Į redakciją kreipėsi Kalvarijos savivaldybės vienos seniūnijos gyventojai. Žmonės prašo padėti apsiginti nuo Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Kalvarijoje savivaliavimo. Močiutės Onos teigimu, prieš savaitę Vaiko teisių skyriaus darbuotojos apgaule, pasakiusios, kad reikia pasirodyti gydytojui, iš namų išvežė ir apgyvendino Sangrūdos globos namuose jos 1,8 metų anūkę. Kartu su mažyle būna jos tėtis, moters sūnus. Sūnui su dukryte iš pradžių buvo leidžiama nors trumpam sugrįžti namo, paskutinės savaitės dienomis iš viso nebeleidžiama. Močiutė teigia nesuprantanti, kodėl iš savo namų buvo priverstas išvykti sūnus su dukra, kuriuose mažylė auginama nuo pat gimimo.
Bėdos – nuo gimimo
Pasak močiutės Onos, jos sūnaus gyvenimas klostėsi nelengvai. Jau iki gimdymo kūdikio besilaukusi sūnaus sutuoktinė turėjo sveikatos problemų, bandė žalotis, o po gimdymo jos būklė dar pablogėjo. Moteris buvo paguldyta į ligoninę, joje tebegydoma ligi šiol. Naujagimę iš ligoninės pasiėmė sūnus ir paprašė mamos priimti gyventi kartu, bendromis jėgomis prižiūrėti naujagimę.
– Aišku, kad sutikome. Neatstumsi sūnaus ir anūkės ištikus bėdai. Jiems ir taip sunku, kad negali būti su mama. Pati juk užauginau devynis vaikus, namuose ir dabar dar gyvena keli vaikai, bet vietos daug, namas didelis, visi sutelpame. Sūnui su dukryte skyrėme atskirą kambarį. Mūsų namai ne rūmai, viskas paprasta, bet tvarkomės, palaikome švarą, viduje yra visi patogumai. Anūkei visko užtenka. Augo mylima, prižiūrima, – kalbėjo močiutė Ona.
Gyventojos teigimu, kadangi susiklostė tokia neįprasta situacija, šeimą nuolat lankė socialinės darbuotojos iš Kalvarijos. Sutarė gerai, pasitardavo, kalbėdavosi. „Deja, pasikeitus socialinėms darbuotojoms, pradėjome nebesutarti. Kiekvieną kartą atvykusios į mūsų namus jos priekaištaudavo, kad mažylė blogai prižiūrėta, bet nė karto nepaklausė, kuo padėti, gal mums kokios pagalbos reikia. Jautėmės spaudžiami“, – pasakojo Ona.
Įvyko konfliktas
Balandžio 18-ąją, pasak močiutės Onos, ji buvo išvažiavusi į Kalvariją lankyti Slaugos skyriuje gulinčios tetos. Sūnus buvo namuose su dukra. „Sugrįžusi pamačiau, kad atvažiavusios socialinės darbuotojos, sūnus su dukryte vaikščiojo po lauką, jos stovėjo atokiau. Tarp sūnaus ir tų moterų jautėsi įtampa, bet nesikišau. Nežinau, dėl ko jie susipyko, bet socialinės darbuotojos iškvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstoves iš Kalvarijos“, – pasakojo močiutė Ona.
Jos teigimu, atvyko dvi moterys. Sūnaus kambaryje kilo barnis. Močiutė atėjo pasiteirauti, kas čia vyksta. Viena iš darbuotojų atšovė, kad mergaitė serga, veža ją į ligoninę. „Nesupratau, kas vyksta: ką tik buvo sveika. Norėjau pasiaiškinti. Tuomet viena iš darbuotojų įstūmė mane atgal į savo kambarį ir uždarė duris. Pati paėmusi mergaitę išėjo. Kartu su anūke išvyko ir jos tėtis, mano sūnus“, – sakė namų šeimininkė.
