Prieš metus Rusijai pradėjus aktyvius karo veiksmus prieš Ukrainą, Suvalkų koridoriumi, mūsų šalies Šaulių sąjunga itin susidomėjo užsienio televizijos. Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas dr. Egidijus Papečkys sakė, kad tomis dienomis interviu teko duoti daugiau kaip 40-čiai TV kanalų iš viso pasaulio, pradedant japonais ir baigiant amerikiečių CNN.
Kai susitikome pokalbiui su rinktinės vadu ir Marijampolės 403-osios šaulių kuopos vadu Vytautu Kubiliumi, nuskambėjo mintis, kad tokios organizacijos kaip Šaulių sąjunga šiandien mums labai pavydi Ukraina. Kodėl taip yra ir apie kitus nūdienos iššūkius, su kuriais susiduria Šaulių sąjunga, ir kalbėjomės.
Per kelias valandas atsiranda karštuose taškuose
Pirmiausia mūsų visuomenę susitelkti, susivienyti ir pagelbėti sergantiems privertė pandemija. Tas laikas lėmė savanorystės suklestėjimą. Šauliai buvo kone pirmieji, stoję pagelbėti. Pagalba buvo teikiama ligoninėse, kai užplūdo ligonių srautai. Šauliai tada pagal grafiką ten dirbo ir juodžiausius, ir pavojingiausius darbus. Pasirodo, per pandemiją kai kas specialiai stojo į šaulių sąjungą, kad galėtų padėti ligoninėje, nes ši organizacija daugeliui asocijuojasi su savanoryste.
– Savanoriškas įsitraukimas į valstybės gynybą yra tradicinis Baltijos valstybėms – tai mūsų asimetrinis atsakas į didesnį priešą. Visuomenė supranta šį būtinumą. Visgi Estijos ir Latvijos šaulių organizacijas įkūrė valstybė, o Lietuvoje tai kilo iš pačių žmonių iniciatyvos. Sąjungą 1989 m. rizikuodami slapčia atkūrė irgi patys žmonės, – pasakojo E. Papečkys.
Nors šauliai ruošėsi atremti kitas grėsmes, bet pandemijos akivaizdoje irgi padėjo. Pradžioje kritinės padėties Suvalkijoje nebuvo, o tik tose vietose, kur yra oro ir jūrų uostai. Ten šauliai ypač greitai pirmi ėmėsi pagelbėti, nustatė ir pagalbos algoritmus, kuriuos paskui naudojo visa valstybė. Šiaip sau žmonių taip greitai nepavyktų sutelkti, o šauliai yra labai motyvuoti, veikia susitarimo pagrindu, jų ryšiai tvirti, ne veltui jie vadina vienas kitą broliais ir seserimis.
Marijampolės kuopos vadas V. Kubilius papasakojo, kad nuo 2014 metų, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, šaulių gretos gerokai padidėjo. 2019 m. buvo dar viena stojimo banga, o 2022 m. vasarį narių skaičius itin padidėjo.
– Iki 2022 m. vasario per mėnesį į Suvalkijos 4-ąją rinktinę ateidavo po 10–12 realių kandidatų. O kovo pirmomis dienos turėjome 100 atėjusių motyvuotų žmonių, kurie norėjo prisiimti atsakomybę už savo bendruomenę, už savo šalies saugumą, – sakė E. Papečkys.
V. Kubilius papasakojo, kad jo kuopa didėjo nuo pat tada, kai jis pats atėjo į šaulystę – nuo 2014 metų. „Pradžioje iki 20 žmonių ateidavo į susirinkimus, o dabar apie 100 renkasi paskutinį mėnesio trečiadienį ir penktadienį, per du kartus, nes visi kartu netelpame. O iš viso kuopoje yra 198 šauliai“, – sakė V. Kubilius.
Sąjunga vienija žmones iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių, tuos, kurie yra atsakingi piliečiai, kurie turi tam laiko ir gali skirti kažkiek savo lėšų.
