Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie du šiuo metu galiojančius kvietimus, pagal kuriuos gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą savo gyvenamųjų daugiabučių atnaujinimui. Tai leidžia džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir komfortiškesne sutvarkyta gyvenamąja aplinka. Ką reikia žinoti apie sąlygas?
Gruodžio mėnesį buvo paskelbtas naujas kvietimas teikti paraiškas dėl finansavimo gavimo – juo siekiama sumažinti bei sutrumpinti procesus ir palengvinti tiek patį paraiškų teikimą, tiek administravimo procesą.
APVA Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Burbienė džiaugiasi, kad visi šio kvietimo veiksmai vyksta elektroninėje erdvėje, atsisakius popierinių dokumentų – informacinė sistema APVIS buvo programuojama ne tik paraiškų pateikimui, bet ir investicinio plano parengimui, taip supaprastinant procesą tiek prisijungiantiems prie jo, tiek jį vertinantiems.
Be to, svarbu žinoti, kad keičiasi pastato energinio efektyvumo reikalavimai – iš anksčiau buvusios minimalios C klasės, šio kvietimo metu reikia pasiekti ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų.
Aukštesnė energetinio naudingumo klasė atsiperka finansiškai
Pristatydama antrą galiojantį kvietimą, paskelbtą š. m. vasario 24 d., LR aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė sako, jog pagal energinio naudingumo ir energijos vartojimo direktyvas Lietuva pasirengė ir pasitvirtino Ilgalaikę Lietuvos renovacijos strategiją. Jos tikslas – taip transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis taptų efektyviai energiją vartojančiu, su galimybe persitvarkyti į beveik nulinės energijos pastatus ir tapti nepriklausomu nuo iškastinio turto.
„Strategijos rezultatai parodė, jog didžiausia ekonominė grąža yra sukuriama ties 45–55 proc. energijos sutaupymų zonoje, o tai reiškia, kad renovacijai keliame tikslą ne tik iki B, bet ir iki A bei aukštesnių energinio naudingumo klasių, pritaikant atsinaujinančių energijos išteklių priemones. Svarbu paminėti, jog pastatai yra atnaujinami ciklais – kapitalinis remontas yra svarbiausias renovacijos aspektas, nes daugelis įsivaizduoja, jog tai yra tik sienų apšiltinimas, tačiau renovuojant pastatus kapitaliai mes prailginame jo gyvavimo ciklą iki 30 metų“, – teigia aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja.
Anot pašnekovės, svarbu ne tik matyti, kodėl tai yra reikalinga, bet ir kodėl tai yra naudinga. Iš esmės, svarbu keisti pačią renovacijos sampratą – tai ne išlaidos, bet investicijos į nuosavą turtą, nes po atnaujinimo būsto vertė išauga nuo 15 iki 30 proc.
G. Burbienė papildo, jog atnaujindami savo butą neklausiame ir neskaičiuojame, kada tai atsipirks, nes ne dėl to atliekami remonto darbai. Todėl tą dieną, kai yra baigti renovacijos darbai, įėjus į daugiabutį, gyventojui investicijos iškart atsiperka komfortu, higiena, temperatūra, bendru klimatu, o jeigu prie darbų prisijungė ir savivaldybė, gyventojas gali pasidžiaugti ir sutvarkyta aplinka aplink daugiabutį.
Efektyvesnė renovacija
L. Lukoševičienė sako, jog artimiausia ministerijos planai – tobulinti ir efektyvinti daugiabučių renovacijos procesą ir mechanizmus: „Šiuo metu kaip tik vertiname fiksuoto įkainio nustatymą daugiabučių renovacijos paramai, vykdoma kompleksinės kvartalinės renovacijos modelio peržiūra, kad jis vyktų efektyviai. Prie to prisidės šiuo metu rengiamos tvarių miestų gairės – kuriame įrankį, kuris padės urbanizuotas teritorijas vertinti per sociokultūrinį, gamtinį, antropogeninį ir ekonominį aspektą.“
Ją papildo ir G. Burbienė: „Dėsime visas pastangas įgyvendinti išvardintus planus, nes APVA yra renovacijos proceso šeimininkas, kuris šį procesą ves į priekį. Planuojame sulaukti kuo daugiau paraiškų, nestabdyti procesų ir paleisti projektus įgyvendinimui, kad žmonės, kurie šiandien sugalvojo, jog nori atnaujinti daugiabutį, per 1–2 metus galėtų jau džiaugtis atliktais darbais.“
Kotryna Grušauskaitė