Pasak jos, vėliau atvažiavo policija, Vaiko teisių apsaugos skyriaus Marijampolės regiono darbuotojos. Jie irgi nesuprato, kodėl anūkė išvežta iš namų. „Klausė, gal sūnus buvo girtas, sakėme, tikrai ne“.
Motinai paskambinęs sūnus pasakė, kad jį su dukrele apgyvendino Sangrūdos globos namuose, liepė pačiam gaminti mergaitei valgyti, bet ten nėra jokių produktų. Paklaustas mamos, kodėl jiems neleidžiama grįžti namo, atsakė, kad iš Vaiko teisių apsaugos Kalvarijos skyriaus darbuotojų išgirdęs esą jų namuose dukrai nesaugi aplinka.
Pagalbos į redakciją besikreipusios močiutės teigimu, iš pradžių jos sūnui su anūke buvo leidžiama grįžti trumpam į namus, paskui ir tie grįžimai uždrausti. Jie patys vyksta į Sangrūdą lankyti sūnaus, veža maistą.
Moteris neslėpė, kad ši situacija jai labai skaudi. Ir sūnus susikrimtęs, nežino, kas jų laukia, svetimuose namuose sunku adaptuotis. Ir mažylę tai veikia. Prastai miega, prašosi namo. „Mažylė ir taip nuskriausta, kad auga be mamos, dabar dar ir namus iš jos atėmė“, – kalbėjo Ona.
Pasak moters, jai sunku suvokti tokį Vaiko teisių apsaugos skyriaus savivaliavimą, savo valdžios rodymą. „Supyko, kad pasakėme, ką galvojame, parodė, kieno čia valdžia. Tik baisu, kad vaikas naudojamas kaip įrankis konfliktams spręsti, paimamas be aiškios priežasties iš įprastos aplinkos, jam keliamas stresas“, – sakė močiutė.
Siekiama vieno tikslo – apsaugoti vaiką
„Suvalkiečio“ redakcija situaciją pakomentuoti paprašė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistų. Gavome tokį atsakymą.
Kartais šeimoje vaikui tampa nesaugu, itin pažeidžiami yra kūdikiai ir maži vaikai, nes kasdienis artimiausių žmonių dėmesys ir rūpestis jiems dažnai gyvybiškai svarbus. Tokiais atvejais vaiko teisių gynėjai pasirūpina vaiko saugumu, o šeimai inicijuoja pagalbą. Kokia pagalba šeimai padėtų greičiau įveikti sunkumus, sprendžiama kruopščiai įvertinus situaciją šeimoje. Taip nutiko ir minimu atveju.
Vaiko perkėlimu į saugią aplinką siekiama vieno tikslo – apsaugoti vaiką, suteikti jam pagalbą, o šeimai padėti keistis, kad išnyktų priežastys, dėl kurių vaikui tapo nesaugu.
Pasitaiko atvejų, kai vertinant vaiko situaciją šeimoje, paaiškėja apie rimtesnius sunkumus, susijusius su pavojumi vaiko sveikatai, gyvybei, normaliai raidai – tuomet, atliekant vaiko situacijos vertinimą, gali būti nustatomas vaiko apsaugos poreikis. Kai vaiko teisių gynėjas nustato, kad realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar net gyvybei išlieka, galimi du sprendimai: vaiko laikinoji priežiūra ir lūkestis, kad tėvai keis savo elgesį, arba kreipiamasi į teismą, kuris sprendžia, ar tėvai ir toliau gali būti vaiko atstovais. Teismui pritarus, kad vaikas negali likti šeimoje, t. y. išdavus leidimą paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, kreipiamasi į savivaldybės merą dėl vaiko laikinos globos nustatymo.
