Tik pernai rudenį Marijampolėje, Vilkaviškio gatvės gale, kur prasideda Mokolų kaimo laukai, vartus atvėrė G. K. MEDELYNAS. Šį pavasarį medelynas pasitinka iš tolo modamas vaismedžių šakelėmis, viliodamas dekoratyvių krūmų žaluma. O užsukęs čionai tik pasižvalgyti, neišvažiuosi neįsigijęs kažką naujo, gal visai neplanuoto. Mat beklausant medelyno savininko Gilminto Kuodžio pasakojimų apie kiekvieną augalą, kaip mat sumoji: „Man reikia!“
Prieš keletą metų Patašinėje įsikūręs Gilmintas į čia iš Panevėžio r. Šilagalio kaime esančio tėvų medelyno atsivežė ir vaismedžių bei vaiskrūmių sodinukų. Neilgai trukus naujakurys pajuto, kad kokybiški įvairių veislių ir rūšių medeliai domina ir Suvalkijos sodininkus.
– Mintis turėti savą medelyną seniai viliojo, tik vis neapsisprendžiau, kur įsikurti. Traukė Vilnius, bet išstudijavęs rinką ir įsitikinęs, kad nei Marijampolėje, nei arti jos nėra vaismedžių medelyno, nusprendžiau kurtis čia. Kaip tik pasitaikė šis komercinės paskirties sklypas Mokolų kaime, Dobilų g. 1, tad jį nusipirkęs praėjusį pavasarį pradėjau medelyno ruošos darbus, o rudenį jau laukiau sodininkų, susidomėjusių naujomis vaismedžių veislėmis, vaiskrūmiais, dekoratyviniais augalais, – verslo pradžią Marijampolėje prisimena G. Kuodis.
Šiemet medelynui dar tik vieneri, bet jį jau žino ne tik Suvalkijos sodininkai. Vos tik saulutei pašildžius jie dairosi naujų augalų. Juo labiau, pasak Gilminto, kad „vazonuose užaugintus augalus į žemę gali sodinti bet kada, jų šaknynas susiformavęs, medeliai tvirti, tad nereikia baimintis, kad neprigis. Tik prieš sodinant 2–4 metų augalus jų apatines šaknis reikėtų pakedenti, atlaisvinti“.
Jau dabar beveik visas 70 arų medelyno sklypas apstatytas vazonais, kuriuose auga įvairių rūšių svyrantys ir koloniniai vaismedžiai: vyšnios, slyvos, kriaušės, trešnės, obelys, abrikosai, savidulkiai persikai, nektarinai, po kelias veisles šilauogių, serbentų, agrastų, aronijų, aktinidijų, aviečių. Rasite čia ir krūminių agrastų ir juodųjų serbentų hibridų „Jošta“, užauginančių dideles ovalios formos uogas, kuriose gausu vitamino C, taip pat aviečių ir gervuogių bei aviečių ir braškių hibridų, ir šeimos kriaušių bei obelų, iš vieno kamieno auginančių po dvi tiesias šakas.
– Auginame viską, kas valgoma, – šypsodamasis sako medelyno savininkas ir sparčiai žingsniuodamas tarp vazonų eilių vardija veisles, mini jų savybes.
Ir norėdamas nesuspėtum visko įsidėmėti. Vien obelų – 40 veislių, po 20 rūšių – kriaušių ir trešnių.
– Prie kiekvienos rūšies augalų yra nuotrauka ir aprašas, kokio dydžio, formos medis užaugs, kokius vaisius ir kada išnokins, kiek ilgai jie bus tinkami vartoti, kokiomis sąlygomis reikės juos saugoti ir kt. Kiekvienas medelis turi dokumentą, kad užaugintas Lietuvoje, prie kiekvieno – taip pat etiketė su pavadinimu ir aprašymu, kad žmogus pats neskubėdamas susipažintų su augalu ir nutartų tokį ar kitokį šiandien sodinti.
Ne paslaptis, kad iš tokios gausybės vaismedžių išsirinkti vieną – nelengva, tad dažniausiai nusiperka žmogus du ar tris, „nors sodinti jau visai nėra kur“. O, žiūrėk, po kiek laiko ir vėl atvažiuoja, tik šįkart „mažo gražaus augalėlio“. Ir vėl išsirenka ne vieną, – linksmai pasakoja Gilmintas ir šįkart „neria“ tarp dekoratyvinių augalų. Čia – 40 skirtingų rūšių kortaderijų, daugiamečių soruolių, augančių nuo 30 cm iki 2–3 metrų aukščio, įvairių spalvų ir dydžių miskantų, tujų – nuo 50 cm iki 2 m, kadugių, daugiau kaip 60 rūšių pušų, daugybė dekoratyvių lapuočių medelių ir krūmelių. Tik rinkitės! Kol kas nėra magnolijų, hortenzijų, azalijų – dėl vis dar mus aplankančių šalnų juos atveš vėliau.
Prekiaujama medelyne ne tik augalais, bet ir žeme jiems sodinti, ir trąšomis vaismedžiams, vaiskrūmiams, vejai, ir augalams tvirtinti ilgaamžiais bambuko bei pušies kuolais, plastikiniais vejos borteliais, apsaugos nuo kenkėjų priemonėmis, purkštuvais, įvairiais sodo priežiūros reikmenimis.
– Visko po truputį. Ateityje norėčiau įrengti parduotuvę, kurioje pasirinkimas būtų didesnis. O didžiausia svajonė – šalia medelyno pasodinti sodą, kad žmonės galėtų vietoje susipažinti su vaismedžių veislėmis, pamatytų, kaip jie auga, sužinotų, kaip genėti, kokių vaisių tikėtis, susipažintų su daugybe sodininkavimo subtilybių, – ateities planais dalijasi G. Kuodis.
Tad linkime svajonių išsipildymo, o visiems sodininkams – gero šiųmečio derliaus.