Balandžio 6–7 dienomis Sūduvos regione lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas (Robert S. Gilchrist). Pasienyje su Kaliningrado sritimi jis kalbėjosi su Kybartų pasienio užkardos pareigūnais, susitiko su Vilkaviškio meru Algirdu Neiberka, aplankė Marijampolės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione tarnaujančius amerikiečius karius, taip pat apsilankė Kazlų Rūdos poligone. Ambasadorius vizito metu davė interviu „Suvalkiečio“ žurnalistui Algiui VAŠKEVIČIUI.
– Gerbiamas ambasadoriau, lankotės Marijampolėje jau antrą kartą, koks buvo šio vizito tikslas, ką per dvi dienas suspėjote nuveikti mieste ir mūsų regione?
– Yra keletas šio vizito tikslų. Pirmiausia, aš esu Amerikos ambasadorius ne tik Vilniuje, bet visoje Lietuvoje. Tad norėjau aplankyti šią krašto dalį, pamatyti jūsų nuostabų miestą, susitikti su žmonėmis. Kita priežastis – jūsų mieste yra įsikūrę Jungtinių Amerikos Valstijų kariai, jie yra logistikos bataliono dalis, užtikrinanti įvairios įrangos transportavimą į Lietuvą ir visą Baltijos regioną. Tad aš artėjant šventėms norėjau pasimatyti su šiais kariais ir padėkoti jiems už tarnybą.
Vizito metu susitikau su keliais vietos valdžios atstovais, visada įdomu išgirsti jų nuomones. Taip pat lankėmės ir Kazlų Rūdos poligone. Aš ten jau buvau anksčiau, bet šįsyk atvykau kartu su ambasados gynybos atašė Stefani Bo (Stephanie Baugh), tad ir ji, ir kiti galėjo susidaryti įspūdį vietoje.
Tai mano antras vizitas Marijampolėje, bet abu kartai buvo šaltuoju metų laiku, o labai norisi atvažiuoti čia kai šilta, vasarą ir pasidžiaugti bei pasigėrėti jūsų miestu.
– Kaip praėjo susitikimas su amerikiečių kariais logistikos batalione, kokius įspūdžius ten patyrėte, kaip kariai reagavo į jūsų apsilankymą?
– Tai buvo fantastinis susitikimas. Noriu pabrėžti, kad visi mano šalies kariai jaučiasi Marijampolėje tikrai labai gerai. Jie man sakė, kad pirmiausia išmoko lietuvišką žodį „ačiū“, nes būtent šį žodį vietos gyventojai jiems dažnai sako. Jie gauna didelį palaikymą ir iš Lietuvos krašto apsaugos, tad jie tikrai yra laimingi būdami čia.
Kariai mane užtikrino, kad jais puikiai rūpinamasi. Man pačiam, kaip amerikiečiui, buvo smagu matyti savo tautiečius, kai kurie iš jų dar labai jauni, nenoriu jų vadinti vaikais, nes jie yra kareiviai. Ir jiems buvo malonu susitikti su savo šalies ambasadoriumi čia. Mačiau ir tą svarbų darbą, kurį jie čia atlieka, ir jiems pasakiau, kad ir aš jais didžiuojuosi, ir šalis didžiuojasi.
– Mes gyvename ypatingame regione, esame arti ir sienos su Lenkija, ir su Rusijos Kaliningrado sritimi. Čia – ir vadinamasis Suvalkų koridorius, kuris dažnai minimas pastaruoju metu ir net yra pavadinamas „pavojingiausia vieta žemėje“. Ką jūs apie tai manote?
