Marijampolėje V. Andriukaitis apsilankė Kovo 11-osios išvakarėse. Turbūt nelengva būtų rasti labiau tinkamą pašnekovą apie Kovo 11-osios Lietuvą, nes signataras buvo vienas iš pagrindinių naujosios Lietuvos Konstitucijos kūrėjų ir būtent jo ranka buvo užrašytas paskutinis Kovo 11-osios akto rankraštinis variantas prieš jį atspausdinant.
Priminė apie geležinę uždangą
Pamatęs Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje ir solidaus amžiaus žmonių, ir būrelį jaunimo svečias pasidžiaugė, kad jo pasiklausyti susirinko dviejų kartų atstovai. „Jūs dabar kiekvieną dieną rašote Kovo 11-ąją, o mes prieš tris dešimtmečius ją kūrėme“, – sakė signataras.
Salėje buvusiems jauniems žmonėms V. Andriukaitis priminė, kad šiandien jie jau turi Lietuvos piliečio pasą, kurio 1989-aisiais Lietuvos žmonės neturėjo ir visi buvo Sovietų Sąjungos piliečiai. Atsivėrė galimybės Šengeno šalių erdvėje laisvai keliauti kur nori, apie ką anksčiau buvo galima tik pasvajoti, ir tai yra taip pat Kovo 11-osios rezultatas.
– Turbūt net nežinote, kad netoli nuo Marijampolės esančiuose Lazdijuose buvo geležinė siena su 200 metrų pločio spygliuotos vielos atkarpa, kuri mus saugojo net nuo draugiškos socialistinės Lenkijos. Dabar Kovo 11-oji yra kasdien, ji susideda iš įvairių mažų dalykų, o mes apie tai net nepagalvojame, – sakė signataras.
Pirmyn vedė vienybės jausmas
Ekrane parodęs Kovo 11-osios akto tekstą svečias pakomentavo esmines, pamatines jo tezes. „Kai norėsite išvykti gyventi į kokias nors anglijas, prisiminkite dar kartą tą tekstą, paskaitykite jį. Jame akcentuota Nepriklausomybė, akcentuota ir sienų neliečiamumas. Šiandien Putino valdoma Rusija yra pažeidusi sienų neliečiamumą, kurį mes čia turime, būdami ištikimi visuotinės teisės principams. Tad kai Ukraina užpulta, kito kelio nėra – tik padėti jiems gintis. Tą puikiai supranta visos pažangios pasaulio valstybės – 141 valstybės iš 193 yra pasmerkusios agresiją“, – pabrėžė V. Andriukaitis.
Signataras kvietė prisiminti 1990 metus, kai ekonominė situacija Lietuvoje buvo labai bloga, kai neturėjome savo pinigų, buvo daug įtampų, bet kartu buvo ir didžiulis laisvės bei permainų troškimas, ir pirmyn vedė didžiulis tautos vienybės jausmas. Šiandien Ukraina demonstruoja tokią vienybę. Ją palaikančios tautos ir žmonės taip pat demonstruoja tokią vienybę.
Kovo 11-osios akte yra ir eilutė, jog Lietuvos valstybė garantuoja ir žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises. Tos garantijos, pasak signataro, yra esminės ir labai svarbios. Jos leidžia įgyvendinti svajones, o tokių svajonių svečias turėjo kelias jau nuo vaikystės ir visos jos išsipildė.
Išsipildžiusios sibirioko svajonės
– Aš gimiau tolimajame Sibire, prie Lenos upės, Laptevų jūros salose, vadinamajame Gulage 1951 metais. Po Stalino mirties atsirado galimybė grįžti į Lietuvą, ir aš su tėvais grįžau būdamas septynerių metų. Taip išsipildė pirmoji svajonė. Niekada nestojau į spaliukus ar komjaunuolius, buvau disidentas nuo jaunystės.
Kai naujam gyvenimui kėlėsi Lietuva, buvau aštuonių deputatų grupės, kuri rengė naująją šalies Konstituciją, narys. Didžiuojuosi ir tuo, kad pati paskutinė ir galutinė Kovo 11-osios akto redakcija buvo parašyta mano ranka. Taip išsipildė ir dar viena mano svajonė – aš, sibiriokas, prisidėjau prie valstybės kūrimo. Tad visada turėkite svajonę, – kvietė signataras.
Pasak jo, kai šiandien galima girdėti, jog turime daug bėdų ir problemų, gyvenimas sunkus, reikia ir patiems aktyviau dalyvauti valstybės kūrime – bent jau ateiti į rinkimus. Jei tik ką pasibaigusiuose rinkimuose savo valią pareikšti atėjo apie 48 procentai rinkėjų, o kita, didesnė, dalis nusprendė verčiau pasėdėti ant sofutės, o paskui dejuoti, kaip blogai, tai tikrai reikia kaltinti ne kitus, o save.
