Artėjant gegužės 9-ąją minimai Europos dienai, Europe Direct Marijampolė kvietimu Marijampolėje lankėsi politologas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Susitikime su marijampoliečiais jis rimtai ir su humoru kalbėjo apie Europos Sąjungą ir mus joje. Citavo Europos statistikos tarnybos ir „The Economist“ tyrimus ir kaip juose atrodome mes, lietuviai, ar pagrįstai skundžiamės gyvenimu. Žinoma, neišvengėme ir karo temos.
Noras įeiti į istoriją
Politologo klausėme – kodėl XXI amžiuje, kai didžiuma Europos gyventojų net neįsivaizdavo, kad gali prasidėti karas, tai atsitiko?
– Rusija karą Ukrainoje pradėjo kaip autokratinė valstybė, kurioje nėra demokratijos, laisvų rinkimų. Joje sprendimus priima ne žmonių išrinkti atstovai, bet valdžią uzurpavęs elitas su diktatoriumi. Jie niekam neatskaitingi, kontroliuoja visuomenę padedant jėgos struktūroms. Taigi priėmė sprendimą vadovaudamiesi imperiniais motyvais, prisidengdami istorijos išvedžiojimais ar kliedesiais apie neva rusiškas žemes, priklausančias Rusijai. Prie to prisidėjo noras įeiti į istoriją. Todėl Rusija ir pradėjo šį karą, – kalbėjo politologas.
Visa Europa laukia šio karo pabaigos, televizoriai ir internetas spėlioja, kada (ir kaip) jis gali baigtis. Tačiau M. Jurkynas atviras:
– Mes nežinome tikrosios situacijos, nes karinė informacija yra visiškai slapta. Ji negali pakliūti į priešo (Rusijos) rankas. Nes karuose (taip pat ir II pasauliniame) buvo naudojami tokie būdai, kaip priešo dezorientacija, skelbiant klaidingą informaciją, kad priešas nežinotų kitos pusės planų arba suklystų. Suklydimas priešui kainuotų pajėgų nebuvimą ten, kur jos turėtų būti. Arba sąlygotų nepasiruošimą, nes suveikia „siurprizo faktorius“. Taigi mes niekad nežinome, ar tai, kas dabar yra skelbiama, yra tiesa, ar specialiai pateikiama kitokia informacija.
– Mikutavičius savo „Trijuose milijonuose“ dainuoja, kad „nugalėtojo niekas neteis“. Ar išties Rusijos pergalės atveju jos niekas neteistų?
– Jei Rusijai pasiseks, mums iškils nesaugumo grėsmė. O jei Rusijai nepasiseks, mūsų saugumas padidės. Tuomet Rusijoje gali pasidėti rimti pokyčiai, valdžios keitimasis, net tam tikros demokratizacijos apraiškos, arba priešingai – dar didesnis autokratizmas. Bet kalbėti apie tikimybes yra nemoksliška. Tai „užstalės diskusijos“, neturinčios jokios mokslinės vertės.
Mums, suvalkiečiams, gera tai girdėti
– Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, minėjote, kad tai yra taikos projektas, sukurtas tam, kad ilgai kariavusios valstybės nebekariautų.
– Ir ne tik. Tai ir galimybė laisvai keliauti, mokytis, dirbti bet kurioje ES šalyje. Svarbu ir tai, kad Lietuva, kaip maža valstybė, girdima ES, mūsų užsienio politika randa atgarsį Europos darbotvarkėje.
Kitas mums, suvalkiečiams, svarbus dalykas – gauname paramą. Ji – bene didžiausia, lyginant su kitomis šalimis: nuo 2004 iki 2014 m. daugiausia naudos gavo Lietuva – apie 15 mlrd. eurų investicijų į socialinį gyvenimą, infrastruktūrą, ekonomiką ir kt.
– Bet girdime, kad ir ES turi tam tikrų iššūkių.
– Pagrindinis iššūkis – Rusijos kaimynystė. Mūsų buvimas ES ir NATO padeda mums jaustis saugesniems – yra bendra užsienio saugumo politika, bendros gynybos gairės. Solidarumo principas įrašytas ir Lisabonos sutartyje, kuri reguliuoja ES veikimą.
– Ar mums problema tai, kad Lietuva – labai maža valstybė?
– Taip, mes labai mažiukai – mūsų gyventojų tik 0,7 proc. Europos Sąjungoje. Mūsų ekonomika (vidaus produktas) dar mažesnis – 0,15 proc. Su didinamuoju stiklu į mus reikia žiūrėti! ES Taryboje mes turime 2 proc. balsų, Europarlamente turime kiek daugiau nei 1,5 proc. vietų. Suvokiame savo mažumą, tačiau ES leidžia šią galią padidinti surandant draugus, kurie mus paremtų. Iššūkių visada buvo ir bus. Visiems.
