Darbą pradėjus naujai išrinktų tarybų nariams įsibėgėjo visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva „Skaidrinam“, kurios metu keliamas klausimas, ar tikslingai ir skaidriai praėjusios kadencijos tarybų nariai panaudojo lėšas, skirtas transportui, ryšiams, kanceliarijai ir kitoms reikmėms. Demokratinėje valstybėje mes visi, mokesčių mokėtojai, turime teisę žinoti, kaip ir kam yra leidžiami jų pinigai.
Pagal išmokas patenka į TOP15
„Suvalkietyje“ jau rašėme, kad pradžią šiai iniciatyvai davė viešojoje erdvėje pateikta informacija, kad savivaldybių tarybos šalyje yra nusistačiusios skirtingas Tarybos narių su jų veikla susijusių išlaidų kompensavimo tvarkas ir neturi aiškios kontrolės sistemos.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą Tarybos narių darbo laikas atliekant Savivaldybės tarybos nario pareigas yra apmokamas, o Tarybos nariui su jo veikla susijusioms išlaidoms apmokėti kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente.
Balandžio 25-ąją A. Tapinas atsiuntė užklausą Marijampolės savivaldybės merui Povilui Isodai, kurioje paprašė auditų, susijusių su išmokomis Tarybos nariams, dokumentų ir išvadų, jei tokie buvo 2019–2022 metų kadencijoje, o jei jų nėra, paprašė duomenų suvestinių, kiek išmokų gavo Tarybos nariai per ketverius metus įvairioms išlaidoms kompensuoti, taip pat išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijų. A. Tapinas taip pat mero klausė, ar šis bei vicemerai naudojasi tarnybiniu transportu, ar turi vairuotoją, kaip vyksta kuro apskaita, taip pat, kiek Savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių 2020–2022 metais vyko nuotoliniu būdu.
„Jūsų Savivaldybė patenka tarp TOP 15 Lietuvoje pagal išmokų Tarybos nariams dydį, todėl viešojo intereso ir skaidrumo vardan kviečiu bendradarbiauti, suteikti atsakymus į klausimus ir reikiamus dokumentus“, – rašė A. Tapinas.
Mero atsakymas gautas greitai
A. Tapinas netrukus informavo, kad jau balandžio 29 dieną buvo gautas mero P. Isodos atsakymas dėl tarnybinių automobilių, nuotolinių posėdžių ir audito, taip pat meras pateikė ketverių kadencijos metų Tarybos narių išlaidų suvestines. Kartu atsakyme meras išsamiai nurodė, kodėl visoms ataskaitoms ir dokumentams surinkti ir pateikti savivaldybei reikės 2–3 savaičių.
Tarnybinių automobilių praėjusioje kadencijoje vicemerai neturėjo, meras juo galėjo naudotis, o asmeninio vairuotojo jis neturi. Sunaudotą kurą apskaito elektroninė kuro apskaitos sistema. Karantino metu socialdemokratų frakcijos nariai du mėnesius 2020 metais buvo atsisakę visų išmokų. 2020 m. nuotoliniu būdu įvyko 7 Tarybos posėdžiai ir 36 komitetų posėdžiai, 2021 m. – 8 Tarybos ir 26 komitetų posėdžiai.
Kai kuriems prašomiems dokumentams pateikti reikės daugiau laiko, nes dalis tų dokumentų jau yra archyvuose, juos reikia surasti, be to, pradėjo dirbti nauja Tarybos sekretorė, iš darbo išėjo vyriausioji buhalterė, tad laiko reikės, bet viskas bus pateikta.
Išmokos išaugo daugiau nei trigubai
Trumpai komentuodamas mero atsakymą socialiniame feisbuko tinkle A. Tapinas paminėjo, jog vienas Marijampolės savivaldybės tarybos narys per kadenciją ryšių paslaugoms išleido 5700 eurų, kito kanceliarinės išlaidos siekė 8000 eurų.
Mero atsakymas ir jo pateikti duomenys buvo paskelbti viešai, tad kiekvienas besidomintis gali pasidomėti, kaip yra leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Akivaizdu, kad išmokų suma kasmet auga. Iš viso 2019 metais bendra išmokų Marijampolės tarybos nariams suma buvo apie 41,6 tūkst. eurų, po metų – jau 90,9 tūkst. eurų, 2021-aisiais išlaidos sudarė 110,5 tūkst. eurų, pernai – jau 134,7 tūkst. eurų, taigi per ketverius metus padidėjo daugiau kaip tris kartus. Iš viso per kadenciją išmokų suma Tarybos nariams sudarė beveik 380 tūkst. eurų.
Paanalizavus šiuos duomenis matyti, kad A. Tapino minimą apie 5700 eurų sumą ryšių paslaugoms išleido Taryboje dirbęs Vilius Krivickas, o apie 8000 eurų kanceliarinėms, pašto, reprezentacinėms išlaidoms išleido Jonas Bieliauskas.