V. Andriukaitis sakė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje susijungė du poetai – tai Lietuvos himno, kuris minimas tekste, autorius Vincas Kudirka ir įvado autorius Justinas Marcinkevičius. Tai dar vienas istorinio perimamumo, o kartu ir vienybės pavyzdys.
Lietuva eina geru keliu
Svečias kalbėjo ir apie tuos konfliktus visuomenėje, kurie šiandien vienybę ardo ir jai bando pakenkti. Tai ir šeimų skirstymas į tradicines bei netradicines, ir daug metų vykę mūšiai dėl lotyniškų raidžių x, w ir q rašybos lietuviškuose asmenvardžiuose, ir reprodukcinės sveikatos užtikrinimas.
– Prisiminkime, kad pirmasis Jono Basanavičiaus „Aušros“ numeris išėjo lenkų kalba. Tiek aistrų buvo dėl tų trijų raidžių, bet įstatymą priėmė, viskas nurimo ir pasaulis nesugriuvo. Mane šiandien labiau jaudina vis pasigirstantys lozungai „Lietuva – lietuviams“, aš griebiuosi už galvos ir prisimenu, kad tokie vieną naciją aukštinantys šūkiai jau buvo Vokietijoje prieš kelis dešimtmečius. Ir dabar Putinas visur pabrėžia, kad jis gina būtent rusus, – priminė V. Andriukaitis.
Pakiliai nusiteikęs signataras pabrėžė, kad nepaisant visų sunkumų, suklupimų, abejonių, pasitaikančių ginčų ir aistrų Lietuva eina geru keliu, teisingu keliu, ir čia gyventi gera, nes pas mus gerbiamos žmogaus teisės, čia išpažįstamos europinės vertybės ir čia gali jausti, kad susivienijus gali įgyvendinti visus tikslus ir svajones.
Vytenis Povilas Andriukaitis gimė 1951 m. rugpjūčio 9 dieną Jakutijoje. 1969 m. jis su pagyrimu baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą, po to mokėsi Kauno medicinos institute ir įgijo medicinos gydytojo chirurgo specialybę. 1979–1984 m. V. Andriukaitis mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos fakultete ir įgijo istoriko, istorijos ir politikos mokslų dėstytojo specialybę.
Kaip medikas jis dirbo Kaune, Vilniuje, Ignalinoje, 1985–1993 m. buvo Vilniaus respublikinės klinikinės ligoninės Širdies chirurgijos centro kardiochirurgas, Tarptautinės gydytojų asociacijos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos širdies asociacijos narys, daug kartų skaitė paskaitas, rengė projektus sveikatos teisės ir socialiniais klausimais.
Jau nuo 1969-ųjų jis buvo aktyvus antisovietinio pogrindžio dalyvis, nuo 1976 m. dalyvavo pogrindinėje socialdemokratinio ratelio veikloje, 1975–1982 metais studijavo pogrindiniame Antano Strazdelio humanitarinės minties ir savišvietos universitete. 1976-aisiais jis buvo sulaikytas ir apklaustas KGB, sovietų valdžios areštuotas ir nubaustas 3 metų privalomąja registracija Ignalinoje, kontroliuojant vietiniam KGB skyriui.
1988–1989 m. aktyviai rėmė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrimą, buvo LSDP veiklos atkūrimo iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narys, dalyvavo rengiant LSDP legalizavimo ir Lietuvos Sąjūdžio rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą programas. 1988–1989 m. jis buvo darbo grupės narys dėl LTSR ekonominio savarankiškumo koncepcijos rengimo. 1999–2001 m. V. Andriukaitis – LSDP pirmininkas.
1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos deputatas, Sveikatos ir socialinių reikalų komisijos narys, Sveikatos pakomitečio pirmininkas, darbo grupės, rengusios 1990 m. kovo 11 d. dokumentus, narys, Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo akto signataras, Nacionalinės mokslo ir Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimo darbo grupės narys.
V. Andriukaitis yra 1992 m. priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos vienas iš autorių, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo Baltijos Asamblėjos delegacijos narys. 1992–2004 ir 2008–2012 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje narys, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Žmogaus teisių ir Teisės reikalų komiteto narys.
1997 m. ir 2002 m. jis kandidatavo į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Nuo 2012 m. iki 2014 m. buvo Lietuvos sveikatos apsaugos ministras, vėliau – Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. V. Andriukaitis yra daugiau nei 140 teisės aktų projektų ir jų pakeitimų autorius, Konvento dėl Europos ateities kontribucijų autorius ir bendraautoris, LR Seimo ir Seimo Europos reikalų komiteto leidinių bendraautoris ir redaktorius.
Yra apdovanotas 1991 m. sausio 13-osios atminimo medaliu, Baltijos Asamblėjos medaliu palaikant Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą, Portugalijos Respublikos „Orden do Merito Gra-Cruz“, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu Komandoro Kryžiumi ir kitais apdovanojimais.
Šaltinis: „Wikipedia“