Pavadinkime ją Reda – žinoma, tai netikras vardas. Nejauku atvirai pasakoti, kaip „gražuolis iš Australijos“ tave apmulkino taip, kad net du kartus ėmei banko paskolą, nuoširdžiai norėdama jam padėti. Dabar Reda jau žino ir kitoms moterims gali pasakyti: nėra tų gražuolių karininkų, inžinierių, gydytojų nei iš Australijos, nei iš Amerikos, nei iš kitų šalių. Yra tik apgavikai, kurie protingas, aukštuosius mokslus baigusias moteris, patiriančias vienišumo jausmą, taip apsuka aplink pirštą, kad jos pasiryžta beprotiškiausiems poelgiams. Euforijos laikotarpiu nepadeda nei draugių, nei banko darbuotojų perspėjimai. Niekas!
„Tikrai nežinojau“
Reda gyvena vienoje Marijampolės seniūnijų. Lygiai prieš trejus metus savo feisbuko paskyroje ji pamatė žinutę – „Hi“, ją parašė nepažįstamas vyras. Reda rimtai į tai nereagavo, tik atsakė į pasisveikinimą. Bet nuo atsakymo į šitą „hai“ viskas ir prasidėjo. Užmestas sukčiaus kabliukas pasiekė tikslą – ant jo užkibo graži, protinga, išsilavinusi moteris, kuri visą gyvenimą skiria dviem „D“ – dukrai ir darbui.
– Dabar, kai manęs klausia: „Kaip tu nežinojai, kad tai gali būti sukčius?“, sakau – na tikrai nežinojau. Sako, ir per televiziją, ir per radiją kalba apie tai, ir laikraščiai rašo. O aš tiesiog buvau įkritusi į savo darbus, turėdama laisvo laiko daug mieliau skaičiau knygas. Niekada nemaniau, kad yra tokių niekšelių. Taigi JIS pradėjo rašinėti. Aš net anglų kalbos nemokėjau, bet buvo taip smalsu (juk iš Australijos rašo!), kad pradėjau naudoti gūglo vertėją. Viena, antra savaitė, mėnuo – sužinojau, kad jis labai pasiturintis žmogus, vienišas našlys, turintis 11 metų dukrą (dabar jau žinau, kad tai yra klasika – visi sukčiai pateikia panašias versijas). Po kokio mėnesio draugystės parašė, kad turi skristi į Dubajų dirbti – dirbs jūroje, naftos platformoje, – prisimena Reda.
Rūpestingasis JIS patarė Redai atsisiųsti nemokamą „WhatsApp Messenger“ pranešimų programėlę, kad būtų paprasčiau bendrauti, kol bus išvykęs.
– Aš net nežinojau, kas ta „WhatsApp“. Radau ją, įsidiegiau į telefoną. Tik paskui sužinojau – bendraujant šioje programėlėje galų neatrasi, net jei labai reikės. Kokius devynis ar dešimt mėnesių bendravome per programėlę tik raštu, aš net angliškai išmokau!
Reda sako, kad suaugusi dukra buvo kritiškai nusiteikusi, kai 50-metė mama beveik lagaminą į Australiją krovėsi.
Reda vis prašydavo, kad JIS atsiųstų kokią nors nuotrauką iš savo gyvenimo. Atsiuntė trumpą vaizdo įrašą „iš Dubajaus“ – gręžiniai, darbininkai, aplinkui vanduo. Kad tai apgaulė, greitai demaskavo dukra – tai buvo tiesiog internete rastas ir persiųstas vaizdas, kaip ir atsiųsta atseit JO miegamojo nuotrauka. Bet Reda tebetikėjo JUO.
Vargšas milijonierius ir komedijos teatras
Dabar Reda jau žino, kad nebuvo jokios Australijos ir jokios JO kelionės į Dubajų. Tačiau tada – ak, nelaime, – karantinas, Dubajuje bankai uždaryti (?!). JIS, „nabagas“, negali naudotis savo sąskaita, kurioje (net „išrašą“ Redai atsiuntė) – 900 000 pinigų! Todėl mirk-gyvenk reikia 10 000 eurų.