2019 metais didžiausia 2065 eurus siekianti išmoka tarp visų Tarybos narių skirta Kaune gyvenančiam Ramūnui Burokui, ir visą ją sudaro transporto išlaidos. O štai Kęstutis Petraška per tuos metus išleido vos 157,9 euro. 2020 metais penki Tarybos nariai – Karolis Dvylys, V. Krivickas, Vaida Pituškienė, Kostas Jankauskas ir J. Bieliauskas išleido po panašią, maždaug 3990 eurų siekiančią sumą. O štai Meto Ražinsko išlaidos per 2020-uosius siekė vos 17,34 euro.
2021 metais didžiausia tarp Tarybos narių 4895 eurų suma išmokėta R. Burokui, ir čia vėl jo išlaidos transportui buvo didžiausios ir siekė 4860 eurų. Mažiausiai per tuos metus išmokėta Gintautui Vieversiui – 1190 eurų ir visą tą sumą sudaro kanceliarinės, pašto bei reprezentacinės išlaidos.
Pernai, paskutiniais kadencijos metais Kęstas Spūdys vien transportui išleido 5061 eurą, o štai G. Vieversys šiam tikslui neišleido nė cento. Didžiausios sumos pašto, kanceliarijos išlaidoms išmokėtos J. Bieliauskui (3212 eurų) ir Tadui Račiui (2020 eurų), ryšiams – jau minėtam V. Krivickui (2200 eurų). Įdomu tai, kad net septyni Tarybos nariai – Alvydas Kirkliauskas, Irena Lunskienė, Romualdas Makauskas, K. Dvylys, Sigitas Valančius, V. Krivickas ir K. Jankauskas panaudojo visiškai vienodą lėšų sumą – 5203,2 euro.
Mažina pasitikėjimą vietos valdžia
Skaitytojams priminsime, kad šiemet kovo pabaigoje Tarybos nariai patvirtino naują Tarybos veiklos reglamentą, pagal kurį nuo šiol nereikės pristatyti kvitų, čekių ir kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų, kaip buvo iki šiol, bet tuos dokumentus jiems reikės turėti.
Gegužės 3-ąją Seime įvyko Seimo valdybos susitikimas su naujosios kadencijos merais, kurio metu daug dėmesio buvo skirta būtent išmokų klausimams. Susitikimo metu pateikti siūlymai keisti dabartinę išmokų tvarką, nes, pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, „paviešinti duomenys mažina pasitikėjimą vietos valdžia“.
Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė šiame susitikime teigė, kad būtina peržiūrėti dabar esančią tvarką ir parengti įstatymo pataisas, kurios nustatytų konkrečius išmokų dydžius už darbą Tarybos nariams, susijusius su jų veikla. Taip pat labai svarbu, kad Tarybos nariai viešintų savo gaunamas lėšas už tą darbą.
Svarstoma, jog išmokų dydis galėtų priklausyti nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra siūlymų, kad ta suma negalėtų viršyti 200 ar tik 150 eurų. Be to, siūloma apibrėžti sąrašą prekių ir paslaugų, kurioms galima būtų skirti lėšas.
„Bet kuriuo atveju gerai, kad bus ieškoma išeičių ir neabejoju, kad po padidinamuoju stiklu atsidūrę politikai sutars, iš esmės pakeis įstatymus ir reglamentus ir šitas pinigų taškymo ir piktnaudžiavimo kranelis bus uždarytas“, – teigia A. Tapinas.
Siūlo taikyti Seimo pavyzdį
Marijampolės savivaldybės meras P. Isoda, „Suvalkiečio“ paprašytas pakomentuoti šią A. Tapino iniciatyvą, teigė, kad išties iki šiol šioje srityje buvo nusistovėjusi bloga praktika, o pripratimas blogiau už prigimimą.
– Man net sunku suprasti, kodėl apie tai nebuvo anksčiau kalbėta ir kiekviena taryba savaip sprendė išmokų klausimą. Mūsų atlyginimai skiriasi pagal savivaldybes, yra tam tikri grupavimai, o čia nebuvo jokio reguliavimo. Teisinga būtų padaryti teisingą ir vienodą sistemą, bet dydžiai turi skirtis, nes labai dideli netolygumai, išlaidos didesnėse savivaldybėse tikrai yra didesnės nei mažesnėse, – sakė meras.
Pasak mero, tas buvimas TOP 15 sąraše nėra malonus, kuro išlaidos tikrai nemažos, bet išmokos „pririštos“ prie minimalios algos, tad jai kylant ir išlaidos kyla. 2019 metais pradėta nuo 230 eurų ir nuosekliai didinta, o 500 eurų suma nustatyta tik nuo šių metų sausio mėnesio.
P. Isoda sakė, jog socialdemokratų frakcijoje šia tema buvo pokalbis su partiečiais. „Iš karto sakėme, kad nieko neslėpsime, jei kas ne taip, kiekvienas prisiima asmeninę atsakomybę. Tikrai negaliu atmesti, jog kažkas gal ir papiktnaudžiavo tomis išlaidomis“, – teigė P. Isoda.
Mero nuomone, siūloma 150 eurų suma yra nereali, nes tada niekas nenorės skirti savo laiko darbui. Pasak jo, dabar nustatyta 500 eurų suma, t. y. 0,6 minimalios algos yra normalus dydis. Jis sutinka, kad reikia daugiau viešumo ir mano, jog Seimas turi gerą šių išmokų sistemą, tad net nereikia kažko iš naujo išradinėti.