Pokalbis su Snieguole Tamulaitiene, besiruošiančia su šeima gyventi Narto kaime (Marijampolės sav.), buvo nuotaikingas, pozityvus ir įkvepiantis. Snieguolė labai rimtai pasiruošė laukdama mūsų – virė pirmųjų dilgėlių sriubą ir gamino žaliąjį kokteilį. Kadangi diena buvo šilta ir saulėta, tai buvo galima pavadinti priešpiečiais ant pirmosios žolės jaukiame namų kieme.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Kojos duotos ne tam, kad ant fotelio gulėtų
Snieguolė yra chemikė. Studijuodama domėjosi ne tik Mendelejevo lentele, bet ir tuo, kaip žmoguje vyksta įvairios „chemijos“ – priklausančios ir nuo maisto, ir nuo fizinio krūvio, ir nuo juoko ar įsimylėjimo.
– Ir aš, ir mano šeima esame judantys – visi dalyvaujame organizuojamuose bėgimuose, ir pati bent porą kartų per savaitę bėgioju, turiu savo rytinės mankštos ritualą, o žiemą rytais apsiprausiu sniegu ar basomis pabėgioju po sniegą.
Esu įsitikinusi, kad judėjimas, grūdinimasis, mityba ir gera emocinė būklė yra tai, kas leidžia žmogui būti sveikam. Trumpai galėčiau pasakyti, kad mano gyvenimo kryptis – natūralumas, ekologiškumas, judėjimas. Juk visi esame gamtos dalis, tai negalime nuo jos nutolti. Kuo toliau nuo gamtos, tuo arčiau ligos. Mūsų kasdienis maistas turi būti daržovės, vaisiai, grikiai, nešlifuoti ryžiai, avižos, soros, pupelės, lęšiai, bulvės. Sveikoms ląstelėms daugintis reikalingas deguonis ir sveikas maistas, o vėžinėms ląstelėms pakanka cukraus.
– Bet jei susergate, vis tiek kokios tabletės prireikia?
– Aš nesu rimtai sirgusi. Vaistų namie neturiu. Jokių.
– Nė nuo galvos skausmo?
– Man neskauda galvos. Net nežinau, kas tai yra. Jei vaikas ar vyras suserga, tai vaistai yra pelynas, raudonėlis, šalavijas, citrina, česnakas, soda ir druska. Arba badavimas – tai irgi stiprus vaistas, kūnas pats susitvarko.
– O savo šeimos gydytoją pažįstate?
– Reikėjo prisirašyti, bet niekada nesikreipiau. Tiesiog nėra reikalo. Su medikais susidūriau tik tada, kai gimdžiau. Aš vis dar mokausi pažinti mano geriausią gydytoją – savo imunitetą. Tik jis gali nugalėti visas ligas ir susirgimus.
– Esate chemikė, nusiteikusi prieš chemiją plačiąja prasme?
– Ne, nesu nusiteikusi prieš chemiją, bet prieš besaikį sintetinių cheminių medžiagų (konservantų, papildų, saldiklių ir kt.) naudojimą maiste. Tai sukelia daugybę ligų ir sveikatos problemų. Nenorėkite sveikatos ir grožio, jei sintetinis maistas dominuoja ant jūsų stalo. Studijų metais kilo klausimais – kodėl vieni žmonės serga, kiti ne? Pradedi skaityti, domėtis ir supranti, kad žmogus pats save susargdina – savo gyvenimo būdu. Liga neatsiranda iš niekur. Liga – tai pamoka, kad kažką ne taip darai. Chemijos studijos leido suvokti, kas vyksta kūne – jame vyksta biocheminiai procesai, kaip ir gamtoje. Man jau tada kilo klausimas, kodėl vieni žmonės serga, pavyzdžiui, diabetu, o kiti neserga? Ir supratau, kad čia ne apie ligų paveldimumą reikia kalbėti, o apie paveldėtą neteisingą gyvenimo būdą.
Vaistai padėti ant tako
Snieguolė kiekvieną pavasarį laukia dilgėlių sriubos sezono. Gamta, sako pašnekovė, net ant tako padeda mums garšvas, pienes, dilgėles – imk, žmogau, ir valgyk, sustiprėk po žiemos, gauk vitaminų bombą. Tik netingėkime pasilenkti ir nusiskinti tas brangenybes – jokių sintetinių vitaminų nereikės. Patvorių karalienė dilgėlė – puikus vitaminų C ir K, kalcio, geležies, baltymų ir skaidulų šaltinis.
Dabar net girdžiu jūsų repliką: „Et, žolėmis sotus nebūsi!“. Paklausiu Snieguolės, ar ji pati ir jos šeima – vegetarai?