Reda tokių pinigų vienoje vietoje nėra mačiusi. Bet JIS, prieš pateikdamas šį savo prašymą (gal tiksliau – reikalavimą), prieš tai Redą išklausinėjo – kur dirba, kiek uždirba, koks pas mus pragyvenimo lygis ir pan. Ir tada JIS pateikia jai genialią mintį – paimti paskolą! „Viską grąžinsiu“ – kartojo „į bėdą patekęs“ be penkių minučių milijonierius. Anot pašnekovės, vyras nuo ryto iki vakaro be perstojo siųsdavo žinutes, visų turinys tas pats: „Atsiųsk pinigų!“. Draugė Redai patarė išjungti telefoną ir taip atsikratyti psichologinio teroro. Ji net grasino atimti Redos banko kortelę, sakė: „atsitokėk, ką tu darai?!“ Ir ką?
– Ir paėmiau paskolą. Tris tūkstančius, dar tūkstantis palūkanų.
Pervedusi pinigus Reda pasidomėjo, kas buvo pinigų gavėjas – pasirodo, kažkoks komedijos teatras. Parašė rastais šio teatro el. adresais, kad į jų sąskaitą ji pervedusi pinigus. Klausė, ar teatralai žino, kas naudojasi jų sąskaita? Bet atsakymo, žinoma, negavo.
Terorizavo nuo ryto iki vakaro
Po kelių mėnesių JIS vėl ėmė prašyti pinigų – vis dar negali naudotis sąskaita. Reda stebėjosi – na kaip šitaip negali? Visas pasaulis gali, o JIS – negali? Moteris siūliusi JAM skolintis iš draugų ar giminių. O JIS: „Aš esu vienišas, nieko neturiu. Padėk man.“
– Net parašytuose žodžiuose jautėsi jo piktumas, o kadangi žinojo, kur dirbu, pradėjo šantažuoti: „Padarysiu aš tau!“. Sakau, atsiųsk viešbučio sąskaitą, į ją pervesiu pinigus. „Tu manimi nepasitiki?!“ – raštu angliškai beveik šaukė JIS. Atsiuntė sąskaitą, kurią primygtinai liepė atidaryti – net plika akimi matėsi, kad ji netikra. Tada aš išsigandau, – prisipažįsta Reda. – Pagalvojau, kad atidariusi galiu atskleisti visus savo banko duomenis. Kreipiausi patarimo į banką, darbuotoja taip pat nepatarė atidaryti jos. O JIS toliau nuo ryto iki vakaro mane terorizavo.
Redos draugė buvo „pakraupusi“: „Ką tu darai!?“
Aš tikrai nežinau, kas man darėsi. Atrodo, man į galvą buvo įkalta, kad reikia padėti žmogui. Draugei patarus užblokuoti JO žinutes, taip ir padariau. Bet trumpam – priklausomybė bendrauti buvo stipresnė, psichologiškai buvau sugniuždyta, – atvirai pasakoja pašnekovė.
Dovanos ir prekės
Įdomi detalė: po pusmečio bendravimo, kai kartą jau buvo gavęs siųstus pinigus, JIS paprašė, kad moteris atsiųstų savo adresą – tik pagalvokite: turtingasis ponas, neturintis kaip sumokėti už viešbutį, kuriame „įstrigo dėl kovido“ nusprendė Redai atsiųsti dovaną!
– Draugė, kuri žiūri į pasaulį atviromis akimis, sako man: „Ką tu darai? Ar žinai, kad JIS gali atsiųsti tau šiukšles, ir tu turėsi sumokėti už jas didelius pinigus, kurie nukeliaus „siuntėjui į Dubajų“ (ar į Australiją – kas ten žino). Aš dar labiau išsigandau. Pradėjau maldauti: „Būk geras, nesiųsk man nieko, nežlugdyk manęs.“ Nesiuntė. Tada prisiminiau – kai siunčiau 3000 eurų, mokėjimo paskirtyje JIS liepė rašyti „už prekes“. JIS tikrai ne kvailys!
