Spintos tvarkymas dažną varo į neviltį. Du kartus per metus, kaip rekomenduojama, vyksta daiktų kilnojimas aukštyn-žemyn ir svarstymas, ką pasilikti ir ko atsisakyti. Nors patariama: nusipirkai naują drabužį – išmesk seną, bet argi taip darome? Juk nelengva apsispręsti, kurio atsisakyti. To, į kurį nebetelpi? Bet gal kitą sezoną sulieknėsi. Ar to, kurio spalva šiemet nemadinga, o gal to, kurio jau du sezonus net neprisiminei? Bet juk jis brangiai pirktas svarbiai progai! O gal visą spintos turinį išnešti į tekstilės konteinerį ir pirkti naujus rūbus, atitinkančius šių metų tendencijas?
Ką daryti, kad spintos tvarkymas būtų sklandus, „Suvalkiečio“ skaitytojoms pataria stilistė Aušra KLIMAVIČĖ.
Spintos reviziją sudėliokite mintyse
Spintos tvarkymas – tai logiškas, o ne impulsyvus procesas, kuriam reikia morališkai pasiruošti. Ir nors be galo sunku atsisveikinti su tais rūbais, kurie kažkada tiko ir patiko, bet šiandien jų jau nedėvime dėl vienų ar kitų priežasčių, visgi privalome tai daryti ir įleisti į spintas gaivaus oro. O kad ateitų naujas rūbas, turime atlaisvinti jam vietos, juk savas laikas jam buvo ateiti į spintą, savas – ir išeiti.
Spintos reviziją pirmiausia sudėliokime mintyse, juk savo stiliumi, išore parodome save tokią, kokia esame šiandien. Užsimerkime ir negailėdamos atsisakykime rūbo, kurio seniai nedėvime.
Negyvenkime praeitimi
Nekaupkime tiek, kad neužsidarytų spintos durys. Pirmiausia atsisakykime daiktų parazitų, užimančių vietą spintoje ir siurbiančių energiją kažkokiais sentimentaliais prisiminimais.
Po to kuo greičiau reikia pašalinti virusus – taip aš vadinu to pat modelio ar silueto, panašios spalvos, pasikartojančius rūbus, nuo kurių spinta atrodo monotoniškai nuobodi.
Trečia rūšis rūbų – prilipėliai, kurie nesuteikia mums jokios laimės. Paėmus rūbą į rankas per kūną turi bėgti džiaugsmo šiurpuliukas, jį dėvėdamos turime švytėti laime. Jeigu taip nėra, atsisakykime, negalvodamos apie tai, kiek tas rūbas kainavo, o gal tai buvo emocinis pirkinys.
Kiekvienos moters laimė – puoštis, švytėti, o atlaisvinus spintą atsiras vietos ir tam švytėjimui, džiaugsmui. Puoškimės visur, ir namuose! Vietoje įprastų kasdienių drabužių pasipuoškime tuo rūbu, kuris jau netinka eiti į darbą – nuotaika bus visai nekasdieniška.
Ką pasilikti?
Valant spintas iš naujo kurkime savo asmeninį stilių. Įsiklausykime į savo intuiciją, ko norime tik mes, ir atsirinkime sau tinkančias spalvas, drabužių ilgius, iškirptės formą, raštą, o netinkančių atsisakykime ir net ateityje nepirkime.
Pasilikę tik tuos, kurie tinka, kabinkime ant vienodų pakabų taip, kad vizualiai gražiai atrodytų mūsų spinta. Ant vienos pakabos kabinkime tik po vieną rūbą, kad jis „kvėpuotų“, ir matytume, ką turime. Kelnėms, sijonams naudokime kelių segtukų pakabas. Kad megztiniai neprarastų formos, juos rekomenduoju ne kabinti, o gražiai sulankstyti. Aš taip pat lankstau ir džinsus.
Batus laikykime taip, kad matytume, kokius turime. Tų, kuriuos nedėvime, sudėkime į permatomas dėželes. Į atskiras dėželes sudėkime papuošalus.
Kuo rūbas paprastesnis, tuo jį lengviau derinti
Padarę reviziją ir atsirinkę tai, kas tinka ir patinka, visus derinius renkimės ir fotografuokimės. Išanalizavusios, ko trūksta naujiems deriniams sukurti, sudarykime pirkinių sąrašą, kur viską išsamiai aprašykime: siluetą, spalvą, rankovių ilgį, iškirptės formą ir t. t. Taip mažiau laiko sugaišime parduotuvėse ir neprisipirksime to, ko nereikia.
Atkreipkime dėmesį į rūbų santykį – apatinių dalių turi būti triskart mažiau, negu viršutinių. Tarkime, jeigu turime 10 kelnių ar sijonų, tai prie jų turėkime apie 30 viršutinių rūbų: palaidinių, megztinių, švarkų. Taip sukursime daug įvairesnių derinių.
Kuo daugiau skirtingų ir sudėtingų kirpimų rūbų, tuo garderobe didesnis chaosas, todėl rekomenduočiau turėti paprastų, tiesių siluetų, be papildomų raštų, detalių – tokius lengviau suderinsime tarpusavyje. Geriau turėti daugiau aksesuarų. Spintos pagrindą turi sudaryti 70 proc. paprasto silueto drabužių. Prie jų derinti įdomesnių, sudėtingų siluetų rūbus – tokių turi būti apie 25 proc. Ir tik 5 proc. pakanka ultrastiliaus rūbų – to sezono naujienų. Jų tikrai nereikia daug, nes dažniausiai naujos tendencijos išsilaiko 1–2 metus.
Gaila turi būti ne rūbo, o savęs
Norint visada turėti ką apsirengti, nereiškia pirkti impulsyviai, ką tuo metu gražaus pamatėme ar užsigeidėme neplanuotai. Esminė taisyk-lė – žmogus su tuo drabužiu turi jaustis gerai ir patogiai. Visgi, jeigu rūbas atgyveno, padėkokime jam, atsisveikinkime ir paleiskime: parduokime, atiduokime, nuneškime į tekstilės konteinerį. Ne paslaptis, kad sunkiausia atsisakyti to rūbo, su kuriuo kažkada jautėmės gerai, bet jau kuris laikas jo nedėvime. Vis stabdo mintis „gal kada nors sulieknėsiu“. Be abejo, tai gali būti stimulas siekiant buvusio rezultato. Bet kaip taisyklė – sulieknėjus jau norisi naujo rūbo.