– Mes valgome mėsą, bet nedaug. Užtenka porą kartų per savaitę. Neperku jos parduotuvėse – einu į turgų. Perku tokią mėsą, kuri žinau, kur ir kaip auginta, kokie buvo pašarai. Mes į lėkštę dedamės kokius du tris kartus daugiau daržovių, nei mėsos. Džiaugiamės, kad gyvename nedideliame mieste, turime du turgelius, kur pas močiutes visada gali nusipirkti šviežių ar raugintų daržovių. Ir duoną ten perku – natūralią, raugintą ir becukrę.
– O jei dalyvaujate renginiuose, einate į svečius ar patys svečių sulaukiate?
– Jokių problemų. Štai ta pati dilgėlių sriuba – dažname pavasario žygyje verdame ją. Vyrai dar kokios rūkytos šoninės prisideda – pagal kiekvieno skonį. Mano verdamos sriubos pagrindas vegetariškas, bet kiekvienas gali įsidėti to, ko trūksta – gal pipirų, gal jau minėtos šoninės – viskas tinka. Beje, labai rekomenduoju ir pati itin vertinu raudonąsias pupeles, dedu jų ir į dilgėlių sriubą – jose yra geležies, vitaminų, baltymų ir skaidulų. Perku jas taip pat turguje.
Artėjant Velykoms – apie kiaušinius
Sakysite, net didžiausias tinginys moka kiaušinius išsivirti. O kaip juos išvirti, kad organizmas įsisavintų kuo daugiau naudingųjų medžiagų?
Snieguolė ir čia pritaikė savo, kaip chemikės, žinias. Jokia paslaptis, kad maistą reikėtų kuo mažiau termiškai apdoroti. Tuomet jame išlieka daugiau mineralų, vitaminų, o kiaušinių baltymai mažiau „sulimpa“ ir organizmas juos geriau įsisavina.
Snieguolė nuplautus kiaušinius deda į šaltą vandenį, užverda ir išjungia ugnį. Kiaušinukus palieka vandenyje. Po 4–5 min. baltymas jau būna baltas, trynys vos vos pradeda tirštėti. Po 7 min. kiaušinio trynys jau ne skystas, bet ir neperviręs. Jei 10–15 min. palaikysime karštame vandenyje, trynys bus tvirtas.
Prie kiaušinių Snieguolės šeima mėgsta pomidorus, paprikas, pasipjausto ropės, pekino kopūsto, krienų ar garstyčių.
Kai užsimenu, kad pasigendu šiame sąraše majonezo, Snieguolė sako, kad majonezą pasigamina pati, bet ne taip, kaip moko internetas, o savaip.
Ji sutiko pasidalinti ir šiuo receptu, nes per Velykas juk neapsieisime be majonezo – ką giminės pasakys, jei neparuošime baltosios mišrainės šventei?
Taigi sveiko majonezo receptas:
Imame vidutiniškai po 150 g grietinės ir natūralaus jogurto, pilame 2 šaukštus šaltai spausto alyvuogių aliejaus, sutarkuojame vieną česnako skiltelę, pilame vieną šaukštą citrinos sulčių, dedame maltų garstyčių, pipirų ir žolelių (krapų, petražolių ar kt.). Kad majonezo tekstūra būtų tirštesnė, Snieguolė įberia po vieną šaukštelį maltų šalavijo (chia) sėklų ir maltų linų sėmenų, šiek tiek druskos. Dėl spalvos gražumo – žiupsnelį ciberžolės. Viskas!
Beje, dar apie baltąją mišrainę. Kad ji būtų sveikesnė, vietoje bulvių labai gražiai sugroja virti avinžirniai.
Štai tokios Snieguolės rekomendacijos Velykoms – kad jos būtų ne tik šventos, bet ir sveikos. Ir ką čia slėpti, kad šventinis stalas ir maloniai gomurį nuteiktų!
Snieguolės šeima kviečia į svečius!
Kai dilgėlės ims augti kaip padūkusios, Snieguolės šeima tradiciškai pakvies į svečius draugus paskanauti su meile virtos dilgėlių sriubos.
O dabar – dėmesio! Du pirmuosius „Suvalkiečio“ skaitytojus, kurie paskambins, Snieguolė taip pat pakvies į svečius skanauti dilgėlių sriubos ir sūnaus Simono pagaminto žaliojo kokteilio. Tad jei norite daugiau sužinoti, išmokti ir, žinoma, pasimėgauti sveiku maistu, greitai griebkite telefoną ir skambinkite! Tel. 8 641 20412.