Šalies policijos duomenimis, didžiausią internetinio sukčiavimo dalį sudaro sukčiavimai, susiję su prekyba internetu.
Policija internete veikiančius sukčius skirsto į kelias kategorijas:
sukčiai „pardavėjai“;
sukčiai „pirkėjai“;
sukčiai „kurjeriai“;
sukčiai „bankininkai“;
sukčiai įsilaužėliai;
sukčiai „investicijų brokeriai“;
sukčiai „svajonių jaunikiai“.
Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad virtualioje erdvėje susidūrėte su sukčiais, nedelsdami skambinkite 112 ir jums bus suteikta kvalifikuota konsultacija ar pagalba.
Bankininkės „niu niu niu“
– Kai JO terorizuojama nuėjau į kitą banką naujos paskolos, darbuotoja išklausė manęs ir po trumpos pauzės klausia: „Ar jūs tikrai savo noru siunčiate pinigus? Ar niekas jūsų neverčia?“ Supratau jos „niu niu niu“. Tačiau patvirtinu, kad taip, savo noru. Nes tiesiog jau neatlaikiau JO spaudimo, – prisipažįsta Reda.
Šiame epizode – svarbus momentas: JIS buvo supainiojęs sąskaitos numerius, ir netrukus Reda gauna žinutę: „Aš negaunu pinigų!“, po trijų dienų vėl – „Kur pinigai?“. Netrukus susizgrimba, kad pats suklydo sąskaitos numerį, liepia skubiai atšaukti pinigus. Redai buvo toks šokas! Ji skambina į banką ir, kiek moka, tiek angliškai paaiškina, kas nutiko. Stebuklas: bankas spėjo jai grąžinti tuos 3000!!!
Spėkite, koks buvo kitas Redos žingsnis?
Taip, ji vis tiek nusiuntė JAM pinigus į naują sąskaitą.
„Dabar suprantu – buvau pavojinga pati sau“
Praėjo treji metai, meilė baigėsi net neprasidėjusi, o Reda dar 2,5 metų mokės dviem bankams paskolas ir palūkanas – iš viso 8 tūkstančius eurų.
Tiesa, pinigų jis prašė ir trečią kartą. Anksčiau bendravęs tik raštu, vieną rytą paskambino, ir Reda išgirdo didžiulį JO pykčio pliūpsnį. Bet tada, sako pašnekovė, ji jam irgi ne švelniai išsakiusi viską, ką apie jį galvoja – visomis kalbomis, kokias tik mokėjo.
– Gavau labai geras pamokas: anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo, programėlių diegimo. Bet labai brangiai sumokėjau už šiuos dešimties mėnesių saviugdos kursus, – šiandien sako Reda.
„Gėda prieš save“
Paklausta, kaip baigėsi visa ši istorija, Reda prisimena, kad pernai vėl gavo žinutę: „Aš nepamiršau, aš tikrai grąžinsiu pinigus. Kaip tu gyveni?“. Tada JAM parašiusi, kad dabar jai labai sunku, gal jis galintis jai padėti? „Milijonierius“ pasiteiravo, tai kiek gi jai reikėtų? Reda parašė, kad bent 6000 eurų tegul grąžina. Ir ką – JIS dingo!
Paklausta, ar kreipėsi į policiją, moteris teigė, kad tarėsi su advokatu. Jis sakęs, kad šansų nėra, nes nėra teisėsaugos ryšių tarp Lietuvos ir trečiųjų šalių.
Ir gėda prieš save, ir kiek nemalonumų! O juk galėjau už sukčiui atiduotus pinigus nusipirkti, pavyzdžiui, naujesnę mašiną. Ir kai JIS man rašė: „Atvažiuosi į Australiją, pamatysi, kaip gerai gyvensi“, ne turtų man norėjosi – norėjosi žmogiškos šilumos, abipusio supratimo, norėjosi tikros meilės. Nes vienatvė yra labai sunki.