Visai neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė žinutė apie Žuvinto biosferos rezervato miškus. Šią žinutę paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriatas ir tai pirmas atvejis, kai Lietuvai ir Žuvinto biosferos rezervate esančiai vertingais augalais garsėjančiai Buktos giriai netoli Marijampolės skirtas toks dėmesys.
Šiek tiek daugiau nei minutę trunkančiame vaizdo įraše „Twitter“ informuojama apie tai, kad šioje girioje rasti 45 I pasauliniame kare žuvusių vokiečių karių kapai, ir rodoma, kaip juos tvarko Liud-vinavo Kazio Borutos gimnazijos moksleiviai, jaunųjų miško bičiulių būrelio „Giliukai“ nariai.
Dešimtokė moksleivė Kamilė Gelčytė įraše pasakoja, kad rasti kapai buvo labai apleisti, apkritę lapais ir šakomis, sunku buvo įskaityti įrašus antkapiuose, tad jie naudojo pagaliukus samanoms nuvalyti ir vardai tapo įskaitomi. Moksleiviai teritoriją sutvarkė, nuvalė antkapius ir šiuos kapus nuolat prižiūri.
Šia informacija socialiniame tinkle pasidalino organizacijos FSC projektų vadovas Baltijos šalyse Aidas Pivoriūnas. Miškų valdymo taryba (angl. Forest Stewardship Council – sutrumpintai FSC) – nepriklausoma pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, įkurta 1993 metais siekiant skatinti darnią miškų priežiūrą.
Tarp jos narių yra aplinkosaugos organizacijos, su medienos prekyba ir perdirbimu susiję verslo atstovai, miško savininkų sąjungos. FSC administruoja vieną labiausiai paplitusių miško sertifikavimo programų, suteikia teisę medienos gaminius žymėti specialiu logotipu, rodančiu, kad mediena gauta iš tinkamai tvarkomo miško.
Organizacijos būstinė įsteigta Vokietijos mieste Bonoje, šiuo metu organizacija veikia 89 pasaulio šalyse ir turi daugiau kaip 1200 narių. Ji yra sertifikavusi per 194 mln. hektarų miškų 89 šalyse.
– Maždaug prieš ketverius penkerius metus Lietuvoje miškų valdymo standarte atsirado nuostata, atitinkanti FSC standartų nuostatą, jog nesvarbu, ar miškas yra valstybinis, ar privatus, jame turi būti saugomos ne tik gamtinės, bet ir kultūrinės vertybės.
Tokių standartų nuostatų rengimas reikalauja daug ilgo ir kruopštaus darbo, o kai Buktos miške prieš kelerius metus buvo surastos senos vokiečių karių kapinės, kurios būtent yra kultūrinė vertybė, moksleiviai jas tvarkė, prižiūrėjo ir norėjome šią informaciją pagarsinti, – sakė „Suvalkiečio“ pakalbintas A. Pivoriūnas.
Pasak jo, dabar galiojantys Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja tokių rastų kapinių tvarkymo ar priežiūros, šioms kapinėms nėra suteiktas saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto statusas, o būtent FSC standartai to reikalauja ir tai garantuoja.
Šiuo faktu jis pasidalino su FSC organizacijos būstinės Bonoje atstovais, buvo užmegzti ryšiai ir su Vokietijos karių kapų priežiūros organizacija, kuri renka informaciją apie žuvusių savo šalies karių kapus kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, o apie šį radinį Buktos miške jie anksčiau nežinojo.
– Buvo nutarta šį faktą ir šią gimnazijos moksleivių iniciatyvą kuo plačiau pagarsinti, tad pernai gegužę į Lietuvą ir Buktos girią atvyko FSC atstovai bei du profesionalūs filmuotojai iš Didžiosios Britanijos. Jie fotografavo ir filmavo kapines, kalbino jas tvarkiusius moksleivius, sukūrė kelis įvairios trukmės vaizdo klipus anglų ir lietuvių kalbomis.
Nutarėme, kad klipe moksleiviai kalbės lietuviškai ir bus pateikiami angliški subtitrai. Praėjusių metų pabaigoje šis informacinės medžiagos rengimo ir viešinimo darbas buvo baigtas, tad pasidalinome informacija, kuri sulaukė tikrai didelio susidomėjimo, – teigė organizacijos atstovas.
Išties „Twitter“ tinkle klipas jau turi beveik 5 tūkstančius patiktukų. Pasak A. Pivoriūno, šią informaciją pastebėjo ir ja dalinosi Jungtinių Tautų departamento, atsakingo už gamtos apsaugą, atstovai. „Aš dirbu šioje srityje nuo 1999 metų ir tai yra pirmas kartas istorijoje, kai Lietuvos miškai ir vienas iš mūsų objektų yra taip plačiai minimi tokiu mastu.
Šiomis dienomis FSC atstovai iš Bonos mane informavo, jog apie tai teks duoti interviu „Euronews“ televizijai, ir tai taip pat labai retas atvejis, kai tokio lygio žiniasklaidoje minima Lietuva ir jos miškai bei ši iniciatyva“, – sakė A. Pivoriūnas.
Šį įrašą galima peržiūrėti internete adresu https://bit.ly/3ZwS9wr.