Yra trys galimi laikinosios priežiūros variantai, jie būtinai aptariami su šeima, labai svarbi vaiko nuomonė, jeigu pagal amžių ir brandą jis jau gali ją išsakyti. Pirmuoju atveju vaikas lieka tėvų namuose, tačiau kartu šeimos namuose įsikuria kitas artimas, emociniais ryšiais su vaiku susijęs žmogus, kuris prisiima atsakomybę už vaiką, arba vaikas apgyvendinamas pas jam artimą, emociniais ryšiais susijusį asmenį. Taip pat galimas sprendimas, kad vienas iš tėvų arba abu su vaiku laikinai gyvena pagalbą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
Vaiko laikinoji priežiūra šeimoje gali trukti iki 30 dienų ir, esant poreikiui, pratęsta dar 30 dienų. Socialinių paslaugų įstaigoje vaiko laikinoji priežiūra gali trukti iki metų.“
Atsakymą pasirašė Vaidas Zabilevičius, Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjas Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse.
Norėdami padėti tėvams suprasti, kas jų šeimoje ne taip, prašėme VVTAĮT pakartotinai nurodyti, kokia nesaugi aplinka yra minėtoje šeimoje.
Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė atsakė, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus, detaliau komentuoti konkretaus vaiko situacijos negalima. „Vaiko teisių gynėjams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, yra keliami aukščiausi reikalavimai. Tai reiškia, kad su šeimomis elgiamasi pagarbiai, jiems suteikiama visa reikiama informacija apie jų teises ir galimas alternatyvas gauti pagalbą. Labai apgailestaujame, kad minimai šeimai pritrūko informacijos ir liko neaiškumų dėl galimybės gauti pagalbą. Minima informacija, kad darbuotoja galimai elgėsi nepagarbiai išties kelia nerimą, todėl ši informacija buvo perduota Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai ir sieksime šią situaciją išsiaiškinti“, – rašoma atsakyme.
Pagalba neteikiama be reikalo
Kalvarijos savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Oksana Vasiliauskienė paaiškino, kad Sangrūdoje vaikų globos namuose veikia ir Krizių centras, į kurį ir nukreiptas gyventi vyras su dukra. Krizių centre šeimoms sudarytos visos sąlygos: skiriamas kambarys, duodama patalynė, indai, bet pasirūpinti maistu turi pats suaugęs žmogus. Jeigu jis patiria sunkumų, jam padeda socialinė darbuotoja. Moko, kaip gaminti, kaip rūpintis vaiku. Ugdomi įgūdžiai, dirbama individualiai.
Šalia yra parduotuvė, kur produktų galima nusipirkti.Pasak centro direktorės, tikrai nėra taip, kad šeima būtų atgabenta į Krizių centrą be pagrindo. „Nė vienai šeimai be reikalo nėra taikoma atvejo vadybininko, socialinių darbuotojų paslaugos, jos nelanko Vaiko teisių apsaugos skyrius. Šiai šeimai tokios paslaugos teikiamos nuo pat mergytės gimimo. Tikrai iš šeimos nėra reikalaujama kažko be reikalo, tik tai, kad būtų užtikrinta saugi aplinka vaikui augti. Žmonėms galbūt taip atrodo, nes gilėja jų vidaus problemos.
Minėtos šeimos vyras jau buvo kartą kreipęsis, kad jam netinka socialinė darbuotoja, ją pakeitėme, bet netiko ir ta. Nė vienas darbuotojas nėra nusiteikęs piktavališkai prieš šeimą, jos neskriaudžia, tiesiog jeigu pastebi, kad vaikui nesaugi aplinka, prašo ištaisyti trūkumus, o šeimai galbūt atrodo, kad tai – spaudimas. Vaikui augti turi būti užtikrintos visavertės sąlygos. Vienos šeimos, kurioms teikiame paslaugas, pagalbą priima geranoriškai, kitoms atrodo, kad pas juos viskas gerai, ir pykstama, kai nurodomos problemos, tai įvardijama kaip spaudimas“, – komentavo O. Vasiliauskienė.