoje. Yra ir vaizdas, ir garsas, taip pat puiku, kad tos programos susijusios su šiandienos aktualijomis, galima integruoti įvairius dalykus. Taip pat „Youtube“ yra daug medžiagos, o su išmaniąja lenta – „pasaka, ne darbas“. Ir vaikai labai mėgsta mokytis su technologijomis. Gimnazija įsirengusi kompiuterizuotą anglų kalbos laboratoriją. Pasikeisdamos mokytojos ten dirba, yra 15 puikiai kompiuterizuotų darbo vietų.
Anglistės minėjo dvi patogias platformas „Sokrates“ ir „Quizlet“, kuriomis naudojasi. „Sokrates“ – testų platforma, kurioje mokytojas gali susikurti savo testus, galima matyti rezultatus realiu laiku, greitas grįžtamasis ryšys, o tai skatina mokinių motyvaciją, kiekvienas įsitraukia, didesnis jų aktyvumas. Minusas, kad mokyklos nupirktas įrankis yra tuščias, o mokytojui tenka daug dirbti pasiruošiant, susikurti jį pačiam pagal mokymo turinį. Aišku, tai tarnauja ilgam, galima tobulinti, vaikų rezultatai išsaugomi, juos galima analizuoti. „Quizlet“ – smagus, efektyvus įrankis, skirtas žodynui plėsti. Čia taip pat reikalinga mokytojo kūryba, bet patogus, galima naudoti ilgai, yra galimybė naudoti realiu laiku klasėje, vaikams patinka, jie dirba žaidimo forma, net nejausdami, kaip mokosi.
Pasiruošimas pamokai trunka 3–4 val.
Matematikos mokytoja sakė, kad nors skaitmeninių įrankių turima daug, bet ir darbo mokytojui reikia daug įdėti. Mokomąsias priemones tinkamai pasiruošti vienai pamokai užtrunka 3–4 valandas… Matematikai visos platformos nepatogios dėl specifinio simbolių rašymo, todėl daug kas nepritaikoma be specialaus paruošimo. Be to, paruoštą medžiagą kasmet tenka tobulinti ir pritaikyti konkrečiai klasei pagal jos lygį.
Išmaniosios lentos labai patogios, jose yra daug galimybių atlikti testus, tikrinti žinias, bet problema dėl simbolių išlieka, todėl daugiausia matematikos žinias tenka tikrinti popieriniu variantu. Gimnazija turi dvi kompiuterizuotas matematikos klases. Naudojama „eTest“ programa, yra šiokia tokia ir skaitmeninė bazė mokytojų parengtos skaitmeninės medžiagos. Nors ministerija numačiusi, kad jau turėtume turėti skaitmeninius įrankius ir priemones, bet kol kas to nėra. Vaizdo pamokų šiek tiek yra, bet jos nelabai tinkamo turinio. Ačiū mokyklai už „Eduka“ platformą – gera matematikos dalis, bet vėlgi tenka įdėti darbo paruošiant, kadangi dirbama pagal kitus vadovėlius. Marijampolės savivaldybės matematikos mokytojų metodinėje grupėje yra susitarta dirbti visose mokyklose pagal vienodus – leidyklos TEV vadovėlius, kad būtų patogu į gimnazijas atėjusiems iš kitų mokyklų mokiniams.
Priemonių yra daug ir mokytojų kvalifikacijai kelti: gimnazija pagal „Erasmus“ programą gauna daug pasiūlymų, galimybių mokytojams tobulėti, mokytis vykstant į stažuotes užsienyje.
Yra net pamokų, įrašytų gestų kalba
Istorijos mokytoja nesiskundė skaitmeninio turinio stoka, pabrėždama, kad neturi sunkumų ir dėl anglų kalbos. Ji paminėjo kelias priemones, kuriomis paįvairina pamokas. Tai 9–10 klasėms skirta skaitmeninė mokymo priemonė, taip pat „Įdomioji Lietuvos istorija“, kur pasiūlyta net keletas temų, įrašytų gestų kalba. 12-okams skirta „Istorija tau“, kurioje gausu istorinių šaltinių, padedančių pasirengti valstybiniam egzaminui. Taip pat yra „Gimtoji istorija nuo 7 iki 12 kl.“ su vaizdo siužetais, net kompiuteriniais žaidimais.
„Egzmainatorius“ – labiausiai mokytojai patinkanti sistema, kurioje mokiniai gali įsivertinti, yra reitinguojami pagal atsakymus, parodoma, kur suklydo. „Epamokos“ – naujausias skaitmenimis ugdymo turinys. Čia kiekvienoje pamokoje yra lektoriaus pasakojimas, glausta informacija, taip pat pora aktyvių užduočių, skirtų pagilinti ir įtvirtinti žinias. Deja, šių e. pamokų sukurta labai mažai. Vienos trukmė – 10 min.
Mokytoja sakė naudojanti ir „Kahoot“, ir „Quislet“ platformas, ypač jas įtraukė į ugdymo procesą per karantiną, kai buvo nuotolinės pamokos. Tiesa, tose platformose instrukcijos pateikiamos anglų kalba.
Atnaujintos ugdymo programos yra, o pritaikytų vadovėlių nėra
Kasdienybė šiandien tokia, kad visos mokytojos stengiasi tobulinti anglų kalbos įgūdžius, nes be to verstis vis sunkiau. Bendra išvada peršasi, kad visiems dalykams reikia daugiau tokio skaitmeninio turinio, kur mokytojams jį perdarant netektų patiems įdėti daug darbo ir sugaišti laiko.
Direktoriaus pavaduotojas D. Kazlauskas patvirtino, kad skaitmeninio turinio yra nemažai, bet jis išbarstytas internete, nenormaliai daug laiko mokytojui reikia, kad jį susirastų, susipažintų, atsirinktų konkrečiai klasei. O norint pačiam jį kurti, reikia labai didelių laiko resursų. Taigi šiandien darbo apkrova mokytojams didžiulė.
Didžiausias iššūkis – turinį susisteminti, sukataloguoti, sugrupuoti pagal klases, dalykus ir pan., o tai turėtų būti padaryta centralizuotai. Tai padaryti turėtų profesionalai. Šiuo metu yra tam ministerijos suburta komanda. Leidykla „Šviesa“ jungiasi su „Eduka“ ir kuria naujoms ugdymo programoms pritaikytus vadovėlius – ir skaitmeninius, ir popierinius, taip pat praktikos sąsiuvinius. Deja, nespėjama to padaryti visoms klasėms ir laiku. Taigi atnaujintos ugdymo programos yra, o pritaikytų vadovėlių nėra. Teks mokytojams per kelis vadovėlius blaškytis.
Leidykla „Šviesa“ yra paprašiusi mokyklų iki kovo pabaigos deklaruoti vadovėlių poreikį. „Eduka“ platformoje yra suskaitmeninti vadovėliai pagal senas programas, taigi leidyklos turi dirbti intensyviai, kad pritaikytų juos naujoms programoms.
Ministerija paskelbė planą iki 2030 metų turėti skaitmeninį turinį visiems dalykams. Mokytojos sako, kad visgi einama tinkama linkme, kad pradedama tai daryti nuo pradinio ugdymo pakopos, taip viskas vystysis nuosekliau ir bus didžiausia nauda mokiniams.
Loreta AKELIENĖ