www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

23-oji Vilniaus knygų mugė tapo erdve laisvei
ir vienybei puoselėti

Vasario 23–26 d. Vilniaus parodų ir kongresų centro „Litexpo“ sales užpildė tūkstančiai literatūros, diskusijų ir susitikimų išsiilgusių lankytojų, čežėjo verčiamų knygų puslapiai, virė literatūrinės diskusijos, buvo rašomos laisvės eilutės – vyko 23-oji Vilniaus knygų mugė. Šiais metais literatūra suvienijo daugiau nei 50 tūkst. lankytojų, autorių, politikų, visuomenės veikėjų iš Lietuvos ir kitų užsienio šalių, o į muzikos salę kvietė garsiausi Lietuvos atlikėjai. Knygų mugės tema simbolinė – ji tapo vienybės ir kovos ženklu, paminėti ypatingi įvykiai.

23-oji Vilniaus knygų mugė nušvito mėlyna ir geltona spalvomis. Justino AUŠKELIO nuotrauka

Laisvė užrašyta 700 eilučių

Šie metai Lietuvai svarbūs tuo, jog Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų. Vilniaus knygų mugės organizatoriai teigia, jog Vilniaus sukakties be karo, laisvės konteksto suvokti negalime, todėl šių metų mugės tema – „700 eilučių laisvei“. Praėjusiais metais Knygų mugės pradžia sutapo su karo Ukrainoje pradžia. Būtent vasario 24 d., Knygų mugės metu, ši data dar kartą buvo paminėta.

Mugės temoje, leidyklų ir dalyvių stenduose atsispindėjo stiprus palaikymas už laisvę kovojančiai Ukrainai. Vilniaus minėjimui buvo skirta apie 20 renginių, kuriuose diskutuota apie miestą, jo architektūrą, apie literatūrą, kurios pagrindu tapo Vilniaus miestas. Taip pat, kaip ir kiekvienais metais, įteikta Vilniaus klubo premija, kuri skatina kurti ir kalbėti apie Vilnių ir jo istoriją.

Lietuvos ir Ukrainos pasimatymas

Vilniaus knygų mugė, kaip ir kiekvienais metais, tęsėsi keturias dienas, kiekviena jų netgi turėjo ir savo pavadinimą. „Suvalkietis“ mugėje lankėsi didžiausio lankytojų antplūdžio sulaukusią dieną, šeštadienį, kuris, greičiausiai, ne be reikalo ir pavadintas „Pasimatymų diena“. O pasimatyti tikrai buvo su kuo. Pasak knygų mugės organizatorių, iš viso buvo galima aplankyti 531 renginį, susitikti su 180 autorių, 45 svečiais iš užsienio. AGATA Muzikos salėje įsikūrė atlikėjai, Lietuvos kultūros centrų atstovai ir kt. muzikos atstovai, čia buvo surengta daugiau nei 50 renginių.

Atskleista, jog mugė suvienijo 52 tūkst. knygos mylėtojų. Kadangi didelis dėmesys buvo skirtas Ukrainai, šios šalies kultūrai ir literatūrai, Knygų mugę aplankė 60 ukrainiečių svečių. Lankytojai turėjo galimybę susitikti su autoriais Ukrainos knygų instituto stende ir diskusijose, o Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai – atversti knygų ukrainiečių kalba puslapius.

Remiantis Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės teigimu, kai kurie autoriai į Vilnių iš Ukrainos keliavo beveik parą, tačiau sutikdami karo metines Knygų mugėje turėjo galimybę pasidalinti savo patirtimi ir literatūra su Lietuva ir su čia nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais. Jaunųjų skaitytojų salėje LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga kvietė į kūrybines dirbtuves pinti apyrankes, pasigaminti tradicinį plaukų lankelį ar ukrainietišką lėlytę, įsigyti ukrainiečių moterų gamintų rankdarbių. Surinktos lėšos skiriamos Ukrainos kariams ir jų šeimoms. Kai kurių leidyklų stenduose buvo galima įsigyti ir Ukrainos autorių knygų.

Žodžio galia karo akivaizdoje

Dėl renginių gausos ir spūsčių salėse aplankyti viską tiesiog neįmanoma, tačiau pavyko sudalyvauti diskusijoje „Knygų suvienytų žmonių galia: apie Ukrainos ir Lietuvos rašytojų solidarumą“. Renginyje dalyvavo vertėjai Marius Burokas ir Vytas Dekšnys, rašytojas Donatas Petrošius ir autoriai iš Ukrainos – Andrijus Liubka ir Kateryna Michalicyna. Diskusiją moderavo ukrainietė, „Knygų arsenalo“ atstovė Julija Kozlovec. Autoriai dalijosi asmenine patirtimi karo metu ir ypač dėkojo Lietuvai už pagalbą ir solidarumą šiuo sudėtingu laikotarpiu.