O ateina jie daugiausia dėl to, kad nori ką nors gero padaryti, save realizuoti padėdami kitiems. Šiandien šauliai prisijungia ir prie bendruomenių, kurios gamina karui maskuojančius tinklus, žvakes, taip paremdami Ukrainos žmones. Labai daug dirbama su „Maisto banku“. V. Kubilius papasakojo, kad poreikis paremti maistu yra nuolatos, o intensyviau bendradarbiaujama nuo 2018 m.
– Pernai jau vasario 24-osios vakare mūsų šauliai stovėjo pasienyje, padėjo priimti pabėgėlius. Vytautas užsiėmė organizavimu. Nuo prašymo padėti po 3–4 val. šauliai prisistatė į pasienį. Jie buvo pirmieji, kurie budėjo Kalvarijos ir Lazdijų pasienio postuose ir pasieniečiams padėjo sutikti atvykstančius ukrainiečius, – pasakojo E. Papečkys.
Dirbta iš tiesų sutelktai, pasieniečiai pastatė palapines, savivaldybės aprūpino maistu, vandeniu, įmonės savo lėšomis nupirko SIM kortelių telefonams, kurios buvo dalijamos pabėgėliams. „Pirma pabėgėlių banga buvo vien labai persigandusios moterys su vaikais. Atvažiavo daugelis kaip stovi, be nieko, pervargusios nuo ilgo važiavimo ir įtampos. Mes visą jų siaubą kartu su pasieniečiais priėmėme patys pirmi“, – prisiminė tas dienas rinktinės vadas.
Šauliai budėjo kurį laiką, dabar to jau nereikia. Visgi V. Kubilius papasakojo, kad dar vis turima SIM kortelių, jos tebedalijamos atvykstantiems ukrainiečiams, o jiems labai svarbus ryšys su pasilikusiais tėvynėje, ypač nemokama galimybė paskambinti.
Gerai parengta ir apmokyta jėga
Šaulių sąjunga iki šiol labai mažai naudodavo valstybės biudžeto lėšų. Taigi viskas daroma taupiai, ir dabartinės patalpos Marijampolės Gedimino gatvėje išnuomotos iš asmeninių šaulių lėšų. Remontą jie patys pasidarė pritaikydami 4 kambarių butą. Čia vyksta užsiėmimai vaikams, yra įrengta šaudykla, nupirkta taip pat už privačias šaulių lėšas: vaikai mokosi šaudyti lazeriniu ginklu. Tokią šaudyklą už savo lėšas yra įsigiję tik Suvalkijos šauliai.
Įstojęs į šaulius neprasigyvensi. Kuopos vadas V. Kubilius, atsakingas už beveik 200 šaulių, algos negauna, jis yra atsargos viršila, dar savanoriškai užsiimantis ir su jaunaisiais šauliukais. Marijampolės kuopa vienintelė yra tik suaugusiųjų kuopa, nėra mišri. Vaikus vienija jaunieji šauliai (kuopos vadė Rūta Čepaitienė).
Pandemija ir karas Ukrainoje padėjo pasitikrinti vienybę. Suvalkijos šauliai palaiko ryšius su ugniagesiais, „Maisto banku“, policija, visomis apskrities savivaldybėmis.
Nors šaulių gretos auga, bet, pasak pašnekovų, nesistengiama išpūsti organizacijos, nes šauliams reikia vykdyti tam tikras užduotis, todėl žmonės turi būti paruošti. „Šauliai vyko į pasienį, kai buvo migrantų krizė. Per kelias valandas pasiruošta ir buvo sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga – šaulių pajėgomis ji buvo padvigubinta.