– Kokie pokyčiai laukia ES?
– Apie ateitį kalbėti neįmanoma, jei negalima to įrodyti. Manau, realistiškiausias ES ateities spėjimas – kad visos 27 ES valstybės puikiai supranta, jog bendradarbiavimas, konsensuso ieškojimas yra daug geriau nei konfliktai ar nesutarimai. Žmonės tai vertina, verslas, turistai, studentai tai vertina. Bendradarbiavimo ir buvimo ES nauda yra didesnė nei nebūnant ES.
Derybos dėl narystės ES – ir dėl „sviestuko“
– Tapti ES dalimi nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti. Derybos dėl narystės trunka ilgai. Apie ką buvo deramasi su Lietuva ar kitomis kandidatėmis?
– Lietuvai derybose buvo keliamas klausimas: per kiek laiko jūs įgyvendinsite visas teisines normas (80 tūkst. puslapių), kurios galioja senbuvėse ES šalyse? Tarkime, vartotojų teisės: perkame sviestą – matome, kur yra 82 proc. pieno produktas, o kur – tepus riebalų mišinys. Kodėl? Nes teisyne parašyta: vartotojas turi teisę gauti informaciją, kas yra kas. Ir kitose srityse tas pat. Taigi derybų esmė – „Per kiek laiko jūs tai (kas numatyta teisės aktuose) padarysite? Per 3-ejus metus suderėta viskas – nuo transporto iki energetikos.
– Bet gyventojai piktinasi, kad kainos ėmė augti, o dar 2008-ųjų krizė…
– Ekonomika yra tokia: kuo daugiau pinigų, tuo aukštesnės kainos. Tiesa, kainos gali kilti dėl per mažos konkurencijos, dėl tam tikrų susitarimų. Bet, kai yra pinigų, žmonės juo leidžia. Štai elementarus pavyzdys su kavos puodeliu: jei perka už eurą, už pusantro, tai gal ir už 2 eurus pirks? Taip, perka! Reiškia, žmogui „neskauda“. Kai „skaudės“ kaina, jis nepirks kavos. Nepirks ir kitų prekių, jei nebus pinigų.
– Neįtikėtina, bet algos per 17 metų, Eurostato duomenimis, labiausiai augo Lietuvoje.
– Taip. Mes gyvename geriau nei graikai, bulgarai, ispanai, kroatai, vengrai, lenkai, net geriau nei estai – ekonominis vidurkis pas mus didesnis (pagal perkamosios galios standartus).
Melas, kad „Briuselis viską sprendžia“
Kai sakoma, kad Briuselis viską nusprendė, anot M. Jurkyno, yra visiškas melas. Pavyzdžiui, nustatytos sritys, kurių teisės aktus priima pačios valstybės narės, o ES joms padeda – tai visuomenės sveikata, pramonė, kultūra, turizmas, švietimas ir mokymas, jaunimas, sportas, civilinė sauga ir kt.). Kitų sričių teisės aktus gali priimti tik ES (muitų sąjunga, eurozonos šalių pinigų politika ir kt.). Kai kurių sričių teisės aktus gali priimti tiek ES, tiek valstybės narės (bendroji rinka, užimtumas ir socialiniai reikalai, ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, žemės ūkis, vartotojų apsauga, energetika ir kt.).
Optimistiškas lietuvių požiūris
Ką mums asmeniškai reiškia Europa? Tai laisvė keliauti, studijuoti ir dirbti visoje ES – 65-iems proc. lietuvių tai buvo supratimas apie Europos Sąjungą.
– Pernai, 2022 m. vasarą, Eurobarometro duomenimis, gyventojų buvo klausiama – kaip jūs vertinate ES ekonomiką ateityje? 50 proc. lietuvių mano, kad bus tokia pat arba geresnė. 77 proc. lietuvių mano, kad ES yra moderni, 79 proc. įsitikinę, kad ji demokratiška. 69 proc. yra linkę pasitikėti ir ES, ir Europos Komisija. O paklausti, ar ateitis būtų geresnė nebūnant ES nare, teigiamai mano tik 19 proc. 67 proc. gyventojų sutinka arba yra linkę sutikti, kad daugiau sprendimų būtų priimta ne Lietuvoje, nacionaliniame, bet ES lygmenyje. Tuo tarpu suomiai mano, kad viską turėtų spręsti pati valstybė, Švedijoje tik 35 proc. tam pritaria. Dėl ES ateities net 74 proc. lietuvių yra nusiteikę optimistiškai, – tokia optimistiška gaida pranešimą baigė profesorius M. Jurkynas.
Ir nors akademinė valanda baigėsi, dar beveik tiek pat laiko marijampoliečiai profesoriaus nepaleido – teko atsakyti į ne vieną juos dominantį klausimą.