– Galėčiau paminėti kelis dalykus. Pirmiausia, nenorėčiau sutikti, jog tai pavojingiausia vieta žemėje, nes jūs esate NATO dalis, JAV yra NATO dalis ir mes tai traktuojame labai rimtai. Priminsiu JAV prezidento Džordžo Bušo prieš du dešimtmečius Lietuvoje pasakytus žodžius, jog kiekvienas, kuris taps Lietuvos priešu, taps ir Amerikos priešu. Šiandien turėjau galimybę nuvažiuoti į pasienį su Rusija Kybartuose ir matyti į Kaliningrado sritį važiuojančius traukinius. Pasikalbėjome su Kybartų pasienio užkardos pareigūnais ir savo akimis pamačiau, kaip viskas atrodo.
– Kokia jūsų nuomonė apie karinį mobilumą šiame regione, „Rail Baltica“ geležinkelio statybos reikšmę?
– Tai labai svarbu. Džiaugiuosi, kad į Lietuvą šalia kitų NATO šalių karių yra atvykę per tūkstantį JAV karių, bet ir pati infrastruktūra yra labai svarbu. Daug darbų atlikta per tuos trejus metus, kai aš esu Lietuvoje, siekiant, kad būtų lengviau atgabenti įrangą, tarp jų – ir tankus, į Klaipėdos uostą. Žinau, kad „Rail Baltica“ projektas yra ilgalaikis, bet progresas yra, ir dar daug reikės padaryti. Mes čia turime rimtus partnerius, ir Lietuva į visa tai žiūri labai rimtai.
– Liepą Vilniuje vyks labai svarbus NATO viršūnių susitikimas. Kaip jūs vertinate jo reikšmę ir ko galima tikėtis iš šio susitikimo?
– Na, tai nebus „D-diena“ (šiuo terminu (ang. D-day) vadinamas sąjungininkų ekspedicinių karinių pajėgų išsilaipinimas Normandijos regione Antrajame pasauliniame kare 1944 m. birželio 6 d., buvęs didžiausiu pasaulio istorijoje jūrų desantu – red. pastaba), bet kažkas panašaus, nes į Vilnių atvyks daugybė aukšto rango Amerikos atstovų. Tai bus išties istorinis viršūnių susitikimas.
Ir Suomija, tik ką tapusi NATO nare, bus čia, tikimės, kad ir Švedija bus. Kartu su mano kolegomis Briuselyje, Vašingtone ir Europos šalių sostinėse mes dabar intensyviai dirbame rengdami šio susitikimo darbotvarkę. Tai bus puiki galimybė pasauliui parodyti, kaip stipriai Lietuva palaiko demokratiją ir Ukrainą, taip pat NATO.
– Šiemet baigsis jūsų, kaip ambasadoriaus Lietuvoje, trejų metų kadencija. Kai jūs atvykote į Lietuvą, jau netrukus prasidėjo koronaviruso pandemija, pernai – ir karas Ukrainoje. Turbūt buvo sudėtinga dirbti tokiomis sąlygomis?
– Norėčiau pabrėžti, kad šiandien Lietuva jau yra kitokia nei ta, kurią radau atvykęs prieš trejus su puse metų. Kai atvykau, prasidėjo pandemija, viskas užsidarė, bet 2021 metų gegužės pabaigoje, kai Lukašenkos nurodymu Minske buvo priverstinai nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, Lietuva, Europa ir Amerika reagavo labai stipriai. Po to Lietuva atlaikė nelegalių migrantų antpuolį, kibernetines atakas, po to buvo skiepų priešininkų demonstracijos ir labai svarbūs Lietuvos žingsniai atidarant Vilniuje Taivano atstovybę, taip parodant paramą Taivano demokratijai.
Pernai vasarį prasidėjusi Rusijos invazija Ukrainoje vėl viską iš esmės pakeitė šiame regione. Vašingtono dėmesys Lietuvai nuolat yra didelis. Tada, kai atvykau, Lietuva buvo ramus Europos kampelis, dabar jūsų šalis tapo Europos centru ir širdimi bei Amerikos saugumo ir ekonomikos interesu šiame regione. Jūsų balsas girdimas taip, kaip jis nebuvo girdimas nuo pat 1990-ųjų, kai Lietuva iškovojo Nepriklausomybę.