Galėjome tai padaryti, nes mūsų šauliai yra baigę įvairius mokymus, specialius policijos mokyklos kursus, kad galėtų patruliuoti su policija, pasieniečiais ir nebūti jiems našta, nesvarbu, ar šaulys vyras, ar moteris. Beje, moterys šaulės labai aktyvios, beveik 50 proc. iš aktyviųjų yra moterys. Dauguma mūsų šaulių turi darbą arba verslus. Pasitaiko, kad tenka budėti naktį ir po to eiti į darbą. Tikrai pasiaukojančiai dirba mūsų šauliai“, – pasakojo E. Papečkys.
Migrantų krizės pradžioje Dzūkijos žmones baugino klaidžiojantys migrantai, o kai atėjo šauliai, tai pasibaigė. Beje, Dzūkijos šaulių sienai apsaugoti neužteko, teko prisidėti Suvalkijos rinktinei. Mūsų šauliai važiavo ten savo transportu, patys pirkosi degalus.
Patruliuodami su policija šauliai būna aprūpinami tik spec. priemonėmis: antrankiais, guminėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis. Visa kita įsigyta pačių lėšomis. Kai kuriuos norinčius įstoti į organizaciją tai ir atbaido, nes finansinės galimybės ne visų vienodos. Visgi būna ir taip, kad tie, kas išgali, nuperka kai ką kitiems, pavyzdžiui, taip nupirkti šeši brangūs, geri šautuvai.
Šauliai ginkluojasi
Beje, šauliai jau gali patys įsigyti ginklų – gauti ginklą ne savigynai ar medžioklei, o šaulio tarnybai. Ir pasirodo, jog savigynai ar medžioklei įsigyti daug lengviau. Šauliai pereina labai rimtą atranką, todėl jų apginklavimas tik didina visuomenės saugumą.
Šaulys negali būti teistas – taikomi labai griežti reikalavimai reputacijai, turi būti aktyvus ir dar patikrintas policijos, tik tada gali gauti leidimą ginklui. „Kol kas neturime problemų, nors nemažai mūsų šaulių įsigiję ginklus. Visoje šalyje šauliams turėti ginklą leista nuo 2017 m., o Suvalkijos – nuo 2021 m. Karas Ukrainoje paskatino ginklų pirkimą. Vienu metu buvo išpirkti visi ginklai, ir net Lenkijoje jų trūko. Taip pat pasijuto ir šovinių stygius. Visgi tokie dalykai nemažai kainuoja, pavyzdžiui, ginklas – nuo vieno tūkstančio eurų“, – sakė E. Papečkys.
Dabar turinčių ginklą Suvalkijos rinktinėje yra 8–10 proc. Jie gali treniruotis, tobulinti įgūdžius. Visgi įstatymas labai griežtai apibrėžia, kada šaulys gali panaudoti ginklą, tai nėra nekontroliuojamas dalykas.
Šauliai pastebi, kad visuomenės susitelkimas, atsakingumas padidėjęs: žmonės nori padėti ne tik savo šeimai, bet būti atsakingi ir už aplinkinius. Jei reikės, šauliai galės padėti bet kurioje ekstremalioje situacijoje.
„Jei kiltų ginkluotas įsivežimas, šauliai turėtų labai konkrečias užduotis. Jie ir medicininę pagalbą galėtų suteikti, nes yra apmokyti, o to, kaip pamatėme Ukrainoje, labai reikia. Ukraina pavydi mums visuomeninės šaulių organizacijos, kuri gali koja kojon veikti su kariuomene ir kitais.
Visgi tokią organizaciją sukurti nėra paprasta. Ukrainoje ką bekurtum, viskas labai stipriai politizuojama, paveikiama įvairių politinių jėgų. O mūsų šauliai net tautininkų diktatūros laikais nebuvo pavaldūs kuriai nors partijai. Dar 1919 m. Šaulių sąjungos įkūrėjų buvo pasistengta maksimaliai apsaugoti sąjungą nuo pajungimo kažkieno ribotiems interesams. Tuos saugiklius dar labiau sutvirtinome 1997 m. išleidę specialų įstatymą“, – pasakojo rinktinės vadas.