Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė pažymi, jog nors atnaujintas daugiabutis daugeliui reiškia mažesnes sąskaitas, dėl padidėjusio pastato energinio efektyvumo, gyventojams svarbu ne tik sutaupyti, bet ir gyventi vizualiai patraukliame name.
„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra, nes psichologiškai mes nuo to aplinkos nepabėgame, todėl jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ir lemia, jos gyvenimas daugiabutyje iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Visgi, sutvarkius daugiabučių kvartalą ir jo aplinką bei architektūrą, manau, jog meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – dalinasi pašnekovė.
Renovuotame daugiabutyje Pabradėje gyvenantis Sigitas sako, jog kvartalas, kuriame yra jo gyvenamasis namas, jau yra visiškai atnaujintas ir yra itin patenkintas ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, kai padidėjus pastato energiniam efektyvumui žiemos tapo šiltesnės, vasaros – gaivesnės, o sąskaitos mažesnės, bet džiaugiasi ir modernizuoto pastato išvaizda: „Kaip diena ir naktis, viskas atrodė labai blogai, o dabar visi namai kaip nauji atrodo.“
Kaimynas Eugenijus, kuris atnaujintame daugiabutyje gyvena apie metus, teigia, jog gyventojai moka mažesnes sąskaitas nei prieš renovaciją, taip pat džiaugiasi ir vaizdu – jis tobulas, europietiškas.
Kvartalinės renovacijos tikslas – vizualinis vientisumas
R. Leitanaitė pažymi, jog norint išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą, svarbu apgalvoti visus architektūrinius sprendinius, o šioje situacijoje itin reikalingas bendradarbiavimas su savivaldybe ir joje dirbančiais architektais.
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė pasakoja, kad gyventojams teikiami jau priešprojektiniai modernizacijos pasiūlymai, suderinti su vyriausiuoju miesto architektu: „Kadangi namai yra renovuojami ne po vieną, o kompleksiškai, kiekvieno namo deriniai yra suderiname, parenkami keli variantai iš spalvinių derinių ir tada jau teikiami gyventojų verdiktui.“
Švenčionių rajono savivaldybėje šiuo metu yra atnaujinta daugiau nei 100 daugiabučių, laikantis žemiškų, pastelinių, neiššaukiančių spalvų, atnaujinant jų fasadus.
„Regionuose yra paprasčiau suvaldyti spalvines gamas ir pačio kvartalo architektūrinį vientisumą. Manau, jog didmiesčiai turėtų pasirengti specialius planus, kaip atrodys tie kvartalai, kad miestas nebūtų margas“, – teigia J. Rudėnienė.
Su ja sutinka ir R. Leitanaitė: „Jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, kaip saugomi senamiesčiai, daugiabučiai drąstiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, jog reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikos ir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių įvedimas, manau, ardytų architektūros koncepciją.“
Anot pašnekovės, Lietuva kryptingai juda link holistinės renovacijos – nors kol kas esame pirminiame etape, tačiau jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypatingai iš savivaldybių žinoti, kas tai per procesas ir kaip jį įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
Užs. 534.