Prieškambaris (holas) – namų vizitinė kortelė. Ji bus tik šiaip sau, jei įėjus pro lauko duris pirmiausia turėsime paspirti po kojomis besipainiojančius kaliošus, patraukti į šalį kibirą su bulvėmis, žiemą – roges ar slides, vasarą – palapinės krepšį. Ir tik paskui jau nusirengti paltą ir nusiauti batus. Koks turėtų būti mūsų prieškambaris, kad kaimynas, užsukęs parašo dėl laiptinės valymo paslaugos, nepasiūlytų tokią paslaugą ir mūsų „vizitinei kortelei“? O jei rimtai – mūsų prieškambaris turėtų būti „labai labai“! Net jei visame bute – ne pirmos jaunystės baldai, net jei namų karalienė katė draskykle pavertusi vintažinę svetainės sofą, prieškambaris vis tiek turi blizgėti! Tegul maloniai nustemba paštininkas, atnešęs mums siuntą, kai praversime jam namų duris.
Prieškambaris – vieta, kurioje prasideda kelias į mūsų namus tiems, kuriuos norime įsileisti, ir užblokuojame šį kelią tiems, kuriems nėra reikalo matyti mūsų gyvenimą, katės sudraskytą sofą ir visa kita, kas yra toliau prieškambario.
Treniruojame pusiausvyrą ar norime patogumo?
Architektė Reda Marcinkevičienė akcentuoja: jei ketiname statyti naują namą, projektuojant labai svarbu išsiaiškinti, ko patys tikimės iš viso namo ir, žinoma, iš prieškambario:
– Vieni užsakovai nori kuo „sterilesnių“ namų (taigi ir prieškambario) – kad visos detalės būtų paslėptos arba neutralios. Kiti nori akcentų. Asmeniškai man labai gražu „kiauro namo“ idėja – kai įėjus į vidų matosi ne aklina siena priešais, bet atsiveria vaizdas į terasą ar kiemą.
Pašnekovė sako, kad prieškambario funkcija labai svarbi: tai tarsi mazgas, iš kurio turi būti patogus ryšys su garažu, stogine, netoli turėtų būti sanitarinis mazgas, pagalbinė patalpa, drabužinė.
– Įsivaizduokime – įeiname į namą (ar butą): ką darome pirmiausia? Kur pasidedame rankinę, telefoną, raktus, jei lyja – skėtį? Ar atliekame pusiausvyros lavinimo pratimus stačiomis, audamiesi batus, ar darome tai patogiai prisėsdami ant suoliuko arba krėsliuko? Kur kabiname apsiaustus? Į visus šiuos klausimus pirmiausia sau turi atsakyti namų šeimininkai, – sako R. Marcinkevičienė.
Spinta
Prieškambaryje nusirengiame viršutinius drabužius, taigi svarbiausias baldas – PATOGIAI suprojektuota spinta. Architektei ne kartą teko susidurti su klientais, kurie skundžiasi, kad štai – pasidarė naują spintą, o ji tokia nepatogi!
– Kas yra nepatogi spinta?
– Kai jai trūksta gylio. Yra toks „patogumo standartas“: jei spinta stumdomomis durimis, jos gylis turi būti ne mažiau 70 cm. Jei durys varstomos – pakanka ir 60 cm, – pataria architektė. – Jei prieškambaris ilgas ir siauras, ir vos įėjus pro duris, akys susiduria su rūbų spintos šonu, galbūt vertėtų čia pakabinti veidrodį? Iš karto atsirastų spintos šono funkcija.
R. Marcinkevičienė akcentuoja, kad batų lentyną nepatartina daryti per visą spintos gylį (jau minėtus 70 ar 60 cm), nes gilyn nukeliavusių batų net prigulę ieškosime. Batų lentynai pakanka 30–40 cm gylio. Tada visa avalynė bus „ant akių“ ir lengvai pasiekiama.
Nepamirškime, kad prieškambaryje (spintoje arba kitoje vietoje) turi būti stalčiai. Labai paprasta aritmetika: jų turi būti tiek, kiek yra šeimos narių plius vienas. Sakysit – kam tas plius vienas? Viskam – sąskaitoms, kurias radome pašto dėžutėje, raktams, telefonų krovikliams, net ir „laimės akmenukams“, jei tokių radome. Šis stalčius gali būti negilus, nes į jį, skirtingai nei į kitus, skirtus kiekvienam asmeniškai, nedėsime nei savo galvos apdangalų, nei šalikų ar pirštinių.
Veidrodis
Kaip be jo! Tai vienas svarbiausių daiktų prieškambaryje. Jei vietos maža – galbūt spintos durys gali būti veidrodinės? O jei mėgstame prabangą ir turime pakankamai vietos, galime čia pasistatyti veidrodį su konsole, su negiliu stalčiuku. Maži stalčiukai visada gerai – lūpdažiui, šukoms ar kvepaliukams prieš žengiant iš namų.
