www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Balandžio 8 dienos „Suvalkietyje“ skaitykite:

Mindaugas Avulis: „Tiesiog stabtelkim – nors per šventes“

Avulių šeima – Aistė ir Mindaugas su sūneliais Ąžuolu ir Jokūbu.

Jei eiliniams duonos valgytojams sauja žemės yra beveik poetinis posakis, tai Mindaugas Avulis apie ją galėtų papasakoti daug ir įdomiai – pradėdamas apie dirvožemio struktūros reikšmę pasėliams, baigdamas apie tai, kad natūralios trąšos yra kaip vaistas mūsų žemei. Išties, kai matai jaunus, bet jau patyrusius ir mokslus baigusius ūkininkus, kažkaip ramiau gyventi – tai viltis, kad duonos turėsime, gal ir sūrio ar mėsos prie duonos bus. Juolab kad kalbame ne apie pirmąją kartą „nuo žagrės“.

type="adsense" data-ad-client="ca-pub-8077967890001014" data-ad-slot="8846856096" data-auto-format="rspv" data-full-width="">

Šeimos gydytojai prievarta siunčiami į kolonijas

Medicinos specialistai nenori dirbti kalėjime.

Nuteistųjų sveikatos priežiūros sistemos reforma įgyvendinta prieš trejus metus, kai jos priežiūra atiduoda į Sveikatos apsaugos ministerijos rankas ir priimtas sprendimas, kad nuteistiesiems pirminės sveikatos priežiūros paslaugas turi teikti arčiausiai esančios gydymo įstaigos. Tačiau diskusijos, kad toks sprendimas netinkamas, netyla ir šiandien. Gydytojai įkalinimo įstaigose nenori dirbti dėl rizikingos darbo aplinkos. Taip pat iškyla šeimos gydytojų trūkumo klausimas. Eilės pas šeimos gydytoją ir taip didelės, kas jį vaduos, kol medikas dirbs kalėjime?

Marijampolės autobusų stotyje – Velykų nuotaikos: kiekvienas karpinys siunčia linkėjimą

Klubo „Mūza“ narės ir Autobusų stoties viršininkas Jonas Grabauskas.

Marijampolės autobusų stotis tęsia tradiciją puošti įstaigą, jos aplinką ir taip džiuginti, stebinti keleivius, praeivius, miesto svečius. Prieš Kalėdas visi sulaikę kvapą ant langų stebėjo karpiniuose išrašytą keliautojo istoriją, prieš šias Velykas stotis vėl pasipuošė karpiniais, pasakojančiais apie gamtos ir žmogaus atsinaujinimą, džiaugsmą, viltį.

Visiems užtenka vietos po saule

Tai kiek perfrazuoti pašnekovės žodžiai, tarsi apibendrinantys jos nuostatas ir požiūrį į daugelį dalykų. Trisdešimt septyneri pedagoginio darbo metai, dešimtmečiai vadovaujant įvairiems vaikų muzikos kolektyvams. Chorai, dainos ir šokio studija – sutikta ir palydėta mokslo ir muzikos keliu šimtai vaikų, patirta daugybė džiugių, šviesių akimirkų ir (kaip be to?) nerimo, abejonių. Kalbėjome su „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos mokytoja Rasa Burinskiene ypatinga proga – jos vadovaujamo vaikų ir jaunimo populiariosios muzikos kolektyvo „Kotita“ dvidešimtmečio išvakarėse. Likus keletui dienų iki jubiliejinio koncerto.

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį. Manome, kad jums tai tinka, bet galite atsisakyti, jei norite. Priimti Skaityti daugiau

Privatumo ir slapukų politika