…o kol kas jas, vis dar išsibarsčiusias (ir vis naujai atrandamas) stengiasi surinkti ir neleisti prapulti tie pasišventėliai, kuriems liaudies daina – ne tik senolių palikimas, bet ir didžiausias stebuklas, liudijantis lietuvio dvasios turtingumą. Jau esame rašę apie šiemet 90-metį atšventusį marijampolietį etnografą Jaunių Vylių. Be visų kitų jo darbų, vienas didžiausių – ne vienerius metus trunkantis tautosakos, liaudies dainų rinkėjų pristatymas, jų vardų ir darbų iškėlimas iš praeities ir įamžinimas leidiniuose.
Naujausias – jo sudaryta Izabelės Matusevičiūtės tautosakos rinktinė (knyga taip ir vadinasi) – prieš kurį laiką buvo pristatyta Marijampolės kultūros centre.
Vilkaviškio rajone 1906 m. gimusi, lituaniste tapusi (mokėsi ir užsienyje), pedagoginį ir mokslinį darbą dirbusi moteris su savo mokiniais Suvalkijoje rinko kapsų tarmės žodžius, tautosaką: dainas, pasakas ir patarles. Karo nublokšta į Kanadą daug laiko skyrė lietuvybei. J. Vyliaus sudarytoje rinktinėje (ji išleista Kybartų bendruomenės projekto dėka) sudėtos I. Matusevičiūtės Kudirkos Naumiestyje užrašytos dainos. Jų pateikėja – Petronėlė Tupčiauskaitė.
J. Vylius labai įdomiai pasakojo, kokius kelius nuėjo beieškodamas Izabelės Matusevičiūtės artimųjų (ir surado), berengdamas knygą. Jis dėkojo Daliai Venckienei už didelį darbą rengiant natų rankraščius spaudai, knygą maketavusiai vilkaviškietei Giedrei Kriščiūnienei bei kitiems, prisidėjusiems prie šio sudėtingo darbo.
Renginyje dalyvavusi muzikologė, rašytoja Jūratė Vyliūtė brolį pavadino dainos fanatiku, nes visą gyvenimą niekas jam labiau už dainą, lietuvybę nerūpėjo. Ji priminė ilgokai gyvavusią nuostatą, kad suvalkietiškos dainos „mažiausiai įdomios“ – ją paneigė daugybė į rinkinius sudėtų ir saugyklose tebesančių dainų, kurias mielai atlieka etnografiniai ansambliai.
Šį kartą skambėjo ir stebino kūriniai iš rinkinio „Izabelės Matusevičiūtės tautosakos rinktinė“: dainavo ansamblio „Marijampolės kanklinykai“ ir Kazlų Rūdos kultūros centro ansamblis „Sūduonia“.
Autoriui dėkota ne tik už knygą, bet ir prisimintas jubiliejus – svečiai padovanojo ne tik dainą, bet ir naująją knygą apie Kazlų Rūdą. Ilgus metus čia dirbusio Jauniaus Vyliaus vardas joje taip pat įrašytas.