Aksesuarai
Stovai paltams pakabinti gali tapti puikiu dekoro elementu. Kartais jie gali labiau priminti modernią skulptūrą nei tradicinę paltų kabyklą. Nėra vietos tokiam stovui? Įdomesni, galbūt spalvoti ar išskirtinės formos rūbų kabliukai gali būti alternatyva. Tai bus ne tik funkcionalu, bet ir dekoratyvu. Žinoma, tokios kabyklos neturėtų būti apkrautos daugybe striukių, apsiaustų ir pan. Tam tikru sezonu ar laikotarpiu nevilkimi viršutiniai drabužiai turėtų nukeliauti į spintą.
Lietsargių stovas – dar vienas aksesuaras, kuris gali ne tik papuošti prieškambarį, bet ir būti patogus naudoti, ypač jei mėgstate vaikščioti pėsčiomis ir jei mėgstate tai daryti lietui lyjant.
Grindys
Naujos statybos būstuose prieškambariuose įrengiamos šildomos grindys – toks patogumas! Viduje netelkšo balos lietingą ar snieguotą dieną, drėgmė (o ir batai) greitai išdžiūsta. Svarbu ir tai, kad grindys būtų lengvai valomos, prižiūrimos. Galime kalbėti net apie grindų dangos vientisumą – jei anksčiau kiekviena namų erdvė turėdavo skirtingas dangas (linoleumą, kilimines dangas, parketą ar pan.), tai pastaruoju metu mėgstama išgriauti sienas, kad prasiplėstų erdvė, ir stengiamasi, kad grindų danga būtų kiek galint vientisesnė. Jei prieškambaryje pakaktų tik kilimėlio prie durų, tai svetainėje tą pačią namų grindų dangą gali papuošti kilimas. Jei jūsų prieškambaryje yra tamsios grindys ir negalite jų pakeisti, geriausias sprendimas – neutralių ir šviesių spalvų kilimas, padėsiantis sukurti didesnės ir šiltesnės erdvės įspūdį.
Apšvietimas
Hole turi būti pakankamai daug šviesos. Nedažykime prieškambario sienų tamsiomis spalvomis – geriau balta ar neutralia spalva (jei yra mažų vaikų – tai jau būtų atskira tema apie sienas). Galima juokauti, kad tamsiame hole išeidami apsivilksime ne savo apsiaustą ar grįžę apsiausime kito šeimos nario šlepetes.
Šviestuvas gali būti bet kurios patalpos puošmena. Jis gali spindėti kaip saulė – didelis matinis „bliūdas“, pritvirtintas prie lubų. Gali būti dekoratyvus, pagražinantis net mažą ir tamsų prieškambarį. Gali būti ir visiškai neutralus, tiesiogiai atliekantis apšvietimo funkciją. Taigi – tebūnie šviesa!
Grožiai
Architektė pasakoja, kad neseniai viename užsakovo prieškambaryje, jam pageidaujant, buvo pakabintas vertingas paveikslas. Pritaikius jam apšvietimą, kūrinys dar labiau suskambėjo! Tačiau, sako pašnekovė, prieškambarį gali papuošti ne tik brangūs ar prabangūs meno kūriniai – labai gerai atrodo įrėminti vaikų ar anūkų priešiniai, kelionių nuotraukos ar suvenyrai. Gali būti, kad koks mini dizaino aksesuaras padarys savo darbą – džiugins ir šeimininkus, ir jų svečius. Ir dar – namų kvapai, kad įėjus padvelktų malonus aromatas. Dabar, kai jau sukrauti kvapių bijūnų žiedai, o vasarą visame kieme kvepės levandos, jų puokštelė gali būti visai geras parduotuvinio namų kvapų pakaitalas. Aromatas, augalai sukuria ypatingą jaukumo atmosferą. Žinoma, jei tą puokštę neteks statyti drabužių spintoje… Juk kiekvienas daiktas, baldas, patalpos aksesuaras ir net gėlių puokštė turi atrodyti „skaniai“ ir vietoje.
Koks jūsų prieškambaris?
Architektė Reda Marcinkevičienė į šį klausimą atsakė keletu sakinių:
– Mūsiškis – „kiauro namo“ stilistikos. Įėjusi galiu visiems sakyti „Labas“, nes ir aš visus matau, ir mane visi mato. Iš prieškambario matau ir svetainę, ir terasą. Turime patogią drabužių spintą su veidrodinėmis durimis. Vietoje suoliuko naudojame laiptus – ant laiptelio sėdam ir apsiauname batus. Mano prieškambario devizas – funkcija ir matymas. Kiekvienas mes savo namus kuriame taip, kaip įsivaizduojame.