Tad man šiuo laikotarpiu būti Amerikos ambasadoriumi čia yra didžiulė privilegija. Lietuvą lankė JAV valstybės sekretorius, gynybos sekretorius, Centrinės žvalgybos valdybos vadovas, daugybė senatorių ir kitų delegacijų. Jie atvyksta būtent dėl to, kad Lietuva dabar yra įvykių centre. Mano ambasados darbuotojai čia yra tikrai labai užsiėmę, kartais gal net yra per daug išnaudojami, bet jie puikiai supranta, kokia svarbi jų vykdoma misija čia ir kokie vertingi yra ryšiai su Lietuva.
– Po kelių mėnesių atsisveikinsite su Lietuva. Kokius įspūdžius ir prisiminimus iš jos išsivešite į Ameriką?
– Turiu tiek daug jausmų ir įspūdžių, kad net sunku apibūdinti tą didžiulę patirtį. Jaučiu, kad turėjau galimybę būti pirmose istorijos eilėse. Tos istorijos, kuri buvo kuriama čia, kurią kūrė Lietuva. Aš turiu labai gerus santykius su visų jūsų valstybės lygių pareigūnais, su įvairiais žmonėmis ir man net sunku pradėti vardinti tuos įspūdžius.
Tiek daug nuostabių prisiminimų, tiek daug visko atsitiko čia per pastaruosius metus. Čia turiu nuostabią ir labai stiprią savo komandą ambasadoje, be kurios nieko nebūčiau galėjęs padaryti. Taigi išvažiuosiu labai patenkintas ir jausdamasis privilegijuotu, jog čia dirbau.
– Kalbamės prieš pat Velykų šventes. Kokie būtų jūsų palinkėjimai žmonėms, turint galvoje, kad vis dar daug nerimo dėl karo Ukrainoje, netikrumo? Neseniai duodamas interviu Lietuvos nacionalinei televizijai jūs pabrėžėte, kad nė trupučio neabejojate, kad Ukraina laimės karą.
– Kiekvieną rytą pabudęs meldžiuosi už Ukrainą ir miegoti einu galvodamas apie Ukrainą. Tą aš esu sakęs ir kitiems diplomatams bei mano ambasados darbuotojams, taip pat ir daugeliui lietuvių. Negalima nesižavėti ukrainiečių drąsa, ryžtu, taip pat prezidento Zelenskio veikla. Būtent ši motyvacija atves Ukrainą iki pergalės. Taip, žinau, kad ukrainiečiai laimės anksčiau ar vėliau, o Rusija ir Putinas patirs pralaimėjimą. Suomija, Švedija prisijungia prie NATO, tokį norą ryškiai demonstruoja ir Ukraina, ko niekada anksčiau nebuvo.
Taigi mano, ir kaip diplomato, ir kaip Amerikos ambasadoriaus, didžiausias noras bei linkėjimai yra ukrainiečių pergalė bei taika Europoje, kai Rusija bus valstybė, kuri negrasina savo kaimynams.
Ambasadorius Robertas S. Gilchristas yra aukščiausio laipsnio karjeros diplomatas, turintis ministro patarėjo rangą. Prieš atvykdamas į Lietuvą 2016–2019 metais ambasadorius užėmė Operacijų valdymo centro direktoriaus pareigas Valstybės departamente Amerikoje.
Prieš tai R. Gilchristas dirbo ambasadoriaus pavaduotoju Švedijoje ir Estijoje, Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro Šiaurės ir Baltijos reikalų skyriaus direktoriumi, patarėju politikos klausimais JAV ambasadoje Irake, Politikos skyriaus vadovu JAV ambasadoje Rumunijoje bei Valstybės sekretoriaus pavaduotojo specialiuoju padėjėju.
R. Gilchristas įgijo bakalauro laipsnį „Wake Forest“ universitete ir magistro laipsnį Virdžinijos universitete. Jis kalba ispanų ir prancūzų kalbomis bei supranta rumunų ir estų kalbas.