Ukrainos knygų institutas kvietė susipažinti su ukrainiečių literatūra.

Autoriai papasakojo, kad Ukrainos rašytojai keliauja į literatūrines keliones rinkti liudijimų apie patirtus nuostolius dėl agresoriaus įsiveržimo į šalį, todėl galima teigti, kad knyga yra svarbus istorinių įvykių įamžinimo įrankis. Vytas Dekšnys, kalbėdamas apie mūsų šalių bendradarbiavimą, pabrėžė, kad jau nuo 2014 m. įvykių Ukrainoje literatūros prioritetai pasikeitė: atsirado pareiga versti tekstus iš ukrainiečių kalbos, sekti informaciją ir ją skelbti viešojoje erdvėje.

Pažinkime vieni kitų literatūrą ir kultūrą

Knygų vertimų tiek į ukrainiečių, tiek į lietuvių kalbą trūksta. Mažai leidžiama ir tokių knygų, kurios kalbėtų apie šalių istoriją. Lietuvių literatūra į ukrainiečių kalbą aktyviau pradėta versti ir leisti nuo 2016 m., Lietuvos kultūros institutui vykdant projektą „Lietuva – Ukraina: kultūros partnerystė“. Ukrainos knygų instituto stende puikavosi knygos ukrainiečių kalba, taip pat išverstos į lietuvių kalbą. Pavyko rasti knygų ir apie Lietuvos istoriją, viena jų – į ukrainiečių kalbą išversta „Lietuvos istorija kiekvienam“ („Історія Литви кожному“), 2018 m. išleista Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Karo akivaizdoje knygų iš ukrainiečių kalbos arba apie pačią Ukrainą leidžiama vis daugiau.

Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga skatino prisidėti prie pagalbos Ukrainos kariams.

Minėtos diskusijos metu Lietuvos atstovai teigė, kad anksčiau leidyklos labai nenoriai imdavosi versti ir leisti ukrainiečių literatūrą bei pritarė, kad per mažai pažįstame Ukrainos kultūrą. Kalbėdami apie vertimo tendencijas autoriai pripažįsta, kad yra išverstų poezijos rinktinių, antologijų, palyginti populiari tapo vaikų literatūra, tačiau verčiant prozą dar yra kur tobulėti, trūksta kryptingos vertimo strategijos. Karas tapo tarsi pamatu kultūriniam bendradarbiavimui, todėl tai daryti reikia čia ir dabar. Dėl vertėjų trūkumo galima svarstyti ir apie filologijos studijas, kurios prisidėtų prie postūmio kultūros srityje. Kalbant apie ateitį tikima, kad visa tai taps nauja, plačia terpe naujų autorių ir literatūros pažinimui, šalių bendradarbiavimui.

Vilniaus knygų mugės organizatorius rezultatai džiugina

Šių metų Vilniaus knygų mugė ypatinga dėl skaitytojus ir tautas vienijančios temos, kurios pamatu tapo svarbūs istoriniai įvykiai, bylojantys apie laisvės ir nepriklausomybės svarbą. Praėjusiais metais į „Litexpo“ knygos mylėtojai grįžo po pandemijos, tačiau prasidėjo kitas sudėtingas etapas – karas Ukrainoje, palietęs ne tik kovojančią šalį, bet ir visą pasaulį. Natūralu, kad organizatoriams kyla nerimo dėl lankytojų skaičiaus, susidomėjimo renginiais, kadangi šie įvykiai tam daro didelę įtaką.

Lietuvos ir Ukrainos rašytojai diskutavo apie šalių ir autorių solidarumą.

Organizatoriai atskleidė, kad priešpandeminio laikotarpio skaičių pasiekti dar nepavyko, tačiau rezultatai nė kiek nenuvylė. Džiugina ir kiek pasikeitęs skaitytojas, kuris tapo sąmoningesnis, brandesnis, auditorija atjaunėjusi, mugės išsiilgę lankytojai aktyviai dalyvavo renginiuose. Ir iš tikrųjų keletą valandų pabuvojus šiame didžiuliame renginyje galima pastebėti, kad kultūriniai renginiai turi didelę galią suvienyti ir sukviesti daugybę žmonių net ir sunkiu laikotarpiu, o literatūra tapti kovos ir pasipriešinimo simboliu.

Įprastai kitų metų Vilniaus knygų mugės tema paskelbiama renginio metu, tačiau, kaip ir praėjusiais metais, šį kartą smalsuoliams vėl teks informacijos palaukti, o ir organizatorių keliamas tikslas yra gražus ir suteikiantis vilties. Jie, kaip ir mes visi, viliasi, kad kitų metų tema atspindėtų jau ne karą, o viską, kas vyksta po jo.

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika